Mums prireikė pusantros paros įveikti kelią iki Lvovo, kertant ir Lenkijos sieną, bei grįžti atgal. Ir dar tą pačią dieną sužinojome jog mūsų vežta parama jau pasiekė Borispolio oro uostą ginančius karius.
Vaistinėlės kariams, maisto produktai, elektros generatoriai, šarvuotos liemenės, šalmai ir kiti būtini daiktai. Karių reikmėms palikti 4 automobiliai, dyzelinis kuras, kurio kolonėlėse nėra ne tik visame kelyje iki Lvovo, bet ir kaip matėme grįždami atgal, Lenkijoje. Vienos operatorius pasakė tiesiai šviesiai - dyzelinas iškeliavo Lvovo link.
Mes patys lingavome 6 automobilių kolona, grįžome dvejais. Likę - kariškių poreikiams, kaip ir nuvežtas dyzelinas.
Operatyviai ir be jokių tarpininkavimo grandinių. Atgabenta parama nesudarė taip vadinamo „kamščio", kai didelė siunta nugula sandėliuose ir tik vėliau po truputį tirpsta. Mūsų darbas buvo taškinis, nereikalaujantis skirstymo, todėl velniškai operatyvus.
Gaila, mūsų valstybė neprisiėmė atsakomybės už vykstančius kautis, tiesiogine žodžio prasme. Juos sužalojus, Lietuva besiaukojusiems žmonėms nei atlygins, nei apdovanos. Lietuviai vyrai važiuoja. Žinome apie juos, kaip ir apie pirmąsias lietuvių sudėtas aukas Ukrainoje.
Ir kartu keliavę rūsčios išvaizdos vyrukai su kariška manta, paprašę neskelbti jų veidų, jau „ištirpo" tarp ukrainiečių karių. Vos spėjome įdėti biržiečių medžiotojų darytų konservų.
Karas
Karas ne iliustruotose istorijos knygose, ne žaidimuose ar filmuose. Nuožmus ir negailestingas. Mes jau kare, pasirinkę pusę. Dabar karo vyrų metas.
Beje, daug kas klausia, kokiai organizacijai priklausome. Nesinori savęs lyginti su valdžios palaikomomis. Antra vertus, jos atlieka tą pačią pareigą. Todėl atsakome - pilietiškų ir vyriškų. Ir jei pasitikite mumis, galite prisidėti.
Sakalas Gorodeckis
Mokėjimo paskirtis: Parama Ukrainai
LT23 7300 0100 7232 9923
sakalas.gorodeckis@gmail.com