respublika.lt

Seime: siūloma leisti dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjasnuotraukos (47)

2020 gegužės mėn. 04 d. 16:07:23
Marius Kučinskas

Dviračių sezonui įsibėgėjus, pastebima kad absoliuti dauguma dviratininkų važinėja per pėsčiųjų perėjas. Dviratininkams reikalavimas ties kiekviena perėja nulipti nuo dviračio sukelia gausybę nepatogumų ir akivaizdu, kad beveik niekas jo nesilaiko. Tuo tarpu vairuotojus erzina per perėjas lekiantys dviratininkai.

×
nuotr. 3 nuotr.
Dviratis. Eltos nuotr.

Dviratininkas Marius Kučinskas Seimui pateikė peticiją ir kartu su Seimo nariais ir kitais eismo ekspertais parengė įstatymo projektą, kuriame siūlo įvesti kompromisinį variantą, kuris esą tenkintų abi puses. Pasibaigus neatidėliotinam įstatymų priėmimui dėl karantino, Seimas jau šį antradienį baluos dėl leidimo dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas, įpareigojant dviratininką prieš nereguliuojamas perėjas - „Zebrus“ sustoti ir praleisti automobilius, ir tik tada saugiai pervažiuoti. Tai yra nesaugus lakstymas nesidairant per pėsčiųjų perėjas bus toliau ir toliau draudžiamas, o bus leidžiamas tik tvarkingas pervažiavimas per perėjas tą griežtai įstatyme apibrėžiant. Siūlomas pakeitimas yra nesuteikiant dviratininkui pirmumo - jei dviratininkas nereguliuojamoje perėjoje „Zebre“ nepraleistų automobilio – dviratininkas pagal įstatymo projektą liktų kaltas. Bus balsuojama  dėl projekto pateikimo – jei Seimas pritars, įstatymo projektas bus  toliau svarstomas komitetuose.

Kaimyninėje Latvijoje tokie pakeitimai jau senai įvesti. Dviratininkams Latvijoje leidžiama važiuoti per perėjas nenulipus nuo dviračio, netrukdant pėstiesiems. Latvijoje prieš kirsdamas važiuojamąją kelio dalį, dviratininkas turi laiku sumažinti greitį ir, kai tai būtina dėl eismo saugumo, sustabdyti dviratį. Važiuodamas perėja dviratininkas privalo judėti greičiu, neviršijančiu pėsčiųjų greičio ir praleisti keliu važiuojančias transporto priemones. Visa tai jau dabar yra įtvirtinta Latvijos Kelių eismo taisyklėse.

„Rengiant visiškai išdėstytą [Latvijos] Kelių eismo taisyklių redakciją buvo apsvarstyta keletas pasiūlymų, įskaitant nevyriausybinių dviratininkams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus. Tai buvo maždaug prieš 5 metus. Tuomet derinimo metu nebuvo nustatyta reikšmingų dviratininkų ir pėsčiųjų saugos pavojų, todėl toks reglamentavimas buvo įvestas. Kol kas nebuvo pastebėta, kad toks reguliavimas prisidėjo prie avarijų skaičiaus padidėjimo.“ – teigia Latvijos Susisiekimo ministerijos kelių vyresnysis pareigūnas Jonas Kalniņš.

Analogiškai ir Lietuvoje:„Bus balsuojama dėl įstatymų pataisų, kurios leis dviračiu važiuoti per perėją: sustoji, praleidi mašinas ir gali pravažiuoti dviračiu (įstatymo pataisos esmė). Jei nenori važiuoti, gali prasistumti dviratį per pėsčiųjų perėją ir tokiu atveju gausi pirmumą prieš automobilius. Pataisos esmė: nurodomi dviratininko veiksmai ir pareigos, kaip jis gali saugiai pravažiuoti perėją nelipdamas nuo dviračio. Šiuo metu, pagal įstatymą netgi visiškai tuščioje gatvėje privalai prasistumti dviratį pėsčiomis - arba tu pažeidėjas. Tai pat yra asmenų kurie turi fizinę negalią ir važinėja dviračiais, kuriems yra sudėtinga sustojus prie perėjos nulipti nuo dviračio .“ – sako Panevėžio klubo „Dviračiai“ prezidentas Rimantas Narkūnas.

Seimo analitinės apžvalgos duomenimis užsienyje: Jungtinėje karalystėje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, kur eismo sąlygos panašios į Lietuvos, dviratininkams su viena ar kita sąlyga leidžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas. Dviratininkams daug patogiau sustoti prieš perėją praleisti automobilius ir tada važiuoti. Sustojus, dviratininkas atsiremia koja į žemę ir jam nereikia nulipinėti nuo dviračio, kas keliasdešimt metrų, gerokai sutrumpėja kelionės trukmė. Be to kai kurie sportininkai dviratininkai (MTB) sega batus prie pedalų, sagtys išlūžta, tai irgi sukelia rimtų problemų nulipinėjant ties kiekviena perėja nuo dviračio. Segant batus prie pedalų nulipinėti nuo dviračio prieš perėją ne tik nepatogu, bet ir nesaugu – nulipinėjant nuo dviračio prie pat perėjos nėra kur patogiai įsikibti, nulipinėjant nuo  dviračio. Juk, būna, kai gatvėje tuo metu nėra nei vieno automobilio. Važiuoti dviračiu ir el. paspirtuku Lietuvoje pagal dabartinius teisės aktus šaligatviu  yra leidžiama, tačiau draudžiama važiuoti per perėjas, kas nėra logiška – tai yra dviratininkas važiuoja šaligatviu, tačiau ties kiekviena perėja privalo nulipti. Riedlentininkams, riedutininkams, paprastais bevarikliams paspirtukais (nepainiokite su elektriniais paspirtukais) galima važiuoti per perėjas, o dviratininkams draudžiama. Neretai tie patys riedlentininkai, riedutininkai važiuoja pėsčiųjų perėjas didesniu greičiu negu dviratininkai.
 
Tai pat pažymėtina, kad žiūrint ir iš vairuotojo pusės, kai kada automobilių vairuotojai yra suinteresuoti, kad dviračio vairuotojas nenuliptų nuo dviračio ir taip greičiau atleistų jam perėją. Kai vairuotojas sustoja praleisti pėsčiųjų ar dviratininko – stovi ir laukia kol nulips nuo dviračio, tada laukia kol persistums.
    
Gaištamas ir automobilio vairuotojo laikas. Vairuotojai suinteresuoti, kad kai sustoja praleisti, kad greičiau atlaisvintų perėją ir galėtų važiuoti toliau.

Galimybę dviratininkams kirsti važiuojamają kelio dalį nenulipus nuo dviračio numato KET 1.14 horizontalusis ženklinimas „1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.“. Šis ženklinimas atskiria pėsčiųjų ir dviratininkų srautus perėjose. Tai yra Lietuvoje pėstiesiems galima eiti tik per pėsčiųjų perėją, o dviratininkams važiuoti tik per iš kvadratų pažymėtą dviračių pervažą - pažymėtą KET 1.14 horizontaliuoju ženklinimu. Deja, šio ženklinimo visur neįrengsi, pėstieji netelpa į perėjos plotį (eina ir dviračių pervažas), dviratininkai nesutelpa į dviračių pervažas (važiuoja per perėjas).

Poreikis tokiam ženklinimui yra beveik ant kiekvienos perėjos.
    
Pėstiesiems draudžiama įeiti į dviračių pervažą, dviratininkams kirsti važiuojamą kelio dalį nenulipus nuo dviračio pėsčiųjų perėjomis (KET 64.9 punktas). Žiūrint urbanistiškai esama tvarka nėra gera. Pavyzdžiui, Arsenalo g. Vilniuje, ties Karaliaus Mindaugo tiltu: dažnai pėsčiųjų būna per daug, o dviratininkų tuo metu nebūna, – pėstieji į pėsčiųjų perėją netelpa, todėl eina ne tik per pėsčiųjų perėją, bet ir per dviračių pervažą. Kitu atveju būna - kai dviratininkų susikaupia per daug, o pačių pėsčiųjų pėsčiųjų perėjoje yra labai mažai, arba iš viso pėsčiųjų nėra: dviratininkai netelpa į kvadratais pažymėtą dviračių pervažą, todėl važiuoja per pėsčiųjų perėją. Abejais atvejais, tiek pėstieji, eidami dviračių pervaža, tiek dviratininkai važiuodami pėsčiųjų perėjomis pažeidė tvarką.
    
Remiantis Seimo analitine apžvalga Jungtinėje Karalystėje yra numatytos specialios perėjos (angl. /toucan crossing/), kuriose pėstieji ir dviratininkai gali kirsti važiuojamą kelio dalį bendrame sraute (t. y. dviratininkai ir pėstieji gali pasiimti perėjos pločio būtent tiek, kiek jiems tuo metu reikia).

 Pateiktas įstatymo projektas leistų dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas įpareigojant dviratininką sustoti prieš nereguliuojamą perėją „Zebrą“ ir būtinai praleisti visus automobilius ir važiuoti per perėją pėsčiojo greičiu nekeliant pavojaus pėstiesiems. Tai yra nesuteikiant dviratininkui pirmumo, jei dviratininkas nepraleis automobilio nereguliuojamoje perėjoje – jis pagal įstatymo projektą liktų kaltas. Projektui parengti buvo vykdyta 18-os institucijų (savivaldybių, policijos komisariatų, teismų, prokūratūrų) apklausa dėl į avarijas patekusių dviratininkų važiuojant per pėsčiųjų perėjas. Jos išvados – avarijų važiuojant per perėjas beveik nėra, o absoliuti dauguma dviratininkų važinėja per perėjas. Apklausų duomenimis daugiau nei 90% dviratininkų jau dabar važiuoja per perėjas (taip pažeisdami dabartinius teisės aktus), važiuojančių per perėjas 16-oje iš 18-os apklaustų institucijų nebuvo rasta nei vienos avarijos, kad dviratininkas būtų važiavęs per perėjas.  Kitaip pasakius tik dvejose iš 18-os institucijų buvo fiksuotos per perėjas važiavusių dviratininkų avarijos. Tuo tarpu dviratininkų apklausos rezultatai (apklausti 422 dviratininkai) rodo, kad Vilniuje ir Kaune 90 proc. apklaustų dviratininkų važinėja per pėsčiųjų perėjas, Klaipėdoje – 97 proc., Panevėžyje – 92 proc., Šiauliuose – 97 proc., o Alytuje net 100  proc. Nereikia ginčytis, kodėl dviratininkai važiuoja per perėjas - jiems patogu, ir procentai kalba patys kalba už save. Beveik visi
dviratininkai Lietuvoje važiuoja per perėjas, o avarijų nuo statistiškai žiūrint beveik nėra. Pabrėžtina, kad statistika buvo sudarinėjama rankiniu būdu, verčiant kiekvieną bylą – tai oficialiais raštais užklausiant kiekvienos Lietuvos savivaldybės, kiekvieno Lietuvos teismo, kiekvieno Lietuvos policijos komisariato atskirai. Automatiniu būdu sugeneruoti šios konkrečios (per perėjas važiavusių dviratininkų) avaringumo statistikos neįmanoma, todėl viskas buvo daroma rankiniu būdu, įdedant daug darbo.

 Projekto iniciatoriai tikisi, kad naujoji tvarka net padidins eismo saugumą, neverčiant dviratininkų „nusikaltėliais“ - įpareigos dviratininką sustoti ir praleisti automobilius ir pėsčiuosius, bei avarijų prevencijai įpareigos dviratininką per perėjas važiuoti 3-7 km/h per perėją. Įstatymas įpareigotų dviratininką, važiuojantį per nereguliuojamą perėją „Zebrą“ praleisti automobilius, jei nepraleis - dviratininkas liktų kaltas. Tai užkirstų kelią teisiniams ginčams.

Įpareigojimas dviratininkui važiuoti per perėją 3-7 km/h nepadės nustatyti kas liktų kaltas avarijos atveju, tačiau padidins pvz. pėsčiųjų saugumą. Marius Kučinskas teigia, kad būtų galima daryti kartą į metus prevencinius policijos reidus ir nustatyti ar dviratininkai neviršija greičio pėsčiųjų perėjose ir šaligatviuose  važiuojant pro pėsčiąjį. Tą patvirtina ir Kelių policija:  „Informuojame, kad policija turi technines galimybes nustatyti  važiuojančių dviratininkų greitį“ – oficialiame rašte teigia Lietuvos Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys. Tai pat projekto iniciatoriai, kad tai paskatins labiau dviratį naudoti kaip kasdienę transporto priemonę - sveikesnę ir ekologiškesnę.

Įstatymo projektą pateikė 17-os Seimo narių grupė iš įvairių frakcijų: Dainius Kepenis (LŽVS), Virgilijus Alekna (Liberalų Sąjūdis), Aušrinė Armonaitė (Mišri Seimo narių grupė), Kęstutid Bartkevičius (Mišri Seimo narių grupė), Andrius Kupčinskas (TS-LKD), Artūras Skardžius (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija), Eugenijus Gentvilas (Liberalų Sąjūdis), Mindaugas Puidokas (Mišri Seimo narių grupė), Irina Rozova (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Vanda Kravčionok(Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Rasa Petrauskienė  (TS-LKD), Levutė Staniuvienė (LŽVS), Algimantas Kirkutis (LŽVS), Tomas Tomilinas  (LŽVS), Zenonas Streikus (LŽVS), Aurimas Gaidžiūnas  (LŽVS), Alfredas Stasys Nausėda (LŽVS).

Projektas buvo aptartas kai kurių savivaldybių saugaus eismo komisijose. Jose – gausybė transporto specialistų. Vilniaus miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Birštono, Joniškio, Jurbarko, Molėtų, Rokiškio, Šilalės, Skuodo, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Zarasų, Raseinių, Pakruojo, Tauragės, Varėnos, Kėdainių rajonų savivaldybės pritaria įstatymo projektui.

„Teisės aktai leidžia važiuoti šaligatviu dviračiu, bet ties kiekviena perėja liepia nulipti. Leidžia važiuoti šaligatviu su sąlyga, kad pro pėsčiuosius važiuos pėsčiojo greičiu. Tai reikalavimas nulipti nuo dviračio, vedantis per perėjas, atrodo šiek tiek perteklinis. Ypač kai matome daugelio šalių patirtį, kur tokio reikalavimo nėra. Ir kalbant apskritai apie infrastruktūrą kažkaip matome dar negalime visų gatvių padaryti patraukliomis dviračiams.
  
Tai tas reikalavimas vietomis atrodo, tarsi, perteklinis ir pritartume, kad būtų galimybė važiuoti per perėją pėsčiojo greičiu, sustojus prieš tai, apsidairius ir neturint jokio pirmumo. Jeigu nori pirmumo - nulipi nuo dviračio.“ - sako Anton Nikitin - Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.

Projektui priešinasi Lietuvos Susisiekimo ministerija. „Pagrindinis Lietuvos Susisiekimo ministerijos argumentas buvo, kad esą siūlymams prieštarauja Vienos konvencija. Tačiau, paaiškėjo, kad tai melas. Seimo kontrolierių įstaiga atliko tyrimą ir nustatė, kad Susisiekimo ministerijos darbuotojai įžūliai melavo per Seimo ir Vyriausybės posėdžius. Tai labai skandalinga, čia ne Susisiekimo Ministro Narkevičiaus pietūs – čia reikalas daug rimtesnis. Darbuotojai spėju mano, kad visi kvaili ir galima Seime sakyti bet ką ir niekas jų netikrins. Tokios kabutėse „klaidos“, tiesiog šiaip „netyčia“ nedaromos. Na, patikrino.  Susisiekimo ministerija apie tai žino, gavau oficialų viceministro atsakymą, kad ministerija tarnybinio patikrinimo neatlikinės, nes nemato prasmės. Kitaip pasakius, matomai, savi – gina savus. Susiekimo ministerija ir tai pat žinoma, kaip susikompromitavusi dėl žalių rodyklių. Dviratininkas leidžiama važiuoti per perėjas Vienos konvenciją pasirašiusiose šalyse (šaltinis Seimo tyrimų skyriaus analitinė apžvalga): Vokietija, Latvija, Estija, Didžioji Britanija. Jose galima važiuoti dviračiu per perėjas. Taip supratote teisingai, Susisiekimo ministerija rašo, kad negalima, nes anot jų neva prieštarauja Vienos konvencijai. O tuo pačiu Vienos konvenciją pasirašiusios šalys: Vokietija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Estija sau jau senai įteisinusios važiavimą dviračiu per perėjas. Jau akivaizdžiai matosi, kad kažkas ne taip – Lietuvos Susisiekimo ministerija meluoja ir tas jau yra konstatuoti Seimo kontrolieriaus pažymoje.“ – teigė įstatymo projekto bendraautorius Marius Kučinskas.

  „<...> Ministerija, pateikdama Pareiškėjui tarptautinių aktų paaiškinimus (savo nuomonę, poziciją), žodžiui „nenumato“ („Konvencija, konvencijos nenumato“) suteikė neteisingą reikšmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne <..> yra pateikti žodžio „numatyti“ dviejų reikšmių paaiškinimai: „numatý‖ti, numãto, numãtė 1. nužiūrėti, parinkti: ~tas parduoti veršiukas; 2. iš anksto nuspėti, numanyti: N. įvykių eigą. Reikia n. visas kliūtis. Numãtymas (1): Mokslinis n.“ Darytina išvada, kad tokiame kontekste dokumentas (teisės aktas) numatyti / nenumatyta (pagal žodyne įrašytas žodžio numatyti reikšmes: nužiūrėti,  parinkti, iš anksto nuspėti, numanyti) negalėtų – teisės akte galėtų būti numatyta / nenumatyta, reglamentuota / nereglamentuota.
   
Pažymėtina, kad toks netikslus Ministerijos pareigūnų pateiktas tarptautinių teisės aktų nuostatų išaiškinimas, o Vyriausybės posėdžiuose – pateiktas kitoks tų pačių aktų nuostatų traktavimas <..> ir sukėlė konfliktinę situaciją – Pareiškėjo galimą pasipiktinimą pareigūnų veiksmais <..>“ – tyrimo išvadose rašė Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (47)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LIETUVOJE: atlyginimai šiemet augo 70 proc. gyventojų, tačiau beveik perpus mažiau nei pernai.
  • PARAGINO: Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino nedelsiant nutraukti susirėmimus Kalnų Karabacho regione.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar miestai, kurie tapo koronaviruso židiniais, turėtų būti karantinuoti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dirbate nuotoliniu būdu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +8 C

+7 +9 C

 

+9 +12 C

 +17 +18 C

+16 +18 C

 

+17 +18 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1670 PLN - 4.5502
RUB - 91.8152 CHF - 1.0816
GBP - 0.9051 NOK - 11.0580

Nuorodos