respublika.lt

Valdžios keičiasi, o vienybė nežydinuotraukos (34)

2020 kovo mėn. 17 d. 12:34:51
Gediminas JAKAVONIS

Nors dabartinė valdančioji dauguma rinkimus į Seimą laimėjo su darnios valstybės pažadu, tos darnos stinga ir pačiame Seime, ir jo santykiuose su prezidentūra ir Vyriausybe ar Ministrų kabineto santykiuose su prezidentūra: premjerui atsisakius atleisti vieną ministrą, prezidentas blokuoja kito ministro paskyrimą. Kodėl kyla tokie konfliktai tarp valdžios šakų ir valdžios žmonių, ar įmanoma jų išvengti?

×
nuotr. 7 nuotr.
Kovo 12 d. prezidentūroje įvyko prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pokalbis. Stasio Žumbio nuotr.


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs Seimo pirmininkas, generalinis prokuroras Artūras PAULAUSKAS, politologas Vytautas SINICA, filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Turim naują prezidentą, turim Seimą ir Vyriausybę, tačiau pasigendu darbo „vardan tos Lietuvos“. Puikiai prisimenu 1997-1998 m. prezidento rinkimus, kai jūs, gerbiamas Artūrai, antrame ture rungėtės su Valdu Adamkumi. V.Adamkus tapo Lietuvos Respublikos prezidentu, po pusantrų metų jūs tapote Seimo pirmininku. Nors buvote oponentai, tačiau susidarė įspūdis, kad prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė buvo vieningi. Vėliau išryškėjo buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės noras dominuoti valstybėje, ignoruojant ir net žeminant Seimą, jo valdančiąją daugumą. Dabar turime kitą prezidentą, tad ar pasikeitė situacija?

A.PAULAUSKAS:
Visų pirma žmonės yra skirtingi pagal charakterius, pagal asmenybes. Bet valdžia turi būti konstruojama, mano supratimu, ne pagal žmogaus charakterio savybes, ne pagal principą: patinka, myliu, nepatinka, nemyliu. Turi būti aiškiai apibrėžta kiekvienos valdžios kompetencija, atsakomybė, ribos. Tada ji gali bendradarbiauti, ieškoti bendrų sprendimų ir galbūt išvengti tų konfliktų, kurie šiandien, reikia pripažinti, stiprūs, nors to ir prezidentas Gitanas Nausėda, duodamas interviu, nenori viešai ryškinti. Galima prisiminti garsiuosius mąstytojus, kurie kovojo prieš monarchiją ir padėjo pagrindą tam valdžių atskyrimo, tarpusavio kontrolės ir stabdžių atsvarų mechanizmui, kuris lyg ir yra mūsų Konstitucijoje įtvirtintas. Aš visada sakiau, galiu ir pakartoti, kad mūsų Konstitucijoje vis dėlto nėra labai aiškiai atskirtos prezidento funkcijos nuo Vyriausybės. Visos valdžios šakos konkuruoja, visos valdžios nori reitingų, nori parodyti, kad čia ji priima geriausius sprendimus. Konkurencija neduoda galimybės tartis, neduoda galimybės ieškoti sprendimų ir kelia konfliktus.

Kaip pavyzdys galėtų būti prezidento reakcija į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. Aišku, kad Jo Ekscelencija turėjo pagalvoti, reikalaudamas atsistatydinti, o kaip bus, jeigu J.Narkevičius nepaklus, jeigu premjeras nereaguos į jo siūlymą, kas, mano nuomone, buvo labai nesunku numatyti. Dabar kai buvo pasiūlytas naujas kandidatas į atsilaisvinusį ekonomikos ir inovacijų ministro postą, tai prezidentūroje buvo laiko tempimas, vėliau atsisakymas skirti, neva kadencijos laiko liko nedaug - tokie argumentai skamba nelabai stipriai. Matyti, kad prezidentas šioje vietoje, gal dėl patyrimo, o gal dėl komandos nebuvimo ar silpnumo , daro tam tikrų klaidų. Akivaizdu, kad ir žiniasklaida negaili žibalo. Žiniasklaidai taip pat naudingi tie konfliktai, juos skatina: jei prezidentas nereaguoja, tai jį dar visokiais žodžiais išvadina, kol sulaukia reakcijos. Kai jis atsako, tuomet puola kitus. Žaidžia tokius žaidimus, o mūsų valstybės vadovai pasiduoda tiems žaidimams. Bijojimas nepatikti, bijojimas, kad tapsi įvairių opusų herojumi, priverčiama elgtis taip, kaip nori tam tikros žiniasklaidos atstovai. Aš manau, kad valdžios konfliktai buvo ir bus, nes jų išvengti turbūt niekada nepavyks, bet jeigu mes žinosime, kad yra vienas tikslas, ne reitingai, ne pasirodymas, kas čia šiandien yra stipriausias, ne žūtbūtinis siekis savo laimėjimo ir kito pralaimėjimo, o ką aš padariau ir kiek mums pavyko padaryti kartu, daugelio konfliktų tikrai išvengtume arba juos sušvelnintume. Tokiu principu vadovaujantis, galima sumažinti šiek tiek ambicijų, galima daug ambicijų išvis neturėti. Galiu pasakyti, kad tie politikai, kurie daug metų sėdi savo vietose, jie tiesiog vengia aštriau elgtis, kadangi jeigu aštriau elgsiesi, tai gali būti, kad būsi neišrinktas. Tas sutarimas, bent svarbiausiais klausimais, turi būti. Esmė tokia, kad pati Konstitucija tiksliai nereglamentuoja prezidento vietos ir prezidento kompetencijos, todėl jis atėjęs ieško savo vaidmens. Pavyzdžiui, yra valstybių Europoje, kur prezidentas apskritai nesikiša į vyriausybės darbus, nekritikuoja jos ir t.t. Lietuva prezidentą šiek tiek sureikšmina, bet, jeigu paskaitysime Konstitucijoje, tai jis negali nė vieno veiksmo atlikti be Seimo, be Vyriausybės, be teismo, net ir apdovanoti negali. Pavyzdžiui, aš būdamas prezidentu noriu apdovanoti, bet negaliu to padaryti, turiu sulaukti teikimo iš tų, kurie mano, kad tas ar anas nusipelnė. Tad akivaizdu, kad prezidentas turi gauti pritarimą bet kokiam savo veiksmui.

G.JAKAVONIS: O kaip atrodo įsisenėję konfliktai jaunajai kartai?

V.SINICA: Konfliktuose nėra nieko žavaus ir nieko unikalaus. Jų yra ir bus visur ir visada, konfliktai yra neišvengiami, istorija čia niekuo neišskirtinė. Tai yra normalus ir neišvengiamas dalykas. Konfliktai savaime nėra blogi. Klausimas, dėl ko jie vyksta - ar tai vizijų, idėjų konfliktai dėl kažko reikšmingo, ar tai smulkmeniški konfliktai dėl ko nors nereikšmingo. Yra konfliktų, kuriais džiaugiuosi, nes niekuomet nebus visais klausimais nacionalinių susitarimų. Skirtingos jėgos tam ir egzistuoja demokratijoje, kad atspindėtų skirtingus požiūrius apie tai, kas valstybėje yra geriausia. Šalia tokių diskusijų, kas yra geriausia mūsų valstybei ir jos žmonėms, Lietuvoje yra pilna smulkmeniškų ir bereikšmių diskusijų, kurios pirmiausia kenkia jų dalyviams, gilina piliečių susvetimėjimą su valdžia ir su valstybe. Vienas žmogus man yra pasakęs, kad pastarąjį dešimtmetį gyvenimas Lietuvoje yra geras, kol nepažiūri žinių. Atsikratyti šitų smulkmeniškų ir dažnai tiesiog nekultūringų ginčų būtų sveika. Jeigu kalbėtumėm apie šiandieną, tai, man atrodo, G.Nausėda ėjo į šį postą su intencija nebūti konfliktiškam. Tačiau jis buvo sėkmingai įveltas į tuos konfliktus, jis opozicijos bei žiniasklaidos skatinamas būti konfliktišku. Nelaimi iš to niekas. Galbūt laimi konservatoriai, nes to paskutinio konflikto dėl susisiekimo ministro galėjo ir nebūti.

V.RUBAVIČIUS: Mano nuomone, yra neatleistina, kai prezidento patarėjai kalba prezidento vardu. Patarėjai negali taip kalbėti, nes prezidento negali įvelti į savo kalbėjimą. Gali išreikšti tam tikrą poziciją, nes prezidentui gali tekti ir atsitraukti, ir keistis, ir bendrauti, bet tai ne patarėjo reikalas. Kai aš išgirdau tokius žodžius iš patarėjų, tai, man pasirodė, kad ta komanda yra silpnoka ir nesuvokia savo tiesioginių, valstybinių funkcijų, kurias reiktų gerai vykdyti. Rimtesni dalykai susideda iš tam tikrų asmenybių, bet yra ir kitas, svarbesnis dalykas - politinio pyrago plotmė. Dėl valdžios pyrago visada yra kovojama. Kokia yra mūsų politinio pyrago konfigūracija? Akivaizdu, kad yra Seimas, Vyriausybė ir prezidentas. Ta pyrago dalis, kuri buvo atitekusi buvusiai prezidentei, buvo labai didelė ir tokią galią išlaikyti yra sunku. Yra vienas svarbus mūsų politinės sistemos dalykas, kad Seimas, kuris turėtų būti labai stiprus politinės galios veiksnys, dalį savo galios yra atidavęs Konstituciniam Teismui. Kai ateina galių varžytuvės su Vyriausybe ir prezidentūra, tad Seimui tarsi belieka viena - blokuoti kažkokius dalykus.

Kalbant apie asmenybes, mano manymu, premjerų ar prezidentų lygmeniu neturėtų būti statutinių pareigūnų. Statutinių pareigūnų mentalitetas yra kitoks. Mes tą matome ir Sauliaus Skvernelio atveju. Statutinis pareigūnas teikia aiškias komandas, kaip yra numatyta toje srityje, kurioje jis padarė karjerą. Strateginio mąstymo - beveik nulis. Mano manymu, konfliktas jau buvo užprogramuotas tarp S.Skvernelio ir Ramūno Karbauskio. Vienas yra statutinis pareigūnas, o kitas turi savo verslą, kuris per savo rankas yra perleidęs milijardus eurų ir žino, ką tai reiškia. Žino, ką reiškia valdyti finansinius srautus, žino, kaip padaryti politiką ir laimėti labai didelius valdžios įrankius. Tas konfliktas neafišuojamas, bet jis rodė tam tikrus ženklus tarpusavio santykiuose, Seimo ir Vyriausybės ir abiejų lyderių santykiuose, o dabartiniu metu persikėlė į santykius su prezidentu. Tačiau čia yra „raudonųjų linijų“ brėžimas: iš vienos pusės - statutinis pareigūnas, kuris jau įpratęs vadovauti, o iš kitos pusės - prezidentas su nauja komanda, valstybės vadovas,kuris dar nesupranta „raudonųjų linijų“, jis nori nusistatyti savo ir parodyti, kas čia yra galia. Čia jau buvo paminėta aptarnaujanti žiniasklaida, mes matome, ką aptarnauja žiniasklaida, jai tas konfliktas yra nepaprastai patogus.

G.JAKAVONIS: Man kartais atrodo, kad mes tampame piaro specialistų valstybe. Tie piaro meistrai geba parodyti buitinį konfliktą ir nukreipti dėmesį nuo piniginių reikalų, kai dingsta milijoninės sumos. Kaip ir su Roku Masiuliu, kuris yra tarsi universalus ministras, tačiau niekas tiesiogiai neįvardija jo ryšių su aukščiausiais šalies vadovais, kam jis parankus ir patogus.

A.PAULAUSKAS: Dėl R.Masiulio turėčiau paprastesnį atsakymą. Jis buvo laukiamas konservatorių gretose, nes jie tikėjosi, kad kadenciją jis užbaigs ministro kėdėje. Apie jį buvo kuriamas įvaizdis, kad jis yra vienas iš perspektyviausių, švariausių ir gabiausių ministrų, tikrai tinkantis valdyti mūsų valstybę. Tas kuriamas įvaizdis staiga pradėjo bliūkšti. R.Karbauskis pradėjo traukti R.Masiulio darbus, kurie byloja priešingai. Tada visa ši organizacija, kuri tikėjosi jį pasikviesti ir skirti aukštas pozicijas, pradėjo ginti, nes jiems sudaužytas R.Masiulis nebūtų naudingas. Koks prezidento santykis su R.Masiuliu, nežinau, suprantu, kad jie yra pažįstami. Jei tikėtumėme R.Masiuliu, tai jis pareiškė, kad traukiasi iš politikos ir renkasi verslą. Tad galbūt jis bus jau niekam neįdomus. Kalbant apie įtampas, prisiminkime 2000-uosius, kai atėjome į Seimą ir ką pamatėme. Dar nebuvo naujų partijų, kurios šiandien yra. Mes, naujosios politikos atstovai, buvome kaip trečioji jėga - tarp LSDP ir konservatorių. Netikėta buvo ir vieniems, ir kitiems, prasidėjo masinis puolimas. Buvo siekiama ne konkuruoti ar ginčytis, o naikinti. Ko tik nebuvo ieškoma, ko tik nebuvo bandoma surasti. Tiesiog buvo karas ir aš pamenu, kai Arūnas Valinskas laimėjo Seimo rinkimus, jam sakiau, kad jo laukia toks pat kelias, kokį mes nuėjome. Ir mano žodžiai visiškai pasiteisino. Dabar, kai atėjo „valstiečiai“, mes matome vėl tą patį kelią. Tiesiog bet kokiai naujai politinei jėgai yra paskelbiamas karas. Iki sunaikinimo. Jei per vieną kadenciją sunaikinti nepavyksta, tai tą padaro per antrą. Kol praėjusių Seimas ginčijosi, pešėsi, prezidentė pasiėmė daug daugiau galių. Neproporcingai pasiėmė. Praėjusios kadencijos Seimas jai bandė tas galias šiek tiek karpyti, tada kilo konfliktas su Seimu. Manau, šiandien kažkas panašaus vyksta ir su G.Nausėda. Jis mato, kiek D.Grybauskaitė turėjo galių. Žinoma, jis dar neturi visų instrumentų, nesusiklostė taip palankiai aplinkybės ir jis negali per vieną dieną tų galių tiek pasiimti. Manau, turėtumėm aiškiau pasibrėžti, ką kiekviena valdžios šaka turi daryti, kokios kompetencijos ribose. Man labai gaila, kad Seimas vis labiau ir labiau praranda savo galias. Kartais net savanoriškai jas atiduoda. Jie taip tarpusavyje nesutaria, kad jeigu vieni pasiūlo, kiti būtinai priešingai turi padaryti. Prisiminkime, kaip buvo su savivaldomis. Pešėsi, pešėsi, kol kirto Konstitucinis Teismas - dabar turime administracijos direktorių, merą, tarybą. Aš iki šiol nesuprantu, kam Vilniuje reikia 50 tarybos narių. Neužtektų 20? Kai yra meras, administracija. Priimti biudžetą, patvirtinti kažkokius projektus?

G.JAKAVONIS: O gal tiesiog gėrio ir blogio kova?

V.SINICA: Partinėje politikoje gėrio ir blogio kova tikrai dar nevyko. Iš tikrųjų vyko rungtynės tarp galios siekiančių centrų. Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo yra du galios centrai - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Algirdo Brazausko socialdemokratų. Prieš trisdešimt metų Vytautas Landsbergis ir A.Brazauskas dalinosi Lietuvą. Dabar kitas Landsbergis ir Paluckas norėtų išlaikyti tą statusą ir dviese dalintis Lietuvą. Visi kiti turi būti suvaldyti, jiems turi būti duotas koks nors antraplanis vaidmuo , o jeigu jie atsisako riboto vaidmens, tada yra eliminuojami. Tie eliminavimo būdai yra patys įvairiausi. Jūs minėjote R.Masiulį. Konservatoriams svarbiausia buvo ne pasikviesti pas save R. Masiulį, bet kad tik jis neatsirastų kaip atskiras žaidėjas prieš juos arba varžovų komandoje. Ką labai gerai žino TS-LKD ir apie ką yra beveik nekalbama - Lietuvos visuomenės akyse tas, kuris nueina nors kartą su TS-LKD, jau visiems laikams kitiems tampa nepageidaujamas ir nepriimtinas. Tu esi su Landsbergiu ir patinki tik tiems, kam patinka Landsbergis. Todėl kartą pasukęs su TS-LKD R.Masiulis politiškai yra niekam nebetinkamas. Tą ir norėta padaryti, todėl jis iš paskutiniųjų buvo kviestas į TS-LKD. Mano nuomone, konfliktas tarp R.Karbauskio ir R.Masiulio yra nuoširdus ir tikras. Man asmeniškai tiek prezidentūros pažymos dėl J.Narkevičiaus įdarbinimų, tiek ir R.Karbauskio pažymos dėl R.Masiulio įdarbinimų įspūdžio nedaro. Man šitas ginčas dėl įdarbinimo yra chrestomatinis pavyzdys susmulkėjimo (susmulkmeniškėjimo), kuris šiuo metu liūdina Lietuvoje.

G.JAKAVONIS: Man susidaro įspūdis, kad pas mus kryptingai einama prie dvipartinės sistemos.

V.RUBAVIČIUS: Manau, reikia pamąstyti apie parodomąjį dvipartinės sistemos modelį. Yra tokių politinių grupuočių, kurių yra vieninga aptarnavimo programa. Kad ir kiek čia buvo trečiųjų jėgų, jos aptarnavimo sistemos nepakeitė. Iš biudžeto buvo nuimta ir atiduota verslui tam tikra mokesčio dalis, visiškai nesijaudinant dėl mokytojų atlyginimų. Viskas vyksta artėjant rinkimams, kad galėtų pasakyti, jog mes labai gerai dirbome ir galėtumėm dar likti. Dar vienas dalykas yra dėl nuoširdžios R.Karbauskio ir R.Masiulio kovos. Aš nelyginčiau J.Narkevičiaus ir R.Masiulio. Pasižiūrėkime į R.Masiulio komandą ir įtaką finansinio bei kitokio verslo srityje. J.Narkevičius yra pelytė. Visi žmonės, kurie, pamatę, kas darosi, bandys užsukti „kranelį“, bus labai nepatogūs. R.Karbauskio išviešinimai politinėje kovoje yra daug reikšmingesni. Sudėkime ir žiniasklaidą, žiniasklaidoje pučiamus skandalo burbulus. Stengiamasi visiškai nutylėti R.Masiulio išviešintus sąrašus ir pinigų srautus, nes pats R.Karbauskis neprieina prie tų esminių pinigų, kurie yra susiję su suskystintųjų dujų terminalu. Čia juk R.Masiulis vienas iš pagrindinių architektų, kurio rankose buvo to projekto jėgos. Čia dar labiau paliestų mūsų politinę sistemą. Čia yra sustota, žiniasklaida bando visa tai apeiti, nustelbiant J.Narkevičiaus kotletu ar vakariene. Tada pamatai, kokie čia nelygūs svoriai. J.Narkevičius yra ne tos svorio kategorijos žmogus. Pabaigai noriu pasakyti, kad tos kovos aštrėja, konservatoriai ir šiaip žiniasklaida neatsižvelgia į vieną tokį dalyką, kuris Lietuvoje yra pasitvirtinęs, kad kai perlenkiama lazda ir atsilenkia tas antras galas ir publika pradeda mąstyti šiek tiek kitaip ir tyčia pradeda veikti kitaip. Pernelyg puolami „valstiečiai“ gali būsimuosiuose rinkimuose surinkti visai nemenką gabalą rinkėjų pyrago. Tenka apgailestauti, kad mes per žiniasklaidos kovas ir per prezidentūros bei aukščiausių vadovų kovas visiškai praradome geopolitinį mąstymą.


Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (34)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip ketinate švęsti Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate valdžios sprendimus šalį užklupus koronavirusui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +3 C

-2 -4 C

 

-3 -5 C

 +3 +6 C

+2 +3 C

 

+4 +5 C

2-7 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0977 PLN - 4.5306
RUB - 86.3819 CHF - 1.0581
GBP - 0.8974 NOK - 11.6558

Nuorodos