Teisininkė Ramunė Romeikienė: Už svetimo „galimybių paso” panaudojimą – 5 000 eurų bauda arba iki 6 metų laisvės atėmimo bausmė? Ar tikrai?

Kadangi pranešimas sukėlė ne tik platų atgarsį visuomenėje, bet ir nemažai abejonių, ar asmuo iš tiesų gali būti nuteistas jau kitą dieną po jam inkriminuojamos veikos padarymo, nusprendžiau asmeniškai išsiaiškinti aktualias detales ir pasitelkusi turimo teisinio darbo patirtį, supažindinti skaitytojus.

Pasiteiravus Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinėje ir dar keliais viešai skelbiamais šio teismo telefonų numeriais, bei maloniai priminus telefonu atsiliepusiems teismo specialistams, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 9 straipsnio normos įtvirtina bylų nagrinėjimo teisme viešumą, telefonu 8 5 261 5641 pavyko gauti žemiau pateiktą informaciją.

Ateinančią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teisme supaprastinto proceso tvarka teismas spręs dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dėl kaltinamajam inkriminuojamos LR baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir 5000 eurų piniginės baudos paskyrimo už tai, kad kaltinamasis nufotografavo kitam asmeniui priklausantį „galimybių pasą", išsisaugojo savo mobiliajame telefone šio dokumento fotokopiją bei ją panaudojo, siekdamas patekti į prekybos centrą Maxima, esantį J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje. Dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo teismas spręs rašytinio proceso tvarka.

Ką naudinga žinoti ir kaip elgtis

Visų pirma verta žinoti, kad dauguma įvairiomis veikomis apkaltintų eilinių piliečių yra sėkmingai nuteisiami, kadangi jie patys su tuo sutinka, pripažįsta kaltę, sutikdami su visais pagrįstais ir nepagrįstais kaltinimais. Priešingu atveju - kaltinamajam nesutinkant su pareikštais kaltinimais ir kaltintojo siūloma bausme, yra įmanoma apsiginti netgi, atrodytų, beviltiškose situacijose. Todėl pirmasis patarimas - niekada neskubėti sutikti su pareikštu kaltinimu.

Supaprastinto baudžiamojo proceso tvarka

Vienas iš BPK įtvirtintų supaprastinto baudžiamojo proceso būdų - proceso užbaigimas baudžiamuoju įsakymu, kurį priima teismas. Gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teisėjas turi teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą (BPK 418 straipsnis).

Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų (BPK 420 straipsnis):

1. surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;

2. priimti nutartį dėl bylos nagrinėjimo teisme įprasto proceso tvarka, jeigu bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu;

3. nutraukti baudžiamąjį procesą, nustačius, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas.

Jeigu kaltinamas nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 straipsnis). Jeigu kaltinamasis paduoda tokį prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa vykdytinas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Gavęs kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas privalo surengti bylos nagrinėjimą ne vėliau kaip po dešimties dienų nuo prašymo gavimo dienos (BPK 425 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo priimtas nuosprendis gali būti apskųstas bendra tvarka.

Taigi, asmuo turi absoliučią teisę pareikšti nesutikimą su teismo baudžiamuoju įsakymu ir šiuo konkrečiu atveju neabejotinai turėtų pasinaudoti šia teise. Nei vienas asmuo neturi būti nepagrįstai nubaustas, teisė negali tarnauti neteisingumui - tai svarbu ne vien dėl konkretaus asmens teisių apgynimo, bet ypatingai svarbu dėl teismo precedento ir juo grindžiamos būsimos teismų praktikos formavimo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Teismams aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę, vienu iš privalomų bylų nagrinėjimo teisės šaltinių yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT), formuojančio nuoseklią ir vienodą teismų praktiką, teisės normų ir sąvokų išaiškinimai analogiškose arba iš esmės panašiose bylose. Tais atvejais, kai teismo precedento analogiškose bylose dar nėra, teismai yra saistomi LAT suformuotų teisės normų ir sąvokų aiškinimo taisyklių panašiose bylose.

Mano žiniomis, Lietuvoje teismai kol kas nėra pasisakę dėl „galimybių paso" teisėtumo per se (kai tuo tarpu, pvz., Ispanijos teismas jau yra pasisakęs dėl analogiško segregacinio dokumento neteisėtumo), taigi, Lietuvoje dar neturime teismo precedento taipogi dėl šio, kvestionuojamo teisėtumo dokumento, fotokopijos padarymo bei jos panaudojimo. Aptariamu atveju asmuo panaudojo svetimo „galimybių paso" nuotrauką mobiliajame telefone, siekdamas realizuoti įprastą kasdieniniame gyvenime asmens teisę apsipirkti prekybos centre, o šie asmens veiksmai prokuroro pareiškime teismui dėl baudžiamojo įsakymo yra kvalifikuojami kaip BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika: "Tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų."

Ar dokumento nuotrauka mobiliajame įrenginyje yra nusikalstamos veikos dalykas?

Netgi ir tuo atveju, jeigu „galimybių pasas" būtų priimtas įstatymu (o ne Vyriausybės nutarimu, kaip yra dabar), jeigu jame nustatyti asmens teisių ribojimai ir draudimai būtų pagrįsti, proporcingi, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai ir būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes; jeigu juo nebūtų paneigiama žmogaus teisių ir laisvių prigimtis bei esmė - t.y., jeigu „galimybių pasą" ir būtų galima laikyti teisėtai priimtu ir Konstitucijai neprieštaraujančiu dokumentu (ko akivaizdu, jog nėra), konkrečioje baudžiamojoje byloje spręstina, ar šio dokumento, išduoto kito asmens vardu, fotonuotrauka mobiliajame įrenginyje yra BK 302 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, ir ar šio dokumento fotonuotraukos padarymas bei panaudojimas su tikslu patekti į prekybos centrą kvalifikuotinas kaip nusikalstama veika.

Pirmiausia būtina išsiaškinti, kokiam dokumentų tipui priskirtinas „galimybių pasas":

* tai nėra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę: asmens dokumentai yra tik asmens tapatybės kortelė ir pasas. Tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme;

* tai nėra taip vadinamas saugusis dokumentas - vertybinis popierius, banderolė, keleivinio transporto bilietas, oficialusis žymėjimo ženklas, priskirtas tam tikram saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos lygiui;

* tai nėra griežtos atskaitomybės dokumento blankas - valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos ar Europos Sąjungos teisės aktu nustatytos formos blankas, skirtas pildyti ir naudoti kaip dokumentas;

* galima teigti, kad „galimybių pasas" priskirtinas prie specializuotų dokumentų, suteikiančių jo turėtojui specialiąją teisę, kaip, pvz., vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę fiziniam asmeniui vairuoti nurodytos kategorijos motorinę transporto priemonę; veiklos licencija suteikia teisę fiziniam ar juridiniam asmeniui verstis atitinkama licencijuojama veikla ir pan.

Vadovaujantis logikos dėsniais ir atsižvelgiant į teismo precedentų nebuvimą su „galimybių paso" panaudojimu susijusiose bylose, precedento pagrindu vadovautinasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir teisės normų bei sąvokų išaiškinimais panašioje byloje, kurioje teismai sprendė dėl specializuoto dokumento, suteikiančio specialiąją teisę (vairuotojo pažymėjimo) skaitmeninės kopijos padarymo ir panaudojimo be šio dokumento savininko žinios ir sutikimo.

Teismo precedentas dėl BK 302 str. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. Teismų praktikos biuletenyje Nr. 26 paskelbta aktuali kasacinio teismo nutartis, kurioje Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išsamiai pasisakė dėl BK 302 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko - 2021 m. kovo 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-67-697/2021. Šioje byloje visų trijų instancijų teismai išteisino teisiamąjį pagal BK 302 str. 1 dalį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos - kitam asmeniui priklausančio specializuoto dokumento (vairuotojo pažymėjimo) skaitmeninės kopijos padarymo ir jos panaudojimo. Pirmosios instancijos - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu teisiamasis buvo išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vairuotojo pažymėjimo kopija (nuotrauka) negali būti laikoma dokumentu, taip pat kad veika - dokumento skaitmeninės nuotraukos padarymas bei jos laikymas, turint ją savo telefone, nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių ir nebuvo nusikalstamai pavojinga. Prokuroras, nesutikdamas su išteisinamuoju nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, padavė kasacinį skundą.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, 2021 m. kovo 16 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K-67-697/2021 suformulavo teisės normų ir sąvokų išaiškinimus dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko:

* BK XLIII skyriaus normomis siekiama apginti teisingą valdymo tvarką užtikrinant dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir kitus su teisinės dokumentų apyvartos funkcionalumu ir patikimumu susijusius klausimus.

* Teismų praktikoje įtvirtinta, kad apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016, 2K-243-942/2017).

* Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

* Taigi, BK 302 str. dalykas gali būti vienas iš vardijamų objektų: antspaudas, spaudas, dokumentas arba griežtos atskaitomybės blankas. Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymas apibrėžia, kad dokumento blankas - valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos ar Europos Sąjungos teisės aktu nustatytos formos blankas, skirtas pildyti ir naudoti kaip dokumentas, o saugusis dokumentas - Vyriausybės vertybinis popierius, banderolė, keleivinio transporto bilietas, oficialusis žymėjimo ženklas, priskirtas tam tikram saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos lygiui ir polygiui. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme nurodyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę, priskiriami saugiųjų dokumentų grupei bei atitinkantys jiems taikomus reikalavimus. Pateikti įstatymu įtvirtinto reguliavimo pavyzdžiai rodo, kad BK 302 str. nuostatomis siekiama apsaugoti būtent specializuotų dokumentų ar jų tikrumą patvirtinančių rekvizitų (antspaudų ir spaudų) naudojimo tinkamumą.

* Atsakomybė už šią veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų - jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo. Neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Tačiau akcentuotina, kad įstatymų nuostatose ir teismų praktikoje kalbama apie tikrų, turinčių juridinę reikšmę dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, apie jų reikšmę galima spręsti iš to, kad BK 302 straipsnyje įstatymo leidėjas, skirtingai nei BK 300 straipsnyje, nurodo ne tik apibendrintą sąvoką „dokumentas", o, kaip minėta, išskiria jų individualų tipą: antspaudas, spaudas, griežtos atsakomybės blankas.

* Todėl teigtina, kad BK 302 straipsnyje nėra nustatyta atsakomybė už tokio tipo dokumentų viena ar kita forma atgamintų kopijų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 302 straipsnio dispozicija (ir kitais baudžiamojo įstatymo straipsniais) nėra draudžiama paimti dokumentą, spaudą, antspaudą, griežtos atskaitomybės blanką, netgi daryti jų kopijas, todėl tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog asmuo įgyvendino BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius: neteisėtai įgijo dokumentą, jį laikė ir panaudojo. Teismai teisingai pažymėjo, kad dokumento fotokopija nėra šio dokumento ekvivalentas, ji nėra BK 302 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas, taigi nėra atsakomybės už jos fotokopijos padarymą ir laikymą. Todėl sutiktina su teismų išvada, kad nufotografuojant kitam asmeniui priklausantį dokumentą ir šią nuotrauką turint savo telefone, teisiškai reikšmingos pasekmės nebuvo sukeltos, o pati veika nebuvo nusikalstamai pavojinga.

* Prokuroro kasacinio skundo teiginiai, kad BK 302 str. nurodytos nusikalstamos veikos dalykas neturėtų būti suprantamas siaurąja prasme, apsiribojant tik dokumento originalu ir ignoruojant kitokios dokumento formos panaudojimą, BK 302 straipsnyje nurodytos veikos požymių prasme yra teisiškai nepagrįsti. Pagal Asmens tapatybės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalį tik asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Tai, kad kaltinamasis nufotografavo vairuotojo pažymėjimą, aiškiai turėdamas tikslą ateityje šią dokumento nuotrauką panaudoti nusikalstamai veikai daryti, ir jam tai pavyko, nesuponuoja išvados, kad dokumento nuotrauka įgijo tokią pačią teisinę reikšmę, kaip originalus dokumentas.

* Kasacinio skundo teiginiai apie tai, ar kaltinamasis su kito asmens leidimu, ar jam nežinant, pasidarė šio asmens vardu išduoto dokumento skaitmeninę nuotrauką, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tampa neaktualūs, todėl kasacinis teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Be to, net ir padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu (BK 37 straipsnis). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, teismai privalo atsižvelgti tiek į veikos objektyviuosius požymius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas), tiek į subjektyviuosius požymius (tyčinės veikos kryptingumas, tikslai, motyvai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumo principas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija" (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Reziume: susitaikydami su neteisingumu, mes prisidedame prie jo įsigalėjimo. Todėl niekada, jokiomis aplinkybėmis negalime likti pasyvūs ir susitaikyti su neteisingumu - net ir tada, kai šis neteisingumas tiesiogiai mūsų neliečia.