Skamba juokingai, bet tai paveldas

Pasidomėti keisčiausiais Lietuvos vietovių pavadinimais paskatino Mažeikių rajono savivaldybės taryboje gimęs projektas, kuriuo siūloma panaikinti Mažeikių apylinkės seniūnijos Kalnėnų kaimo Kušlėnų gatvės pavadinimą. Šis politikams kažkodėl pasirodė pernelyg dviprasmiškas.

Nors gerokai dviprasmiškesni pavadinimai, atrodytų, yra tokie, kaip Ferma, Šlapimas ar Vėžininkai, jie kažkodėl nekeičiami. Tik masiškai keičiami pavadinimai, kuriuose yra žodžių junginys „geležinkelio stotis“. Gyvenviečių su tokiais vardais prieš dešimtmetį buvo 41-a, dabar liko 19-a. Suprantama, nes gana dviprasmiškai turėtų skambėti žmogus, sakantis, kad gyvena geležinkelio stotyje. Įdomiai skamba ir tokie gyvenamųjų vietovių pavadinimai, kaip Veršiai, Grybai, Kopūstai, Lašiniai, Pavydai, Gaideliai ir t.t.

Išgirdęs, kad politikai nori panaikinti Kušlėnų gatvės pavadinimą, Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. K.Garšva sakė, kad - visiškai be reikalo.

- Politikai pavadinime turbūt įžvelgia dviprasmybę. O ką jis iš tikrųjų reiškia? - „Vakaro žinios“ teiravosi Kazimiero GARŠVOS.

- Yra pavardė Kušlys, kilusi iš tokio paties lietuviško žodžio. O žodis „kušlys“ arba „kušlius“ reiškia „žabalius“, „aklys“, „tas, kas neprimato“. Daugiau su niekuo nesusijęs. Yra ne tik pavardė Kušlys, bet ir Kušlėnas, Kušleika. Todėl be reikalo politikai persekioja tą gatvę.

- Internautai dažnai juokiasi iš tokių pavadinimų, kaip Bezdonys...

- Na, šis pavadinimas yra įtartinas (juokiasi, - aut. past.), bet lietuvių kalbos žodyne yra tarmiškas žodis „bezdonys“, reiškiantis beždžionę. Žodis „bezdas“ reiškia alyvą, šeivamedį. Gali būti ir su tuo susiję. Bet žmonės norėjo pakeisti tą vietovardį įtardami ne kokią reikšmę. Jie galėtų baisesnių reikšmių suteikti ir keturiems kaimams pavadinimu Kuliai bei keturiems kaimams Kūliai. Bet „kūlys“ reiškia „gniutulas“, „kamuolys“, „šiaudų pėdas“, „linų pėdas“, „akmuo“ ir t.t., o su trumpąja „u“ yra „šlubis“ ir javų arba varpos makštis. Daug reikšmių, todėl nėra aišku, iš kur šie pavadinimai kilę. Bet niekas nesijaudina ir tų beveik 10-ies kaimų nenaikina.

- Vienas populiariausių kaimų pavadinimų - Papiškiai arba Papiškės. Pirmųjų Lietuvoje, remiantis Registrų centro duomenimis, yra 12, antrųjų - 8. Aš pats viename jų gimiau, todėl dažnai sulaukiu šypsenų, esą kaimo pavadinimas susijęs su viena kūno dalimi. Nors padavimas byloja, kad jis kilęs iš žodžio „pyškėti“, kadangi esą ten buvo daug medžiojama. Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį?

- Tai jau tikrai. Šiemet kaip tik yra Vietovardžių metai ir ta proga leidžiamas vietovardžių žodynas. Tiesa, jis nebaigtas: kai reikšmių yra daug, prie vieno pavadinimo kalbininkai kartais užtrunka savaitę.

Kai kurių kaimų vietovardžiams jau po 500 metų ir daugiau, nėra liudininkų, kurie galėtų pasakyti, iš kur kilęs pavadinimas. Taip ir su Papiškiais. Gali būti, kad kai kur jo pavadinimas tikrai susijęs su kūno dalimi. Tačiau nebūtinai. Gali būti, kad Papiškiai kilę iš pavardės Papas, Popas arba Papys. Bet gali būti kilę iš žodžio, kuris reiškia „krūtis“, „spenys“, „čiulptukas“, „žindukas“ ir net „dusulys“.

- Legendos, padavimai apie kaimų pavadinimų atsiradimą sukurti iš viso be jokio istorinio pagrindo?

- Padavimai yra mėgėjiški. Pavyzdžiui, yra lenkiškas padavimas, kad žygiavo Napoleonas ir kažką pamatęs pasakė „bui vydze“. Ir esą atsirado kaimas Buivydžiai. O iš tikrųjų jis atsirado iš pavardės Buivydas. Kaimo pavadinimas yra visiškai lietuviškas, o ne lenkiškas, kaip sakoma padavime. Toliau esą Napoleonas keliavo ir pasakė „niemen čy nie“. Ir neva atsirado Nemenčinė. O iš tikrųjų - iš pavardės Nemenčius.

- Yra ir kita prasmė keistų gyvenviečių pavadinimų: Šveicarija, Venecija. Kaip jie atsirado?

- Čia tai juokais gyvenvietės pavadintos, kaip ir Kazachstanas ar Karaganda. Kolūkiai juokais taip būdavo pavadinami arba koks ponas vietą, kur gyvendavo ir jam atrodydavo gražu, pavadindavo Venecija ar Šveicarija. Tačiau šie pavadinimai palyginus nauji, juos į Lietuvą atvežė ponai, kurie daug keliaudavo.

- Sovietmečiu dalis pavadinimų dingo dėl sovietinės ideologijos - atsirado Kapsukas, Sniečkus ir t.t. Dabar pavadinimai naikinami ir ne iš ideologinių paskatų. Ar tokia praktika yra normali?

- Visų pirma norėčiau pasakyti, kad Visagino pavadinimas vietoj Sniečkaus atstatytas į ankstesnį. O tuo metu Kapsukas pervadintas į Marijampolę be reikalo, nes tai yra polonizuotas reikalas. Kaimas, iš kurio išsiplėtė dabartinė Marijampolė, anksčiau vadinosi Pašešupys. Todėl reikėjo pavadinimą atstatyti į pirminį ir lietuvišką. Beje, prie Marijampolės yra Puskelnių gyvenvietė. Jos pavadinimas tikriausiai kilo iš to, kad vietos gyventojai buvo apiplyšę, teturėjo po pusę kelnių. Tikriausiai pavadinimas - pravardinis. Kita vertus, kaimų pavadinimai dažnai kildavo iš pavardžių. Galėjo būti ir žmogus su Puskelnių pavarde. Kone pusę kaimų pavadintų iš žmonių pavardžių pagal tai, koks žmogus ten pirmas apsigyveno, koks buvo pirmasis kaimo valdytojas ir panašiai - Šumskas, Pociūnai, Mikalajūnai ir t.t.

- Kalbant apie nelietuviškus pavadinimus Lietuvoje, ar nėra skaudu, kai net įmonių, kavinių, viešbučių pavadinimai vis dažniau skamba užsienietiškai? Netgi ne vien tų, kurių 90 proc. pajamų sudaro prekyba su užsieniu, bet ir eilinių kirpyklėlių ar kepyklėlių.

- Jūs teisingai sakote, tą reikia labai plačiai nušviesti. Mes keturis kartus dalyvavome Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, nes norėta pakeisti Valstybinės kalbos įstatymą bei Civilinį kodeksą, kad pavadinimus būtų galima rašyti užsienio kalba. Tai aš jiems ir sakau: savo įmonės pavadinimą galima užrašyti lotyniškai. Pavyzdžiui, „sursum corda“. Išvertus iš lotynų kalbos tai reiškia „aukštyn širdis“. Tačiau žmogus juk turi žinoti, ar čia kirpykla, ar skalbykla, ar kas nors. Tačiau verslininkai aiškina, kad, nepavadinus mineralinio vandens užsienietiškai, užsieniečiai esą nežinos, kas tai yra. Bet juk arabai ar kinai paprasčiausiai ant pakuotės keliomis kalbomis paaiškina, kas tai yra nekeisdami paties pavadinimo.