2016 m. dukra viešoje NŽT sistemoje pamatė išpaišytas raudonas linijas, pagal kurias buvo pakeistos mūsų koordinatės, o tarp mūsų valdų atsirado niekur neregistruotas „tarpas". Raudonos linijos užbrėžtos ne tik ant mūsų namų, bet ir ant kaimyninių pastatų.

Beje, nuo tų pačių 2016 m. NŽT ir Statybų inspekcija mums inkriminuoja menamą valstybinės žemės užėmimą ir trečiųjų asmenų teisių pažeidimą, nors iki pat šios dienos valstybinės institucijos mums nepateikė jokio dokumento, kad mūsų valdomoje žemėvaldoje stovintis namo kampas su kanalizacijos šuliniu ir inžineriniais tinklais priklauso „valstybinei žemei" ar kažkaip „pažeidžia trečiųjų asmenų teises".

Jokia „valstybinė žemė", jokiuose generaliniuose planuose ar brėžiniuose nėra pažymėta ar registruota. Tai aiškiai matoma ir pačiame geoportale.lt viešoje Vilniaus miesto savivaldybės sistemoje. Mūsų sklypų gale stovintis elektros stulpas nuo bendrijos įkūrimo laikų yra dar vienas aiškus įrodymas to, kad joks kelias čia neina, nes jis atsitrenktų į šį stulpą.

Tai patvirtina Vilniaus miesto vyr. architekto M.Pakalnio 2016 m. išduoti raštai ir planai. Tai, jog mūsų sklypų koordinatės skirtingos, patvirtina ir nepriklausomos matininkės aiškinamasis raštas. Jame pažymėta, jog nepavyko paženklinti nė vieno mūsų sklype esančio taško, nes jie yra už kapitalinių gretimų sklypų ribų, o sklype Nr.15 taškas yra ant pastato. Tai, kad taškai eina per mūsų statinius, patvirtina ir 2018 m. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

S.B „Šilelis" gen. planai išduoti Vilniaus m. savivaldybės dar 1978 m. Juose matosi, kad sklypai Nr. 15 ir Nr. 16 yra, o numeriais 15A ir 16A pažymėtų sklypų upelio Antavilio žaliojoje zonoje nėra. Vieninteliame iki šiol 1981 m. patvirtintame plane sklypai Nr. 15A ir Nr. 16A jau atsiranda, bet jiems joks „kelias" per sklypus Nr. 15 ir Nr. 16 nesuformuotas. Į minėtus sklypus patenkama iš kitos upelio Antavilio pusės ir kitos gatvės šiems sklypams suformuotu keliu, ką patvirtina ne tik gen. planai, bet ir du teismų sprendimai bei tie patys vyr. architekto išduoti planai.

NŽT tarnautojai savo raštuose pateikia melagingą informaciją ne tik prezidentui, bet ir aukštesnėms institucijoms, meluoja net teismo salėje. Buvęs NŽT skyriaus vedėjas A.Baltrušaitis buvusiam Seimo nariui L.Balsiui 2017 rašė: „Paminėtina, kad galimai valstybinę žemę užėmę pažeidėjai (tai mes - du senukai)."

Kaip mus gali vadinti pažeidėjais, jeigu pats rašo, kad „galimai užėmę"? Kaip taip galėjo nutikti, jeigu prieš mus buvę savininkai statėsi namus ir jungė prie jų inžinerinius tinklus?

Dar vienas svarbus, valdininkų „pamirštamas" momentas - 2016 m. buvusi NŽT skyriaus vedėja Daiva Gliaudelienė išdavė raštą, kad mūsų sklypus 2011 m. „numatavusio" matininko Henriko Misiuko NŽT matininkų registre nėra. Taip pat ji patikslino, kad savavališkai į mūsų žemę tuomet įsiveržęs H.Misiukas neturėjo matininko kvalifikacijos pažymėjimo.

Deja, bet niekas mums taip ir nesiteikė paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais žemėvaldos teisiniais reglamentais remiantis buvo pakeisti mūsų nuosavybėje esantys sklypų plotai ir koordinatės. Kaip galima kvestionuoti šį klausimą, kai matavimus atliko teisių tam neturintis asmuo? Teisinėje valstybėje viskas, ką atlieka įgaliojimų neturintis asmuo, yra nelegalu ir neturi jokios juridinės galios, o mes tai turime įrodinėti jau penkti metai.

Keisti dalykai vyksta ir su antstoliais. 2020 m. birželį gavome teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tų pačių metų liepą gauname teisėjos Lauros Matusevičienės sprendimą atsisakyti priimti mano,
M.Ušakovienės, skundą. Paskambinus mano dukra bandė išsiaiškinti, kas čia nutiko, nes aš jokių skundų neteikiau. Norėjo ji sužinoti ir tai, kodėl sprendimas - atmesti skundą - nepateikiamas eteismai.lt sistemoje. Teisėja atsakė, kad tai - klaida, o kadangi buvo registruota ankstesnė nutartis, šios esą buvo galima ir neregistruoti. Kas mano vardu kreipėsi į teismą, taip ir liko neaišku.

Netrukus į teismą kreipėsi antstolė Asta Stanišauskaitė ir nurodė, kad aš, M.Ušakovienė, esu skolininkė, o suinteresuoti asmenys mano byloje yra Statybų inspekcija ir mano vyras, Edvardas Ušakovas. Kaip jis galėjo juo tapti ir kaip buvo galima teikti tokį ieškinį, jeigu dar nebuvo išnagrinėtas mūsų vardu paduotas ieškinys?

Nepaisant to, 2017 m. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad mudu abu su vyru esame skolininkai, įpareigojo nugriauti mūsų nuosavybėje esančius statinius ir dar skyrė po 300 eurų baudas už kiekvieną pradelstą dieną. Tai yra, už dieną turime mokėti tiek, kiek gauname pensijos.

Esame įsitikinę, kad buvome nubausti, remiantis nepagrįstais motyvais, nes Administracinių nusižengimų kodeksas, kurį mums pritaikė, 2016 m., kai mūsų byla pirmą kartą atsidūrė teisme, dar negaliojo.

Dar 2010 m. iš visos tuometinės S.B. „Šilelis" tik mūsų dviem ir su jais besiribojantiems sklypams buvo pakeisti adresai. Žemės duomenų skyriaus vedėja G.Auglienė 2017 m. rašė, kad adresai sklypams su juose esančiais statiniais buvo suteikti vadovaujantis 2010 m. įsakymu dėl adresų keitimo, nors gretimam sklypui Nr. 16A adresas buvo suteiktas beveik po metų - 2011, ir tai - tik pačiam žemės sklypui. Kodėl nekeitė adresų visiems trims kartu, o pakeitė po vadinamojo mūsų sklypų ribų „patikslinimo" 2011 m.?

Beje, sklypui 16A 2017 m. buvo nustatyti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. LR Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto agentūra konstatavo, kad namas išdygo per daug arti Antavilio upelio, tačiau šis faktas vėliau kažkur „dingo".

Įsivertinę visa tai manome, kad kaimynai norėjo pasidaryti „kelią" ir tam reikėjo laisvos žemės. Kai tokios nerado, sugalvojo, kad jis gali būti nutiestas per mūsų žemę, tarp joje stovinčių namų. Būtent todėl buvo sugalvota „tikslinti ribas" ir keisti sklypų numerius. Turbūt todėl ir šalimais esantis 15A sklypas buvo „perkeltas" į už miško esančią S.B. „Lakštingala", nors realiai priklauso mūsų sodų bendrijai. Tikėtina, taip buvo padaryta siekiant, kad jis, bent dokumentuose, neturėtų realios ribos su 16A sklypu ir liktų laisvas 6,5 m žemės plotas bei būtų galima suformuoti kelią.

Pagal dabartinius adresus, mūsų neranda nei greitoji medicininė pagalba, nei policija, nei navigacinės sistemos.

Įdomu, kad ir Registrų centras 2017 m. atsisakė mums pateikti su mūsų sklypais susijusius dokumentus. Kodėl? Juk esame šių sklypų savininkai nuo 1997 m. Kitame to paties Registrų centro, tik jau 2020 m., rašte rašoma - „kadangi pasikeitė žemės sklypų plotai ir koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro duomenų bylos turi būti teikiamos NŽT tikrinimui, derinimui ir sprendimui dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo priėmimui".

Mūsų matininkas dokumentus pateikė dar 2017 m. birželį, bet jau liepą gavome raštą, kad nėra pagrindo teikti naujos išvados, nes Registrų centre jau viskas užregistruota ir viskas teisėta.

Nebežinai žmogus, ką ir bedaryti, kai NŽT atstovai teisme teigia, jog mūsų sklypų ribos nepasikeitė, nors jos ir buvo pakeistos. Faktiškai, mes kaltinami valstybinės žemės užgrobimu, nors mūsų sklypų plotas yra mažesnis negu pirkome. Ir dar mums liepiama griauti statinius, nes kažkas „pamatė" per mūsų žemę einantį kelią, kurio čia niekada nebuvo. Kiek kvietėme atvažiuoti į vietą ir patiems įsitikinti, niekas nevažiavo.

Šių metų vasarį dar turėjome nuotolinį susitikimą su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska. Parodėme ministrei faktines sklypų, kuriuos valdome nuo 1997 m., aplinkybes, atstumus nuo statinių, bendrą ribą tarp sklypų Nr. 15 ir Nr. 16. Naudodami ruletes, jai matant, išmatavome sklypų matmenis, parodėme generalinį S.B. „Šilelis" vandentiekio vamzdį gatvėje, kuris kartu yra ir sklypų ribų nuo gatvės atskaitos taškas, ribas su besiribojančiais kaimynais ir jų tvoras, elektros stulpą. E.Dobrovolska pareiškė (turime vaizdo įrašą), jog apgailestauja, kad čia ne mūsų, o valdininkų klaidos, ir kad aiškiai matyti, jog sklypų esamos ir faktinės aplinkybės neatitinka to, ką mums inkriminuoja NŽT. Tačiau ji pareiškė mums nieko negalinti padėti, nes čia ne jos departamento jurisdikcijoje. Tai esą gali išspręsti tik teismai. Išeina, kad teisingumas priklauso ne Teisingumo ministerijai?

Mus baudžia už tai, ko neturim, tai kur tas teisingumas ir kaip su LR Konstitucijos 23 str., kad nuosavybė neliečiama! Nekaltumo prezumpcija irgi jau nebegalioja?

Netgi teisėjų kolegija mus 2019 m. grąžino ten, kur buvome. Ir tai buvo padaryta, nepaisant pateiktų įrodymų, kad „matininkas" be mūsų žinios pakeitė sklypų plotus, koordinates ir naudmeną. Tiesiant bet kokį inžinerinį statinį, kad ir kelią, arčiau negu 1 metras iki gretimo sklypo ribos, privaloma gauti to sklypo savininko rašytinį sutikimą. Taip pat jeigu sklypai išskiriami, keičiasi ir jų kadastriniai numeriai.

Beje, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė 2019 m. atsisakė priimti mūsų skundą (patikslintą ieškinį) ir netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti. Iki dabar nesuprantam, kas ten atsitiko ir kokį patikslintą ieškinį kas teikė? Gal dėl didelio krūvio teisėja sumaišė bylas, nes ji turėjo matyti, kad buvome tame pačiame teisme jau 2017 m.

Kita vertus, kai ta pati valstybinė institucija vienu metu tiria aplinkybes, susijusias su neteisėtu kadastrinių matavimų patikslinimu, ir žemės sklypų ribų pakeitimu ir tuo pat metu baudžia už šių ribų nepaisymą, nors bylinėjimasis dar nebaigtas, mūsų jau niekas nebestebina. Tik labai norėtųsi, kad visas šis „cirkas" pasibaigtų, nes ne mūsų amžiuje po teismus blaškytis ir su antstoliais aiškintis.

Užs.14Kv nr.001

Redaktoriaus komentaras: Atsiprašau, Margaritos ir jos sesers, kad šią skaudžią istoriją redakcija buvo priversta skelbti su užsakymo numeriu. Deja, neturiu pakankamai žmonių, kad būtų įmanoma visus faktus patikrinti. Jei teko redakcijai per daug sumokėti, susisiekite su manimi ir pinigai Tamstoms bus grąžinti. Mano laikais tokius ir panašius faktus žurnalistai tikrindavo ir po to rašydavo patys.