1 nuotr.Profesinių ligų viršūnėje jau nebe klausos sutrikimai, pirmavę prieš dešimtmetį, o kaulų ir raumenų ligos. Apie šių dienų Lietuvos ir pasaulio profesinės sveikatos tendencijas kalbamės su Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vadove Raimonda EIČINAITE-LINGIENE.
- Kokios profesinės ligos šiuo metu labiausiai kamuoja mūsų visuomenę?
- Iš tiesų jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų sistemos profesinės ligos turi tendenciją dažnėti. 2006 metais jos sudarė 44 proc., o 2012-2014 metais jau padidėjo iki 61 proc. Prieš dešimtmetį dominuojantys buvo triukšmo sukelti klausos sutrikimai, pastaraisiais metais šios lokalizacijos profesinės ligos sudaro 20-25 proc., nervų sistemos ligos 17-19 proc., kvėpavimo sistemos profesinės ligos tesudaro nuo 1,3 iki 3 proc.
Kalbant apie profesines ligas, lemtingą vaidmenį turi darbo aplinkos rizikos veiksniai, ypač aktualūs ergonominiai rizikos veiksniai, taip pat kiti, pavyzdžiui, priverstinė darbo padėtis, krovinių pernešimas, kėlimas, stūmimas, greiti ar pasikartojantys darbo judesiai. Pradžioje pasireiškia nuovargis, ilgainiui gali išsivystyti kaulų ir raumenų sistemos, įtampos ligos.
- Kas dažniausiai patiria tokius negalavimus?
- Dažytojai, darbuotojai, dirbantys medžio apdirbimo ir gamybos srityse, šaltkalviai, atliekantys šlifavimo, frezavimo ir kitas operacijas, taip pat siuvėjai, miško pramonės darbuotojai, vairuotojai.
Ne mažiau svarbi yra ir bendra organizmo būklė, mūsų gyvenimo būdas, kuris, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, net 50 proc. lemia mūsų sveikatos būklę.
- Jei kalbėtume apie hierarchiją, ar vadovai labiau rizikuoja susirgti profesinėmis ligomis dėl didesnės atsakomybės, streso, krūvio?
- Kai kurie tyrimai iš tiesų patvirtina šią nuostatą. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto atliktas tyrimas apie psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbe parodė, kad pagal pareigas dažniausiai stresą darbe patiria vadovai (40 proc.). Tačiau kiti tyrimai rodo, kad aukštesnį išsilavinimą turintys darbuotojai turi daugiau žinių ir labiau linkę rūpintis savo sveikata, aišku, turi ir daugiau finansinių galimybių ja rūpintis.
Apžvelgiant profesines ligas, Lietuvoje neužregistruotas nė vienas atvejis su diagnoze „stresas, depresija“, kurių priežastys neretai siejamos su psichosocialiniais darbo aplinkos veiksniais.
- Kaip atrodo mūsų šalis Europos kontekste, ar būdami konkrečių profesijų atstovai rūpinamės savo sveikatos profilaktika?
- Daugelyje šalių tarp vyraujančių profesinių ligų yra kaulų ir raumenų sistemos ligos, triukšmo sukelti klausos sutrikimai. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, kitose šalyse tarp dominuojančių yra psichikos sveikatos ligos (Olandija, Švedija), odos (Vokietija), infekcinės ir parazitinės (Kroatija), kvėpavimo sistemos (Iranas, Japonija).
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 200 tūkst. žmonių pasaulyje kasmet miršta nuo vėžio dėl darbo vietose veikiančių veiksnių. Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, nuo 4,5 iki 8,5 proc. nustatytų onkologinių susirgimų lemia darbo aplinkoje esantys kancerogenai.
Lietuvoje užregistruota po 1 atvejį onkologinių profesinių susirgimų 2008, 2013 ir 2014 m.
- Ką patartumėte visiems įvairių profesijų atstovams?
- Vaikščiojimas, rekomenduojant nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną (apie 30 min. fizinis aktyvumas), ir tai gali būti integruota į darbo laiką. Pranašumas tas, kad nereikia specialaus pasirengimo, nereikalinga įranga, tinka visoms amžiaus grupėms.
