Vertindama naują tvarką prof. Alina Pūrienė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė, negailėjo kritikos.

„Nauja tvarka reikalinga, bet nesutinku su vis pasigirstančiu teiginiu, kad tai pagalba medikui, padariusiam netyčinę klaidą. Medikų darbo nesėkmės niekada nebūna dėl tyčinių veiksmų. Kad veiktų „žalos be kaltės modelis“, būtina draustis. Tai dar viena mokestinė našta ligoninėms, - sakė profesorė. - Padarius medicininę klaidą, visada nukenčia abu; tiek pacientas, tiek gydytojas. Pacientas turi ką ir dėl ko kaltinti, jo visi gaili, jam numatytos išmokos. Gydytojas su padaryta klaida lieka visą gyvenimą. Skaudžios klaidos keičia gydytojų gyvenimus. Jų nieks nepagaili. Tik nuo praėjusių metų Jados tarptautinės konferencijos metu apie tai prabilta, klaidą padaręs gydytojas pavadintas antrine auka (second victim). Psichoemocinis šokas dėl nepasisekusio gydymo ilgalaikis. Dėl gydymo nesėkmės, ar esi nubaustas ar ne, kaltė lieka visam gyvenimui“, - sakė A.Pūrienė.

Pašnekovė prisiminė vaikų gydytoją, kuriai, gydant vaiką, jis staiga šoktelėjo ir įjungtas grąžtas sužeidė vaiko liežuvį. Nors buvo suteikta profesionali pagalba, o tėvai nekaltino puikios ir labai atsakingos gydytojos, bet ji iki šiol negali gydyti vaikų.

Taip pat, pasak medikės, anksčiau odontologijoje gan dažnai pasitaikydavo instrumentų lūžių gydant dantų kanalus.

„Šiuo metu tai retesnė komplikacija, galima esant kreiviems dantų šaknų kanalams. Ar pacientui būtina pasakyti apie šią nesėkmę, ypač tais atvejais, kai nėra jokių grėsmių paciento sveikatai? Žinoma, būtina. Pacientas turi žinoti prieš gydymą visas galimas komplikacijas. Po gydymo būtina jam papasakoti apie nesėkmes. Deja, yra pacientų, kurie tuo naudojasi.

Buvo toks atvejis, kai pacientė, pasinaudojusi kurį laiką likusia veido dalies nejautra po nuskausminimo, gydytojos aiškinimais, kad tai laikina, šaukė, skundė ir, pasinaudodama savo ryšiais su žiniasklaida, išsireketavo daug pinigų. Už didelius pinigus paatostogavus, vėl grįžo gydytis pas tą pačią gydytoją. Jos audinių jautrumas po kiek laiko savaime atsistatė“, - kitą medikų darbo pusę atskleidė odontologė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad medicinoje atsidaro naujas reiškinys - gynybinė medicina. Kai gydytojai norėdami išvengti galimų komplikacijų sudaro neracionalius gydymo planus, kad apsidraustų nuo bet kokių komplikacijų, skiria perteklinį vaistų kiekį, tačiau tai ne visada naudinga pacientui.

„Kai paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas skirtingose barikadų pusėse, apie gydymo meną nėra ko ir kalbėti. Gydymas pagal protokolus, atsakomybė - kaip įstatymas numatė, jokių nukrypimų nuo to, kaip parašyta. Ir visada lauki, kol pacientas pasiskųs, - medikų nuogąstavimais dalinosi direktorė. - Visuose darbuose visi gali suklysti, o medikas - ne. Pacientas itin retai būna kaltinamas, kad neprisižiūrėjo ir nesilaikė gydymo rekomendacijų. Tai matome ir teismų praktikoje. Jeigu pasitaiko gydymo nesėkmė, visada teisus yra pacientas, o kaltas tik gydytojas.

Nėra juridiškai įteisintos paciento pareigos negadinti savo sveikatos ir tikrintis ją kaip priklauso pagal amžių, ligas, sveikatos būklę ar skiepytis. Kiek būtų galima išvengti ligų! O jei gydyti nepasisekė, tai ar yra gydytojo „kaltė“ ar „be kaltės“ - nesvarbu, nes sužeista mediko širdis lieka ilgam.“