Pastaruoju metu pačios linksmiausios žinios pasaulyje - apie covidą ir jo mutacijas. Jos nustelbia ir Bekhemo šeimų intrigas, ir Kim Kardashian arkliško užpakalio metamorfozes, ir Didžiosios Britanijos karališkos šeimos krečiamas kvailystes. Pas mus irgi išstūmė Pareigytės papų didinimo operacijas, Zvonkės-Bunkės pavardžių keitimo subtilybes, nesibaigiančių Šedžiaus skyrybų maratonus, Žilvino Grigaičio otkutiūrus ir būsimų miglotų verslų planus bei Kęstučio Verslovo kostiumų ypatybes, taip pat istorijas, kaip piktos barakudos melžia šaunius mūsų krepšininkus.

Daugelis šalių jau yra suradusios savo teritorijose specifinių mutacijų įgijusių virusų: Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos, Brazilijos, Amazonės. Įdomu, ko laukia mūsiškiai psichozės kurstytojai? Jau žiniasklaida sukryžmino britų virusą su afrikietišku, o šis svaigus apvaisinimas įvyko pasaulio pakrašty - Suomijoje. Be to, aktyviai veikia net keturios indiškos atmainos.

Indiški štamai taip įsisiautėjo, kad, anot mainstryminės idiotizmo standartus skatinančios Vakarų žiniasklaidos, indams lavonus iš nevilties, tik pamanykit, tenka laidoti Gangos upėje. Žinoma, gėdą praradusi žiniasklaida nutyli, kad vietiniai pagal hinduizmo papročius numirėlius Gangoje laidoja jau mažiausiai penkis tūkstančius metų.

Negana to, įkandin koronavirusų indus užpuolė juodasis pelėsis, kuris plinta per dirbtinį kvėpavimą palaikančius aparatus ir kuris, skirtingai nei koronavirusai, nusilpusio imuniteto ligoniams iš tikrųjų gali būti pavojingas, o imunitetą labiausiai silpnina ne koronavirusai, bet skiepai ir vaistai nuo tų virusų. Vietname covidukai irgi nesnaudžia. Ten vienas iš indiškų štamų susikergė su britiškuoju, ir gavosi kažkoks labai baisus baisulys. Kas tiksliai, neaišku, bet vis tiek baisu.

Kai tokie cirkai apėmė visą pasaulį, Lietuva jau irgi atrado savo lokalų, gan nuobodų ir provincialų - Anykščių - štamą. O juk galima būtų sukurti puikią priešistorę. Nesunku sugalvoti kokią istoriją, esą Lietuvoje, kur nors Naujojoje Akmenėje ar Joniškyje, virusas, patekęs į vietinių liolikų - tų, kurie pagirių metu iš nevilties dar nepasikorė - organizmus, ėmė ir stebulingu būdu mutavo ir savų neima, atseit gyvatė gyvatės nekanda. Tų, kurie gyvena absoliučiai asocialiai, jis neapstoja, bet kerta per aukštesnes kastas.

Neva tie, kurie tvatina pilstuką, įgyja ilgalaikį imunitetą, o tie, kurie maukia tauriuosius gėrimus arba, neduok dieve, blaivininkai, tampa nuožmios mutacijos aukomis. Be to, lietuviškos mutacijos sklidimo greitis - šimtus kartų didesnis nei įprasto seno, gero, mielo, visų jau pamėgto covido, mat persiduoda per butelių kakliukus, taures ir bokalus.

Arba galima sukurti kur kas pikantiškesnę istoriją. Tarkim, tūlas Vėžaičių liolikas nuvyko į Palangą nusipirkti nikeliuoto dalgio skurdiems pasėliams prižiūrėti, nes girdėjo per vieną iš Rusijos TV kanalų, kad artimiausiu metu prasidės badas. Nusprendė tinkamai pasiruošti. Žinoma, jokio dalgio nenusipirko, pinigus prapylė, paskui girtas užsimanė patenkinti lytinę aistrą, kadangi buvo lochas ir atrodė kaip lochas, niekas jam nedavė, tad nupėdino į vieną iš gausiai pajūryje įkurtų kontaktinių zoologijų sodų.

Buvo vėlus vakaras, tad aplink nesimatė nei vieo lankytojo, užtat ganėsi simpatiška asilė. Žodžiu, šiaip ne taip save su gyvuliu patenkinęs, liolikas susirgo ne šiaip triperiu, bet keistos etiologijos liga, o mūsų mokslininkai - tie, kuriems atseikėta iš tų dviejų įsisavintų ES milijardų - nustatė, kad tai - ypatinga asilų covido forma, kur kas pavojingesnė už pas mus jau įprastą avinėlių kosulį. Pagal dabartinius kolektyvinės sąmonės ir pasąmonės trendus, tokia nesąmonė nieko nestebintų. Nes oficiali PSO versija dėl SARS-COV2 kilmės yra būtent tokio stiliaus.

Viena naujausių PSO sugalvotų teorijų - esą koronavirusas užgimė pas šikšnosparnius sunkiai pasiekiamuose Pietų Kinijos kalnuose ir tada tarpinė grandis - barsukai jį užnešė į Uhano turgų. Suprantat, barsukai įsijuosę nešė virusą iš Junanio provincijos iki Uhano apie pusantro tūkstančio kilometrų.

Tuo tarpu Uhano virusologijos laboratorija randasi kitoje kelio pusėje prieš liūdnai pagarsėjusį turgų. Ir kiekvieną dieną laborantai su moksliniais laipsniais ir be laipsnių pietų metu - tarp 12 iki 14 valandos, ir vakarienei, kuri tradiciškai trunka nuo 18 iki 20 valandos, eidavo kasdien į šalia turgaus įsikūrusias valgyklas ir restoranus šliurpti makaronų ir lesti ryžių, pagardintų visokiais egzotiniais gyviais. Žinoma, ir, kaip skelbia PSO, ne jie virusą į turgų užnešė, bet vargšai, niekuo dėti barsukai. Gerai dar, kad į viruso nešiotojus neįkinkė Gobio dykumos kupranugarių.

Pirminę PSO versiją, esą kinai užsikrėtė covidu šveisdami šikšnosparnius, teko atšaukti. Mat paaiškėjo, kad šikšnosparniai Kinijoje laikomi laimės simboliu, ir niekas ten jų nevalgo. Kaip ir pacukų bei šunų. Nors kliedesiai vis prasiveržia Vakarų žiniasklaidoje, neva kinai ryja viską, kas juda. Kinai iš tiesų valgo daug, ir jų maisto racionas kur kas įvairesnis nei europiečių ar amerikiečių, bet tai nereiškia, kad jie ėda viską. Atranka, ką valgyti, o ko - ne, vis dėlto egzistuoja.

Aišku, mulkių ir zombių, tikinčių bet kokiais paistalais, pasaulyje netrūksta, bet čia, kaip savo laiku jaunuoliai sukdavosi nuo sovietinės armijos: kuo didesnes nesąmones paistydavo psichiatrams, tuo sunkesnę diagnozę jiems įpaišydavo. Savaime suprantama, į armiją eiti nebereikėdavo.

Kol Lietuvos politikai ir Statistikos departamentas sprendžia dilemą pradėti trečiąją, o gal ir ketvirtą bangą ar dar keletą savaičių palūkėti, Japonijoje ketvirtoji jau seniai bujoja ir, ko gero, dėl to olimpinės žaidynės neįvyks. Iš esmės tokiomis sąlygomis rengti olimpiadą žaidynių organizatoriams visiškai neapsimoka, netgi labai nuostolinga.

Rusijoje irgi nedrąsiai tai vienas, tai kitas oficialus covido propagandistas puse lūpų jau amsi apie trečiąją bangą, kuri turėtų prasidėti rudenį po rinkimų į Dūmą, nes jei prasidės iki tol, tai Putino partijai nugalėti - jokių šansų. O štai amerikiečiai niekaip negali išnerti iš pirmosios bangos. Kai kurios valstijos murkdosi joje iki ausų (tos, kur prie vairo - demokratai), o tose, kur vadovauja respublikonai, - koronos beveik nė kvapo. Keistas, sakyčiau, virusų išrankumas.

Tuo tarpu kinai, pradėję šį cirką, jau beveik pamiršo, nuo ko viskas prasidėjo - ten bangos nebekyla, vyrauja visiškas štilis, nėra jokio prievartinio vakcinavimo, tačiau kai kuriose provincijose, panašiai kaip ir pas mus, vykdomas žmonių šantažas „arba, arba", o kai kitų, atokesnių provincijų gyventojai apie kokį nors vakcinavimą išvis nėra girdėję. Kinijoje greitai įsikirto, kad pagrindinis triukas žmonėms vaikyti turi būti testai, ir nėra reikalo kvaršinti sau per daug galvos su tomis vakcinomis. Norint visus šalies piliečius paversti skaitmeniniais vergais, pilnai užteks testų.

Tačiau kinų politechnologai vis tik nusprendė apsidrausti ir vietiniams bei likusiam pasauliui šiurpinti prieš keletą dienų paleido gandus apie naują baisią ir labai pavojingą paukščių gripo atmainą. Manau, tik dienų klausimas, kai šią antį pradės apsiputojusios transliuoti visos mainstryminės Vakarų žiniasklaidos priemonės. Taip kad koronai gali tekti trauktis nuo informacinio pjedestalo ir vietą užleisti paukščių gripui. Taigi, mūsų laukia naujo fasono kaukės, naujos kartos testai, vaistai, skiepai ir, savaime suprantama, karantinai, suvaržymai bei kitokios patyčios.

Logiškai mąstant, kadangi bangų analogija pasirinkta remiantis graikų mitologija, iš viso turėtų būti suorganizatuos devynios bangos, ir devintoji turėtų nušluoti kokius šešis septynis milijardus Žemės planetos gyventojų, kad liktų gyventi vadinamasis auksinis milijardas.

Kita vertus, taip kvailai šaipantis iš žmonių, laikant juos visiška bydla ir idiotais, galima ir prisišaipyti.

Devintoji banga gali nušluoti viso labo tik šios pseudopandemijos ideologus. Jei tik kritinė masė planetos gyventojų įsikirs, kad yra pačiais primityviausiais ir šlykščiausiais būdais durninami, jie gali pradėti linčo teismus infekcinio cirko organizatoriams. Arba griebtis šiuolaikinių skaitmeninių mokslinių ir pseudomokslinių būdų problemai išspręsti. Tarkim, teleportavus į Marsą, į skaitmeninę matricą, į ateitį ar praeitį arba utilizavus keletą pagrindinių virusinės transatlantinės psichozės vadų, pavyzdžiui, Gatesą, Sorošą, Faučį, Švabą ir etiopą su sunkiai ištariama pavarde - Ghebreyesusą, blogį lemiančios bangos savaime imtų slūgti.

Ir pats įdomiausias artėjančios pasaulio pabaigos klausimas: kodėl covidu suserga mistinius simptomus, kaip antai pradingusi uoslė ar kitokios haliucinacijos, isterija, paranoja, depresija, jaučia tik covido liudytojai, kaukininkai ir antropofobai? Kodėl nelabasis virusas niekaip nekenkia vadinamiesiems covidnihilistams, t. y. tiems, kurie dėję skersą ant visų apribojimų ir koroninės propagandos?