Universitetas žlugo su „Snoru“

Kokios bėdos iš tiesų slegia universitetą, „Vakaro žinioms“ papasakojo nuo pernai rudens jam vadovaujantis habilituotas fizinių mokslų daktaras Eimutis JUZELIŪNAS.

- Padėtis nėra tokia dramatiška, daug kas ją sutirština. Vyriausybės pagalbos prašome dėl pinigų, kurie liko įšaldyti bankrutavus visiems žinomam bankui. Juk dingo ne šiaip pinigai, o ES struktūrinės paramos lėšos. Tai buvo Jūriniam slėniui numatyti pinigai. Jų laukia mūsų partneriai, su kuriais privalome atiskaityti. O tai privalome padaryti jau vasario mėnesį. Taigi terminas - jau ant nosies. Kaip žinote, paskolos taip greitai neišduodamos, todėl beliko kreiptis į Vyriausybę. Mes tik dėl to prašome pagalbos, o dėl kitų skolų patys tvarkysimės.

Tačiau banko bankroto juk negalėjome numatyti. Tai nėra mūsų kaltė. O jei tokia problema yra, kodėl apie tai reikia tylėti? Stengėmės į ją atkreipti dėmesį. Aišku, medijose jau nuvilnijo žinia, kad tai - vos ne universiteto bankrotas, kad yra labai blogai. Bet taip tikrai nėra.

- O kokios kitos problemos, išskyrus įstrigusias lėšas? Nepavyksta pritraukti tiek studentų krepšelių, jei kaupiasi skolos?

- Ne, krepšelius surenkame. Aišku, kai kuriose situacijose tokia sistema nėra palanki. Pavyzdys - mūsų universiteto „Žuvėdros“ kolektyvas, kuris neteko šokėjų, nes krepšelius (valstybės finansavimą) gauna ne geriausi šokėjai, o geriausiai besimokantys studentai. Bet tai jau atskira problema. Universitetas turi ir kitų rizikų. Viena - minėtos įšaldytos lėšos, kita - valdymo išlaidos. Taip, privalome restruktūrizuotis, mažintis katedrų lygmeniu, galbūt jungti kai kuriuos fakultetus, atsisakyti kai kurio nekilnojamojo turto. Be to, yra vykdoma rizikingų projektų. Mūsų požiūriu, sutartys yra sudarytos universitetui ne visai naudingai.

- Apie ką konkrečiai jūs kalbate? Ar aptikote kažką tokio, dėl ko būtų verta kreiptis ir į teisėsaugą?

- Ne, taip nepasakyčiau. Jei taip būtų, kitaip žiūrėtume. Gal čia labiau tiktų žodis „rizikingai“ nei „nusikalstamai“. Į teisėsaugą tikrai nebuvo pagrindo kreiptis. Be to, dabar ir išorinis auditas dirba savo darbą.

Sakyčiau, problema buvo ta, kad ilgą laiką nebuvo nuolatinio rektoriaus, atsakomybės, finansinės drausmės. Juk viskam reikia skirti laiko ir dėmesio, o jei to nebuvo, jei universitetas buvo be nuolatinio šeimininko, atsitiko, kaip atsitiko. Tačiau studijos ir mokslinis procesas vyksta. Aišku, studentų mažėja, bet tai nėra katastrofiška situacija.

- Ar tapdamas rektoriumi tikėjotės tokios situacijos?

- Tam tikru požiūriu situacija buvo nelaukta. Įsivaizdavau ją kiek kitaip. Kad daugiau dėmesio turėsiu skirti mokslinei ir akademinei universiteto veiklai, o dabar daugiau turiu dirbti kaip vadybininkas, finansininkas. Kas tik nori, bet ne mokslininkas. Tačiau šiandien kitaip neišeina.