respublika.lt
 

Signataras Stasys Kropas: Sunku buvo tikėtis, kad būsime elitinių valstybių grupėjenuotraukos (33)

2020 sausio mėn. 16 d. 12:03:16
Olava STRIKULIENĖ

Tada jie, Kovo 11-osios akto signatarai, buvo 30-čia metų jaunesni ir galbūt idealistiškiau įsivaizdavo atkurtos mūsų valstybės ateitį. Tačiau vis vien, nors kažkas liūdina, o kažkas ir džiugina, kiekvienas signataras vis kitaip sudėlioja pačius svarbiausius pastarojo 30-mečio akcentus.

×
nuotr. 6 nuotr.
Prisiekė nauji ministrai (iš kairės): ministras pirmininkas Aleksandras Abišala, vicepremjeras Bronislovas Lubys, ministras be portfelio Leonas Kadžiulis, ministras be portfelio Stasys Kropas, ryšių ir informatikos ministras Gintautas Žintelis (1992 m.)

 

Signataras, ekonomistas Stasys KROPAS pripažino, jog be atkurtos Nepriklausomybės jam labiausiai imponuoja stojimas į NATO:

„Įstojimas į Europos Sąjungą taip pat labai svarbus, bet visam mūsų regionui daug saugiau, kai įstojome į NATO. Tai buvo mūsų diplomatijos ir Vyriausybės labai gero darbo pasekmė. Dabar jau būtų praleistas momentas į NATO įstoti. Ir Nepriklausomybę paskelbti.“

- Kodėl?

- Pasaulyje dabar labai daug įtampos. Tada, kai Lietuva stojo į NATO, pasaulis buvo atviresnis, o dabar kiekvienas kovoja už save. Palaikymas būtų silpnesnis. Ir tada, nors Rusijos demokratai kartu su Borisu Jelcinu (1931-2007) pritarė mūsų Nepriklausomybei, bet mūsų stojimui į NATO nepritarė.

- Atsimenu, kad 2004 m. kovo 11-ąją, praėjus lygiai 14 metų po valstybės atkūrimo, tuometinis prezidentas Rolandas Paksas pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą ir ratifikavo Seime priimtą Šiaurės Atlanto sutarties įstatymą.


- Kas pasirašė - visiškai nesvarbu. Svarbu, kad diplomatinėmis ir vyriausybės pastangomis pasiekėme, kad mus į NATO priimtų. Tai buvo procesas. Visiškai nesvarbu, kas sutarties pasirašymo dieną turėjo tą malonumą pasirašyti.

- Matyt, sunkiausias etapas buvo tada, kai paskelbus Nepriklausomybę, pasaulis neskubėjo mūsų pripažinti, o Lietuvoje prasidėjo ekonominė blokada?


- Be abejo, tai buvo pats sunkiausias etapas. Bet tuomet visi tikėjome Nepriklausomybe ir ją vertinome. Nepriklausomybė buvo daugeliui Lietuvos žmonių prioritetinis dalykas. Buvo baimės, kaip žmonės priims sunkumus. Pavyzdžiui, kad sportininkai negalės dalyvauti TSRS čempionatuose, kad mūsų jaunuoliai turės slapstytis, kad jų nepaimtų rekrūtais į sovietinę kariuomenę. Daug šalies įmonių turėjo sunkumų, bet žmonės buvo vieningesni ir mums pavyko. Pasitikėjimas parlamentu buvo kur kas didesnis nei dabar. Tikėjome, kad mūsų surastas kelias - neginkluota kova - pasauliui bus labiau patraukli. Jei būtume buvę išprovokuoti imtis ginklo, būtų baigęsi blogai.

- O ką galėjome daryti geriau?


- Silpna vieta - valstybės valdymas ir strategijos nebuvimas. Bet net nežinau, ką būtų galima padaryti geriau. Žmonės yra tokie, kokie yra. Greitai jų mentaliteto nepakeisi. Galėjo per 30 metų būti pasiekta daugiau žmonių pragyvenimo ir pasitenkinimo valstybe, tačiau ir taip pasiekta labai daug. Prieš 30 metų, prisipažįstu, sunku buvo tikėtis, kad būsime elitinių valstybių grupėje. Išties nesitikėjau, kad tai gali įvykti. Gaila, kad jaunimas dar nesudaro kritinės elektorato masės. Tada pasiektume, kad šalis būtų valdoma etapais, o ne tai sugrįžtant atgal, tai vėl pirmyn, vėl atgal. Sprendimus valstybės valdyme dar priima ne jaunimas, bet džiugu, kad mūsų jaunimas verslus, iniciatyvus tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

- Bet jūs Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje taip pat buvote labai drąsūs ir iniciatyvūs.

- Matote, eidami į Nepriklausomybę, darydami atitinkamus žingsnius supratome, kad jei nepavyks, būsime juodajame sąraše geriausiu atveju. Palaidosime savo karjeras. 1987 m., kai jau kūrėme būsimos atkurtos valstybės projektus, vizijas, kvietėme ir savo kai kuriuos kolegas, bičiulius prisijungti. Aiškiai matėsi, kaip kai kurie stengėsi laikytis nuošalyje. Jautė riziką. Tik 1992 m. išdrąsėjo prie mūsų darbų prisijungti. Džiugu, kad buvo mūsų, bendraminčių, būrys. Bet nepriklausomos Lietuvos siekis niekada nebuvo pamirštas. Ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ buvo pogrindyje leidžiama, išeivija buvo aktyvesnė. Palaikė gyvą Lietuvos valstybės idėją Vakaruose. Įvairiais būdais bandė paremti, demonstravo, politikus labai aktyviai veikė. Man pačiam būnant JAV teko matyti, kaip dėl mūsų priėmimo į NATO agitavo ne tik lietuvių, bet ir lenkų diaspora. Vieningai palaikė Lietuvos narystę, kiekvienas kongresmenas buvo atskirai įtikinėjamas.

- Kaip manote, ar ir dabar būtume tokie ryžtingi, jei tektų Nepriklausomybę ginti?

- Manau, nedingo niekur patriotizmo ir Tėvynės jausmas. Būtume tokie pat, kaip ir tada. Kai kas mano, kad Nepriklausomybė yra Dievo duota, bet reikia ją puoselėti ir saugoti. Ne visos tautos savo valstybes turi ir ne visos, jei ir turi valstybes, jas išsaugo. Gali ir prarasti, jei nesaugai.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (33)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar tinkamai Lietuva pasiruošusi galimai koronaviruso grėsmei?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar „trikojai“ keliuose daro įtaką jūsų vairavimui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 C

+1 C

 

 -1 -2 C

+5 +7 C

+2 +3 C

 

+1 +2 C

3 m/s

2-4 m/s

 

5-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0840 PLN - 4.3012
RUB - 70.7943 CHF - 1.0605
GBP - 0.8363 NOK - 10.1600

Nuorodos