Gyvenantiems Vilniuje neišpasakytai sekasi. Jie ne tik įsikūrė Lietuvos sostinėje, bet ir gali jaustis gyveną viename turtingiausių pasaulio miestų. Na bent jau toks įspūdis kyla matant, kaip Vilniaus meras Remigijus Šimašius žarsto pinigus įvairiems abejotinos vertės projektams.
„Menui" - 500 tūkst. eurų
Neseniai pasidžiaugusi pradėtu, 3 mln. eurų kainuosiančio japoniško sodo įrengimu, sostinės savivaldybė nusprendė paremti ir šalies menininkus.
„Ketvirtus metus sostinės erdves moderniai puošiantis konkursas „Kuriu Vilnių" sugrįžta - menininkai gali laimėti net iki 70 tūkst. eurų, pasiūlydami idėją ir ją realizuodami pasirinktoje sostinės erdvėje. Iš viso idėjoms įgyvendinti sostinės savivaldybė skiria 0,5 mln. eurų, o paraiškų laukia iki 2021 m. vasario 15 d." - rašoma savivaldybės puslapyje.
„Vakaro žinioms" paprašius patikslinti, kodėl, nerandant pinigų kiemų tvarkymui, leidžiami šimtai tūkstančių eurų, akivaizdu, ne pirmo būtinumo dalykams, savivaldybė atsiuntė atsakymą, kad viskas daroma žmonių labui.
„Kuriu Vilnių" programa yra sėkminga tęstinė kultūros finansavimo priemonė, skirta menui viešosiose miesto erdvėse. Dar gegužės mėnesį Vilniaus savivaldybė, reaguodama į pandeminę situaciją, buvo paskelbusi pagalbos priemonių planą. Jame buvo numatyti 25 veiksmai, skirti kultūros sektoriui gelbėti.
Tarp minėtų priemonių buvo numatyta ne tik tęsti programos įgyvendinimą, bet dar ir padidinti jos finansavimą 2020 m. Svarbu nepamiršti, kad karantino sąlygomis apribojus galimybę būti patalpose ar išvykti į kitas šalis, meno kūriniai miesto erdvėse yra puiki alternatyva pažinti miestą, atrasti naujus pasivaikščiojimo maršrutus, susipažinti su menu visiškai nemokamai", - rašoma gautame atsakyme.
Tam, kaip ir kasmet, bus panaudotos miesto biudžeto lėšos. Tai yra, sostinės gyventojų sunešti eurai, be jų žinios, vėl bus leidžiami „ypatingos vertės" projektams. Labai tikėtina, kad tokiems kaip vamzdis prie Nėries, pliažas Lukiškių aikštėje ar belyčiai ant Žaliojo tilto. Dar buvo bačka prie MO muziejaus. Ypatingai tuo turėtų džiaugtis kiemų remonto dėl lėšų trūkumo niekaip nesulaukiantys daugiabučių namų gyventojai bei juokingas išmokas dėl strigusių veiklų gaunantys verslininkai...
Tikrų menininkų šie pinigai nepasiekia
Vilniaus tapytoju vadinamas Aloyzas Stasiulevičius, dailės pedagogas ir kritikas, neslėpė, kad po tam tikrų bendravimo su savivalda niuansų pasikliauna tik savimi ir savo darbu.
„Menininkus galima suskirstyti į tikruosius ir projektinius. Pirmieji nuolat ir daug dirba, antrieji apsireiškia tik va tokiems projektams. Pirmieji kuria bei organizuoja parodas. Deja, per parodas perkama vis mažiau. Dailininkų sąjunga ilgą laiką organizuodavo užpirkimus, taip formuodama nacionalinę kolekciją. Šiandien to nebėra. Užtat populiarūs tapo įvairūs postmodernistiniai „menai". Nacionalinė dailės galerija už batus su druska sumokėjo 14 tūkst. eurų. Galerijos direktorė aiškino, kad „menas yra tuomet, kada aš eksponuoju". Kai taip kalba valstybinės institucijos atstovė, tampa akivaizdu, jog elgiamasi diletantiškai ir tikrasis menas paliekamas už ribos", - niūria realybe dalinosi tapytojas.
Atkreipė jis dėmesį ir į tai, kad šiandien kultūroje veši tokia korupcija, kokios dar nėra buvę.
„Vamzdžio prie Nėries autoriui sumokėta 29 tūkst. eurų, o vienoje laidoje santechnikas pasakė, kad tokį „meną" būtų sukūręs už 2 tūkst. Kyla natūralus klausimas - kas išsidalino tuos pinigus? Taip, kažkiek gavo autorius, tačiau labai tikėtina, kad jis pasidalino su finansavimo klausimus sprendžiančiais „menotyrininkais". Tik pastarųjų kompetencija abejoju vis labiau, nes nė vienas pajėgus menininkas šiemet negavo nei valstybinės, nei nacionalinės premijos", - sakė A.Stasiulevičius.
Apie savivaldybės skelbiamas pinigų dalybas jis teigė sužinojęs tik iš „Vakaro žinių".
„Nemintu iš valdiškų pinigų, todėl jų skelbiama informacija ne visada domiuosi. Tiksliau, savivaldos kultūros politika ir jos organizuojami konkursai taip pat neįkvepia kreiptis į šią instituciją, tačiau, kai leidžiami visuomenės pinigai, žmonės turėtų žinoti, kam ir kodėl", - apibendrino dailės pedagogas.