1 nuotr.Nors mūsų Baudžiamajame kodekse už žmogaus nužudymą numatytos griežtos bausmės - iki 20 metų laisvės atėmimo arba iki gyvos galvos, tokių nusikaltimų nemažėja. Seimo narys Vytautas Matulevičius mano, kad jų būtų mažiau, jeigu Baudžiamajame kodekse žemutinė sankcijos riba - 8 metų laisvės atėmimas už kvalifikuotą nužudymą - būtų kilstelėta iki 11 metų.
- Esu žurnalistas, skaitau laikraščius, naujienų portalus ir matau, kas kalbama kiekvieną dieną kriminalinėje kronikoje, - taip Seime įregistruotos įstatymo pataisos atsiradimą motyvuoja V.Matulevičius. - Kažkada nužudymas Lietuvoje buvo išskirtinis įvykis. Dabar tai tapo kasdienybe. Atkreipkite dėmesį, tie žmonės, kurie padaro šituos baisius nusikaltimus, neretai būna už panašų nusikaltimą teisti ir, svarbiausia, atsėdėję penkerius, šešerius metus, vėl išėję į laisvę. Padėkite ant svarstyklių lėkštelės šitą laikotarpį ir jo padarytą nusikaltimą. Tai yra neadekvatu. 129 straipsnio 2 dalis kalba apie pačius baisiausius, ciniškiausius, vadinamuosius kvalifikuotus nužudymus. Už tai žemutinė sankcija - 8 metai. Ar taip gali būti?
- Ar tai ką nors pakeis? Juk mes kalbame apie tuos begalvius, kurie negalvoja žudydami, kad jiems reikės sėsti į kalėjimą...
- Aš esu tikras, kad pasąmonėje vis tiek jam sukasi mintis, jog po kelerių metų išeis į laisvę. Negaliu už tuos žmones atsakyti, bet esu tikras. Išties, jie begalviai, jeigu tam ryžtasi. Bet yra dalis nužudymų, kaip vėliau aiškėja teismuose, visiškai be motyvų. Užmušė pensininką, gavusį pensiją, jaunuolį nušovė, kad apsižodžiavo. Esu tikras, kad dalis jų yra puikiai suprantančių padėtį, cinikai, kurie tikisi truputį pasėdėję išeiti. O dabar, jeigu tą sankciją pakelsime iki 11 metų, jau po pusės bausmės atlikimo jie negalės išeiti, automatiškai pagal Bausmių vykdymo kodeksą turės atsėdėti du trečdalius. Trečdalį palikime žmogaus apsisprendimui.
- Betgi nuteistieji neišeina į laisvę automatiškai atsėdėję pusę bausmės. Juk jų elgesį vertina pataisos namų administracija, paskui teismas sprendžia, ar nuteistasis vertas būti paleistas.
- Įsivaizduokite, nužudymo bylą tiriantys teismai įsigilina, byla pereina apeliacines instancijas. O pusę bausmės gali anuliuoti apylinkės teismas, kurio teritorijoje yra įkalinimo įstaiga. Aš niekam nenoriu mesti šešėlio. Bet jūs girdite, apie ką Lietuvoje dažnai kalbama. Tarp tų žudikų, neužmirškime, yra labai turtingų žmonių. Kas vadovauja nusikalstamoms gaujoms, kas yra jų užtarėjai? Tai yra žmonės, disponuojantys didžiulėmis lėšomis. Kai, pavyzdžiui, pradedama kalbėti, kad koks nors garsus nusikaltėlis taikosi į laisvę, prasideda kalbos, kad jau mestos atitinkamos pajėgos. Tai irgi yra problema. Aš siūlau pasitikėti teismais, bet mane mūsų kodeksuose glumina tos didžiulės žirklės. Tarkime, už nužudymus - nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Aš esu tikras, kad įstatymai neturėtų palikti tokio didelio diapazono, nes yra potenciali galimybė piktnaudžiauti. Aš seniai atkreipiau dėmesį, kad straipsniuose, susijusiuose su laisvės atėmimo bausme, yra vadinamosios žirklės - bauda arba įkalinimas. Įsivaizduojate, ką tai reiškia? Bauda arba įkalinimas yra absoliučiai nesugretinami dalykai. Ir čia daliai teisėjų prasideda pagunda. Ir ne tik teisėjams, ir ikiteisminio tyrimo darbuotojams. Aišku, visko įstatymas negali reglamentuoti.
- Bausmių griežtinimo oponentai lyg susitarę dažnai kartoja, kad svarbiausia ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas...
- Bausmės neišvengiamumas yra svarbu. Bet jeigu bausmė yra per menka, tai kokį ji daro poveikį? Neišvengiamumas - tik viena teisingumo pusė. Kita pusė yra teisingas atpildas už nusikaltimą. Mes paimame vieną pusę ir manipuliuojame, prisimename žudiko teises. O kodėl nekalbame apie teisę tų žmonių, kurie guli kapuose, apie tuos, kurie prarado artimuosius. Jie kenčia visą likusį gyvenimą, o žudikai mėgaujasi laisve.
