Atviras laiškas Lietuvos piliečiams „DĖL TEISĖS Į REFERENDUMĄ“
Politinė valdžia tolydžio tolsta nuo Tautos: Lietuvos europarlamentarai nacionalinių interesų ginti nėra pajėgūs, o didžiąją dalį Lietuvos Seimo sudaro uždaras grupiniams interesams tarnaujančių partijų ratas. Nei per Seimo, nei per Europos Parlamento rinkimus pasiekti esminių teigiamų pokyčių valstybėje yra beveik nebeįmanoma.
Visuomenė negali ilgiau su tuo taikstytis ir išeitį mato vienintelėje veiksmingoje Lietuvos Konstitucijos jai garantuojamoje teisėje - teisėje į referendumą gyvybiškai svarbiausiu tautos ir valstybės gyvenimo klausimu. Kokia jėga glūdi Tautoje, rodo sėkmingai įgyvendintas beveik neįvykdomas reikalavimas - surinkta daugiau kaip 300 tūkst. visos Tautos balsavimo siekiančių Lietuvos piliečių parašų.
Referendumo priešininkai, vieningu frontu užpildę vos ne visą viešąją erdvę, vardija būtus ir nebūtus referendumų pavojus, tokiu būdu neigdami ne tik atskiro referendumo, bet ir pačios konstitucinės normos priimtinumą. Tai labai pavojinga politinė tendencija.
Lietuvos Respublikos Konstitucija vienareikšmiškai sako: Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai. Kai Tauta mato, kad jos atstovai valstybės institucijose daro Tautai nepriimtinus sprendimus ir ji neturi galimybių jų efektyviai pakeisti, Tauta ne tik gali, bet ir privalo imtis valingo Konstitucijos jai garantuojamo veiksmo - referendumo. Šiandien susiklosčiusioje situacijoje tai pareikšti būtina visų pirma.
Remdamiesi tuo, kviečiame ir raginame visus geros valios žmones telktis, vienytis ir visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis ginti daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių išreikštą valią. Referendumas privalo įvykti.
Prof. Eugenijus Jovaiša, Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatas; prof. Jonas Vaitkus, režisierius; Vladas Garastas, Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas; dr. Vytautas Rubavičius, rašytojas; prof. Antanas Buračas; Rolandas Kazlas, aktorius; prof. Daiva Vyčinienė, valstybinės J.Basanavičiaus premijos laureatė; prof. Romualdas Grigas, Lietuvos mokslo premijos laureatas; prof. Libertas Klimka, etnologas; Gediminas Storpirštis, aktorius; prof. Bronius Genzelis, Valstybinės mokslo premijos laureatas; Algirdas Martinaitis, kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; prof. Jonas Grigas; prof. Romas Pakalnis; Vytautas Paukštė, aktorius; prof. Antanas Kudzys; dr. Ramūnas Valiokas, biofizikas; dr. Daiva Tamošaitytė, rašytoja; Romualdas Ozolas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras; Elvyra Žebertavičiūtė, aktorė; Jonas Kauneckas, vyskupas; ir kt.
Kas paskatino pasirašyti Atvirą laišką, raginantį apginti visų Lietuvos žmonių teisę turėti savo nuomonę?
Prof. Eugenijus JOVAIŠA:
Sąjūdžio jėga buvo visuotinis pasitikėjimas, žmonių valios išreiškimas. O nuo Nepriklausomybės pradžios praėjus dviem dešimtims metelių mes visi pasikeitėme, pasimatė daugelis dalykų, kurie anksčiau buvo mums nežinomi, nesuprasti. Todėl leisti pasakyti žmonėms, ką jie galvoja, yra tiesiog mūsų demokratijos pareiga. Koks bus atsakymas per referendumą, niekas negalėtų atspėti. Bet surinktas parašų skaičius įspūdingas, su juo negalima nesiskaityti. Ginčai dėl parašų tinkamumo, neapeliaciniai jų atmetimai visiškai neveda prie to, kad žmonės susiburtų aplink valstybę, kurios išraiška vis dėlto yra žmonių išrinkta valdžia. Kam mums reikia tokio susiskaldymo, nepasitikėjimo, įtarinėjimų?
Vytautas RUBAVIČIUS, publicistas:
Yra daugybė dalykų, kurie nulemti ne lietuvių tautos valios. Ir ta pati žemės pardavimo užsieniečiams idėja, jos juridinis įteisinimas kilo ne iš pačios tautos. Tai nėra mūsų apsisprendimas, tiesiog mes taip atveriame kelią laisvam finansų, kapitalo judėjimui. Tačiau akivaizdu, kad, perleidus, išparceliavus žemę užsieniečiams, iš esmės tauta ir visuomenė tampa nuomininkais savo gyvenamoje teritorijoje. Akivaizdu, kad silpnėja valstybingumas, žmonių ryšys su žeme, su gimtine, tirpsta nacionalinė jausena, nyksta nacionalinis tapatumas. Bet esminis dalykas čia yra tai, kad galų gale pati tauta apsispręstų. To nenorima, nes taip visuomenė tarsi įgautų politinės valdžios, nuo kurios dabar ji yra atskirta, o visos galios sukauptos tik partinės nomenklatūros rankose.
Prof. Jonas VAITKUS:
Mano galva, referendumus reikia rengti dėl visko, kas tautai svarbu, kad žmonės susivienytų, suvoktų, kad ir nuo jų kažkas priklauso. Mane patį pirmiausia paskatino žinojimas, kokį santykį su žeme turėjo mano tėvai, tėvų tėvai, ką ji jiems reiškė. Ir pats nesu dar visai atplyšęs nuo žemės. Prisimenu, kaip vienas norvegų parlamentaras pasakė: tas, kas valdo žemę, tas ir turi valstybę. Bet kokie išvedžiojimai apie šventą nuosavybę čia yra demagogiški. Jeigu tu nejauti ryšio, tai tavo teisė išvažiuoti, kur tik nori, bet tu palik teisę turėti žemę tiems žmonėms, kurie supranta, kas ji yra.
Prof. Daiva VYČINIENĖ:
Daugelis kolegų, draugų pavieniui pasirašė už referendumą, bet visa tai dar neatrodė taip pavojinga ir tendencinga kaip dabar. Panašu, kad iniciatyva žlugdoma, nes neva netinkamų parašų skaičius neįtikėtinas. Reikia šį reikalą vesti iki galo, ir skubiai, kad neprasnaustume ir paskui patys nesigailėtume. Jeigu šį kartą pavyks žmonių iniciatyvą užgniaužti, tai, manau, vargu ar bepakiltų tauta naujai susivienijimo bangai. Nes tai iš tikrųjų nėra lengva - daug kas dabar galvoja apie savo gerovę, o apie visai Lietuvai reikšmingus dalykus nedažnai susimąsto.
Jonas KAUNECKAS, vyskupas:
Ir politikai, ir prezidentė dažnai kartoja: reikia, kad žmonės išsakytų savo nuomones. Visi dejavo dėl menko pilietiškumo, o kai tauta, surinkdama daugybę parašų, tą pilietiškumą, aktyvumą parodė, staiga pasidarė blogai. Dabar jau sakoma, kad čia kažkokios užsienio organizacijos paskatino žmones sukilti prieš Europos Sąjungą. Grynos nesąmonės. Aš ir pats esu pasirašęs dėl referendumo, pažįstu daugelį žmonių, kurie rinko parašus, - jie nepasiduoda jokioms svetimoms įtakoms. Ir aš sveikinu, kad pagaliau pabudo tas žmonių pilietiškumo jausmas.
Prof. Libertas KLIMKA:
Dar nežinau, kaip balsuosiu referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams, bet manau, kad nors kartą reikia tą referendumą surengti. Tiesiog dėl demokratijos plėtros. Mano galva, mūsų valdžia labai menkai atsižvelgia į visuomenės nuomonę. Žmonės turi teisę išreikšti savo nuostatas, o dabar jau pastebiu, kad mus bandoma gąsdinti. Kas bando pavogti Lietuvą - tie patys lietuviai, nes mes juos išrinkome, į aukštas pareigas pasodinome. Su rinkėjų nuomone jie nesiskaito, o atšaukti galimybės nėra. Koks bus referendumo klausimas, ne taip svarbu, esmė yra tai, kad Konstitucija mums garantuoja tokį būdą tautos valiai išreikšti.
Vytautas PAUKŠTĖ, aktorius:
Čia mūsų gyvybinis reikalas. Niekas nekreipia dėmesio į piliečius, neleidžia būti savos valstybės šeimininkais. Tautos valiai pareikšti nustatytos tokios normos, kurių neįmanoma įvykdyti, ir niekur pasaulyje tokių reikalavimų nėra. Kita vertus, vienas referendumas neseniai buvo - tauta pasakė, kad nenori naujos atominės elektrinės. Ir še tau - beliko tik patariamasis balsas, kuris nieko nereiškia. Padėtis labai bloga, ir būtina kažką daryti, kelti iniciatyvas.
Elvyra ŽEBERTAVIČIŪTĖ, aktorė:
Mūsų valstybė kol kas niekaip nesusitvarko. Kas ketveri metai Seime vis nauji milijonieriai dygsta, jie tunka, lobsta, o žmonėms nieko gero neatneša. Todėl ir bijo, kad, neduok Dieve, mes referendumais pradėsime valdyti valstybę. Bet pažiūrėkime, kokiais procentais kitose valstybėse vyksta referendumai, o mums tais 300 tūkst. parašų rankos kojos surištos, tauta neturi valios absoliučiai jokiais klausimais. Jie mus valdo kaip avinus. Pikta, kaip sprendžiami valstybės klausimai: nuo senelių ir invalidų nugriebiamos pensijos, o politikai, sau algas pasikėlę, iš jų dar tyčiojasi - porą metelių palaukite ir grąžinsime. Taigi išmirs jų pusė. Ir emigracija sąmoningai skatinama - tegu važiuoja, mažiau bedarbių bus, o užsienyje vergaudami jie dar pinigėlių savo tėvams, vaikams atsiunčia. Ne, ne tokią Lietuvą mes gynėme Sausio 13-ąją...
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
