Savivaldos rankos surištos

„Savivaldybės yra arčiausiai žmonių, dėl to gali visi sutikti. Vienas pagrindinių iššūkių savivaldai, galbūt išskyrus didmiesčius, yra gyventojų mažėjimas ir senėjimas. Mažėjimas dažnu atveju lemia optimizavimą, didesnę centralizaciją, paslaugų sutelkimą į vienas rankas. Ilgą laiką galėjome išlaikyti medicinos punktus, ambulatorijas kaimiškose teritorijose, tačiau dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo paslaugos vis sunkiau prieinamos, jos centralizuojamos, yra ne arčiau žmonių, o miestuose.

Mokinių skaičiaus mažėjimas daro labai didelę įtaką švietimo tinklo optimizacijai. Mokyklos, kurios praeityje buvo pagrindinio ugdymo, tampa pradinėmis, tampa daugiafunkciais centrais.

Gyventojų senėjimas taip pat reikalauja pertvarkų ir prisitaikymo. Vis daugiau žmonių reikalauja socialinių paslaugų, lankymo namuose, nemažai reikalauja priežiūros. Savivalda gelbėja ir priklausomybių atvejais: ar dėl alkoholio, ar narkotikų. Socialinių paslaugų tinklas ir poreikis didėja“, - „Vakaro žinioms“ sako M.Sinkevičius.

- Apie ką dažniausiai kalbasi merai?

- Apie savivaldos savarankiškumą, kiek mumis valstybė pasitiki. Pasitikėjimas atsiskleidžia per savarankiškas, per valstybės deleguotas funkcijas. Artėjame prie to, kad savarankiškų funkcijų skaičius beveik susilygino su valstybės deleguotų funkcijų skaičiumi. Kai kurios funkcijos tampa valstybinėmis. Kad ir vaiko teisių apsauga - buvo savivaldybės funkcija, o po tam tikrų įvykių šalyje, šis klausimas buvo centralizuotas.

Savivalda periodiškai kalba ir bando būti išgirsta tiek Vyriausybėje, tiek Seime, kad mumis pasitikėtų, kad ateitų laikas, kai savivaldoje esančia žeme valstybė negalėtų disponuoti. Kad savivaldai galėtų būti perduotos Užimtumo tarnybos funkcijos. Tačiau politika kuriama pagal Vilniaus pavyzdžius, arba to meto politinės konjunktūros supratimą.

- O žmonės jumis pasitiki?

- Žmonių supratimas apie savivaldos galias arba lūkesčiai savivaldai būna prasilenkiantys su realybe. Pavyzdžiui, būna, kai žmogus kreipiasi į savivaldą prašydamas spręsti žemės klausimus, nors tam yra Nacionalinė žemės tarnyba. Arba kreipiamasi dėl kelių asfaltavimo, nesuprantant, kad yra valstybinės reikšmės keliai ir yra savivaldos lygmens keliai. Tačiau pasitikėjimas vietos valdžia yra, jei lyginsime su centrine valdžia.

70 proc. klausimų, dėl ko gyventojai kreipiasi, būna socialinio pobūdžio klausimai. Dominuojantis klausimas - socialinis būstas. Nemažai laukia socialinio būsto ar jo remonto. Toliau klausia dėl infrastruktūros, kelių, asfaltavimo.

- Ar savivaldybėms lengva pritraukti verslo investicijas?

- Sudėtinga, nes mes neturime daug priemonių. Noro savivalda tikrai turi ir stengiasi, kad pritrauktų investicijas. Tačiau mūsų priemonės, ką galime pasiūlyti verslui, labai ribotos. Šiandien savivalda sprendžia tik trijų mokesčių klausimus - nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos. Jokių kitokių mokesčių mes nei sprendžiame, nei tam turime įtakos. Kaip savivalda mes neturime galimybių pasiūlyti finansinių paskatų, t.y. neturime mechanizmo, kokiu būdu galėtume įmonei X, kuri steigiasi viename ar kitame rajone, pasakyti, kad jūs atleista nuo pelno mokesčio, - ką gali padaryti valstybė.

Arba štai savivaldybė padės statant patalpas, nutiesiant kelią iki gamybinių patalpų. Priemonių neturėjimas reiškia, kad mums sudėtinga žvejoti tiek užsienio, tiek vietos kapitalo investicijas.

- Žmonių mažėja, įstaigų mažėja, tai gal ir savivaldybių sumažės, juo labiau kad dar 2017 metais apie šešių žiedinių savivaldybių naikinimą yra kalbėjęs tuometinis vidaus reikalų ministras. Vyriausybės programoje taip pat įrašytas punktas dėl siekio optimizuoti savivaldybių teritorinį susiskirstymą.

- Visi stebime situaciją, kaip baigsis Kauno rajone ir Kauno mieste. Jeigu gyventojai inicijuos ir pritars pokyčiams, kurie paskatino Kauno miesto valdžią, neabejotinai tai gali reikšti, kad ir kitose žiedinėse savivaldybėse gali įvykti pokyčių. Kaip Asociacijos vadovas, kaip meras neprieštarauju pokyčiams, tačiau būčiau už tai, kad pokyčiai būtų pamatuoti. Bent būtų atlikta padarinių analizė, kokios įtakos teritorinis pasikeitimas turės žmonių gyvenimui, paslaugų kokybei.

Žinoma, demografinė situacija neišvengiamai vers daryti pokyčius ir savivaldos teritorinių vienetų peržiūrėjime. Tačiau reikia skaičiavimų. Žinoma, galima vieną dieną sugalvoti apklausti žmones, ar jie norėtų gyventi Vilniuje, kai pasakys, kad visi nori, tai ką - paskelbsime Lietuvą vieno miesto valstybe? Ir ar gyvenimas pasikeis? Manau, ne. Kaip minėjau, pokyčiuose reikia argumentų ir logikos.