6 nuotr.„Vakaro žinios“ neseniai rašė apie tai, kad Seime taip ir liko pamirštas piliečių siūlytas įstatymo projektas dėl asmenvardžių dokumentuose rašymo. Tuomet Seimo atstovai tikino, kad būtinai grįš prie šio klausimo. Tačiau ne tik sesijai, bet ir kadencijai baigiantis, aiškėja, kad Seimui nelabai rūpi asmenvardžių rašymas pasuose. Netgi „valstiečiams“, nors Ramūnas Karbauskis pats buvo vienas iš šios iniciatyvos kūrėjų.
Visuomeninė iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ savo veiklą pradėjo dar 2015 m. Tuomet jie surinko per 70 tūkst. parašų, palaikančių įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą. O įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antrojoje pusėje. Tuomet tarp iniciatyvinės grupės narių buvo ne tik visuomenininkai, bet ir dabar Seime besidarbuojantys „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis bei Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
„Visuomenės iniciatyva yra svarbi mūsų demokratinėje visuomenėje. Lietuvių kalba yra vertybė, kurios negalima draskyti pagal dabar teikiamus įstatymo projektus su naujų raidžių naudojimu asmens dokumentuose. Kas bus su mūsų kalba ateityje? Šiandien ji praranda savo kokybę. Turime prisiimti atsakomybę, kad kalba yra šventas reikalas ir ją ginsime, kad mūsų anūkai kalbėtų ir rašytų lietuvių kalba“, - po to, kai 2015 m. Vyriausioji rinkimų komisija iniciatyvinei grupei išdavė parašų rinkimo lapus, sakė tuomet buvęs grupės nariu R.Karbauskis.
Konstitucijos 68 straipsnis sako, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą ir Seimas jį privalo svarstyti. Bet, panašu, ši Konstitucijos nuostata dabartiniam Seimui nieko nereiškia.
Prieš porą savaičių Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė „Vakaro žinias“ tikinusi, kad apie piliečių iniciatyvą primins jos globėjams Seime, vakar apgailestavo, kad prie klausimo sugrįžti Seimas, panašu, neketina. „Man labai gaila, kad Švietimo komitetas nesiryžta teikti. Keista, kodėl taip atsitiko, bet akivaizdu, kad pavasario sesijoje šio klausimo nebus. Reikėtų klausti iniciatorių, kodėl nėra teikimo. Labai atsiprašau“, - vakar sakė R.Baškienė. Paskutinė pavasario sesijos darbo diena yra šiandien - birželio 30 d.
Seimo Švietimo komiteto pirmininkas E.Jovaiša sako nematantis vilties šioje kadencijoje išspręsti asmenvardžių rašymo pasuose klausimą: „Gal kitoje kadencijoje bus galima išspręsti šią problemą. Bus galima mėginti ir rudens sesijoje, bet kiek jos beliko.“ Paklaustas, ar klausimo palikimas kitai Seimo kadencijai nereiškia jo numarinimo, E.Jovaiša neslėpė pesimizmo: „Visaip gali būti. Išdirbęs Seime 4 metus, jau nesu entuziastas, kad galima įgyvendinti tai, ką sugalvoji.“
Komiteto pirmininkas sako, kad Seime per daug skirtingų nuomonių asmenvardžių rašymo pasuose klausimu. Reikia suderinti daug interesų. Derinimo procesas labai ilgas.
2015 m. lapkričio 17 d. aš pats dar nebūdamas parlamentaru, Seime pateikiau piliečių iniciatyvos parengtą įstatymo projektą. Bet šiuo metu Seime yra ir kiti su tuo susiję registruoti siūlymai. Visus juos reikia svarstyti vienu metu. Atrodo, tai labai paprasta, tačiau visi šie projektai nėra viename komitete. Švietimo komitete yra tik „Talkos“ pateiktas projektas. Taip nusprendė Seimas per projektų pateikimus. Įdomi situacija“, - „Vakaro žinioms“ sakė E.Jovaiša.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad komitete yra siūlymų dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose kita kalba. Tačiau Seimo narė neslėpė nematanti galimybės klausimo išspręsti šioje kadencijoje: „Yra pasiūlymai, daliai jų užsakytas ekspertinis vertinimas. Svarstomi klausimai, kuriuos yra realu išspręsti. O šis klausimas skaldo visuomenę. Neturi būti klausimas sprendžiamas taip, kaip nutiko su pliažu Lukiškių aikštėje: kai be jokių diskusijų buvo išmesta rinkiminė idėja, supriešinusi visuomenę. Tokie klausimai, kurie skaldo visuomenę, turi būti svarstomi tuomet, kai sutaria tiek visuomenė, tiek Seimas. Sunkiai įsivaizduoju, kad Seimas tokiu jautriu klausimu rastų konsensusą.“
