S.Moravskis: „Kas ta šalis?“

Kas ta šalis, kur ąžuolynai auga,
Kur gegužė supusto dar pusnis
Tik liepą čia pavasario sulauki;
Kas ta šalis?

Kas ta šalis, kur Ievų, tų kokečių,
Dalijamas mums rojaus obuolys,
Glėbin kur meilės lengvabūdės kviečia;
Kas ta šalis?

Kas ta šalis, kur už parankės vaikšto
Tarsi dvyniai - banditas ir kvailys,
Parduotų tėvą! Jei kas pirktų, aišku...
Kas ta šalis?

Kas ta šalis, kur privalu liežuvį
Tvirtai laikyt ir užsikišt ausis,
Neišsiduot, kas sieloj, nes pražuvęs;
Kas ta šalis?

Kas ta šalis, kur šlėktos lyg magnatai
Išdidūs gimsta, nors namuos arklys
Skurdus ir vyžos minko purvą metais;
Kas ta šalis?

Kas ta šalis, kur padermė žydelių
Krikščionį pjauna ir dejuoja vis:
„Ai, vai! Apgaule ji apskėtus šalį";
Kas ta šalis?

Kas ta šalis, kurioj delnai teisėjo
Taip niežti, kad vis kišk kitaip atims
Avis ir jaučius, arklius atbildėjęs;
Kas ta šalis?

Kas ta šalis, kur perrėkdams varpelį
„Duok kyšį, duok!- asesorius užklyks, -
sukaustyt grandine juk mano valioj!"
Kas ta šalis?

Kas ta šalis, kur protėviai taurieji
Ne kryžių garbino - tik miškelius,
Tačiau šlovė ir garsas juos lydėjo;
Kas ta šalis?

Kas ta šalis, kur ant kalvos nūn kryžius,
O sieloj pragaras - ne spindesys,
Savivalė kur, kortos, bylos, kyšiai;
Kas ta šalis?

Tu nežinai? Staiga visai aptemo
Tau akys? Betgi pagaliau išvysk!
-Žinau! Žinau ją! Tai lietuvių žemė;
Mana šalis!

Stanislovas Moravskis, 1849 metų spalio 12 diena.