respublika.lt

P.Urbšys: Geriau būtume lyderiai su stuburu...nuotraukos (52)

2020 rugpjūčio mėn. 30 d. 14:56:03
Gediminas JAKAVONIS

Po prezidento rinkimų Baltarusijoje kilus protestams, protestuotojai netruko sulaukti valdžios reakcijos. Tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti ir žiauriai sumušti. Aliaksandro Lukašenkos režimo parodytą žiaurumą Lietuva politikų balsais pasmerkė bene garsiausiai Europoje, o tai leido A.Lukašenkai apkaltinti Vakarus, ir pirmiausia Lietuvą, kišantis į Baltarusijos vidaus reikalus. Įtampa išaugo iki to, kad prie mūsų sienų jau žvanga ginklai.

×
nuotr. 3 nuotr.
Seimo narys Povilas Urbšys. Stasio Žumbio nuotr.

 

- Ar ne per daug mūsų politikai ir pirmieji valstybės asmenys įsijautė į baltarusių globėjų vaidmenį? - „Respublika“ paklausė Seimo nario Povilo URBŠIO.

- Kol kas mes ignoruojame svarbius faktorius, kurie gali nulemti Baltarusijos valstybės raidą ir santykius su mumis. Esame labai aktyvūs demokratinių pokyčių šalininkai Baltarusijoje, bet tikrai per daug įsijautėme į baltarusių globėjų ir mokytojų vaidmenį.

Mes neturime būti kurti opozicijos prašymams - gerbti Baltarusijos suverenitetą. Neturime ignoruoti Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino propagandistų formuojamos nuomonės, jog neramumus Baltarusijoje inspiruoja priešiškos jėgos iš Vakarų, kurie vidinį konfliktą nori išnaudoti karinei NATO agresijai įvykdyti.

Negalime nekreipti dėmesio, kad didesnė Baltarusijos visuomenės dalis yra prorusiška. Jai rusiškas mentalitetas yra artimesnis už lietuvišką. Kai mes ignoruojame šią realybę, mūsų aktyvumas tik didina Kremliaus įtaką tiek A.Lukašenkai, tiek opozicijai.

- Kai kas sako, kad mūsų bendra istorija ir dėl to mes turėtume stovėti su baltarusiais petys petin.

- Be vyraujančių prorusiškų nuotaikų Baltarusijoje mums reikia atkreipti dėmesį į tai, jog šios tautos atbudimas vyksta su vėliava, ant kurios puikuojasi Vytis. Šiame etape tiek mes, tiek baltarusiai tai deklaruojame kaip solidarumo simbolį. Tačiau mums nereikia pamiršti, jog baltarusiai savo nacionalinę tapatybę kuria Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos pagrindu. Save laikydami šios Kunigaikštystės kūrėjais ir įkvėpėjais. Ir turbūt neatsitiktinai, praūžus praeito amžiaus 90-ųjų nacionalinio atgimimo bangoms žlungančioje Sovietų Sąjungoje, pirmasis nepriklausomos Baltarusijos prezidentas Stanislavas Šuškevičius Minską ir Vilnių įvardijo kaip Baltarusijos sostines. Ir neskubėjo pasirašyti su Lietuva valstybės sienų pripažinimo sutarties.

Kalbėdami apie stiprėjantį šių dienų baltarusių nacionalinį atgimimą, negalime ignoruoti fakto, jog baltarusiai savo nacionalinę tapatybę ir toliau kuria mūsų istorinės tapatybės sąskaita. Manau, ateityje tai gali būti panaudota ne mūsų tautų suartėjimui, o supriešinimui.

- Seimui priimant rezoliuciją dėl suklastotų rinkimų, judu su Vytautu Baku susilaikėte. Kodėl?

- Akivaizdu, Vakarai nėra suinteresuoti konflikto įsisiūbavimu šioje Europos dalyje. Jiems nereikia dar vienos konfrontacijos su V.Putinu. Įvykęs Europos vadovų tarybos posėdis, į kurį buvo dėta daug vilčių, būtent tai ir patvirtina. Po sutartinio galvų palingavimo, jog prezidento rinkimai Baltarusijoje įvyko su pažeidimais, buvo apsiribota tik pasvarstymu taikyti sankcijas A.Lukašenkos bendrininkams, neliečiant paties diktatoriaus. V.Putinui ir A.Lukašenkai pradėjus žvanginti ginklais, JAV ambasadorius Sviatlanai Cichanouskajai tiesiai šviesiai pasakė - į Baltarusijos vidaus reikalus jie nesikiš.Tai tarptautinė Vakarų reakcija į mūsų pastangas juos įtraukti į Baltarusijos problemos sprendimą. Tai rodo, kad mūsų noras užimti regioninio lyderio poziciją šiuo klausimu patiria fiasko. Ir, manau, tai vyksta todėl, kad mūsų užsienio politikos strategai bando daugiau atrodyti, o ne būti, lyderiais su tvirtu stuburu.

Seimas priėmė rezoliuciją, kurią be užuolankų įvykusius prezidento rinkimus Baltarusijoje, paskelbė suklastotais. Praktiškai tuo A.Lukašenkai paskelbdamas „šaltąjį karą“. Bet kartu atmetė mūsų su Vytautu Baku registruotą pasiūlymą - apsvarstyti Europos vadovų taryboje galimybę inicijuoti tarptautinį nepriklausomą A.Lukašenkos ir jo klikos padarytų nusikaltimų tyrimą. Ši mūsų iniciatyva buvo grubiausiu pavidalu nugesinta. Motyvuojant, jog nereikia be reikalo erzinti Europos galingųjų.

Taigi, viena vertus, paskelbiame A.Lukašenką neteisėtu apsišaukeliu, bet kartu nenorime inicijuoti jam ir jo bendrininkams baudžiamojo persekiojimo. Toks mūsų nenuoseklumas tik prisidės prie opozicijos nusivylimo Vakarais ir paskatins A.Lukašenką tolimesnėms smurto akcijoms prieš savo žmones.

Manau, nepriklausomo tarptautinio teisinio įvertinimo siekimas būtų labai neparankus ir pačiam V.Putinui, nes jis nenorėtų sudaryti tarptautinio teisinio precedento, kuris ateityje galėtų atsisukti prieš jį patį, už jo padarytus nusikaltimus. Tai verstų jį užimti akivaizdžią A.Lukašenką palaikančią poziciją,o tai padėtų atgrasyti Baltarusijos opoziciją nuo Kremliaus įtakos.

- Žvelgiant atidžiau, tampa akivaizdu, kad situacija Baltarusijoje kai kurios partijos stengiasi pasinaudoti rinkdamos taškus būsimiesiems Seimo rinkimams...

- Be abejo, šios aplinkybės lemia tam tikrą pozavimą Baltarusijos problemų fone ir tam tikrą emocinę retoriką mūsų užsienio politikoje. Tik susidaro įspūdis, kad tokia mūsų užsienio politikos strategų emocinė būsena paranki V.Putinui, kuris šiuo metu vykdo gerai apgalvotą politiką Baltarusijos ir Vakarų atžvilgiu.

Akivaizdu, mūsų užsienio politikos pasirinktą strategiją ir taktiką Baltarusijos atžvilgiu nemažai nulemia mūsų vidaus politikos subjektyvūs veiksniai. Seimo rinkimų karštligės apimti politikai, kurie yra aktyviai įsisukę į Baltarusijos temą, stengiasi kuo ryškiau pademonstruoti savo politines plunksnas ir paauginti reitingus. Čia pirmu smuiku bando griežti „socialdarbiečiai“ su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi priešakyje ir konservatoriai su Žygimanto Pavilionio avangardu. O prezidentui Gitanui Nausėdai Baltarusijos tema tapo gera proga pataisyti savo valstybės vadovo įvaizdį, kuris aptrupėjo koronaviruso metu.

V.Putinas, žaisdamas dvigubą žaidimą su A.Lukašenka ir jo opozicija, nori atrodyti jiems kaip taikos balandis. Kartu jis kursto įtampą pačioje Baltarusijoje ir šalia jos. Išnaudodamas Vakarų keliaklupsčiavimą prieš jį, V.Putinas sustiprina savo įtaką ne tik Baltarusijoje, bet įtvirtina savo lyderystę šiame geopolitiniame žaidime, kuriame mūsų lyderiai po truputį darosi panašūs į stumdomas šaškes.

- Demonstratyvus Lukašnekos blaškymasis su „kalašnikovu“ daug kam sukėlė juoką. Bet kiek iš tikrųjų rimtas gali būti jo žvanginimas ginklais? Mūsų premjeras ir krašto apsaugos ministras ragina į tai nekreipti per daug dėmesio...

- Po Nepriklausomybės atkūrimo mes dar niekad nebuvome taip arti karinio konflikto su Baltarusija. Bandome juokais nuleisti A.Lukašenkos bėgiojimą su automatu po Minską, bet faktas yra tas, kad Baltarusijos kariuomenėje paskelbta aukščiausia kovinė parengtis. Net ruošiamasi skelbti dalinę mobilizaciją. Kariniai daliniai pritraukti prie Lietuvos sienos. Kaliningrade prasidėjo iš anksto nepaskelbtos Rusijos Baltijos laivyno ir sausumos pajėgų dalinių didelio masto karinės pratybos.

Yra pagrindo manyti, kad šiomis dienomis aktyvuota Baltarusijos kariuomenė tapo labai priklausoma nuo Rusijos Vakarų karinės apygardos vadovybės nurodymų.

Skubus JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo vizitas į Vilnių, o po to - į Maskvą, liudija, kad Vakarai iškilusią karinę grėsmę vertina daug rimčiau negu mes. Niekas negali garantuoti, kad V.Putinas, pasinaudodamas A.Lukašenkos nestabilumu, gali pasiryžti ir lokaliam karinio konflikto išprovokavimui, jei matys, kad Baltarusija pradeda slysti iš jo nagų. Pretekstas jam yra sudarytas idealus. Nesakau, kad mes turėtumėme drebinti kinkas, bet dirbtinis valdžios apsimetinėjimas neva čia nieko rimto, nėra sąžiningas Lietuvos žmonių atžvilgiu. Tai jau pradeda panašėti į pavojingą avantiūrą. Gal todėl po JAV pareigūno vizito pritilo jo ekscelencija G.Nausėda ir kiti.

Lietuvių Tauta ne kartą įrodė, kad gali prisiimti atsakomybę už Lietuvos laisvę. Tačiau būtų nedovanotina, jei jos ryžtu aukotis būtų pasinaudota dėl trumparegiškų valdžios ambicijų atrodyti lyderiais bet kokia kaina. Mes neturime pamiršti, kad mus su Baltarusija sieja ilgiausia - 679 km kaimyninė sausumos siena, o nuo Baltarusijos iki Vilniaus yra tik 34 km. Jei Baltarusija po šių neramumų taps daugiau priklausoma nuo Rusijos ar su A.Lukašenka, ar be jo, tai bus V.Putino pergalė, bet ne mūsų. Tik įdomu, kas už tai prisiims atsakomybę?

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (52)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BE PANIKOS - NEVERYGINĖ STATISTIKA: per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius Lietuvoje mirė 29699 žmonės (pernai per tą patį laiką mirė 29017 žmonių), iš jų nuo kraujotakos sistemos ligos – 16137; nuo piktybinių navikų - 6070; kitos mirties priežastys - 2772; išorinės mirties priežastys - 1689; virškinimo sistemos ligos - 1548; kvėpavimo sistemos ligos - 859; infekcinės ir parazitinės ligos - 529; DĖL „COVID-19“ – 95 ŽMONĖS.
  • NELAIMĖ: šeštadienio rytą, apie 8.30 val., Kaune, Kovo 11-osios gatvėje, rastas mirusios moters kūnas su daugybiniais sužalojimais; įtariama, kad 1930 m. gimusi moteris iškrito iš savo buto pro langą.
  • NETURININGAI: šeštadienį Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, 1985 m. gimusiai moteriai atrakinant buto duris, grasindamas peiliu, ją užpuolė nepažįstamas vyriškis; įsiveržęs į butą jis pagrobė šaliką su megztiniu ir pasišalino.
  • ĮTAMPA: Serbija ir Juodkalnija šeštadienį išsiuntė viena kitos ambasadorius; tikėtina, kad šis žingsnis dar labiau komplikuos ir taip įtemptus abiejų buvusių Jugoslavijos respublikų santykius.
  • 1976: tiek praėjusią parą, šeštadienį, ištyrus 9 303 ėminius, Lietuvoje nustatyta užsikrėtimo COVID-19 atvejų.

  • EISMO SĄLYGOS: Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse eismo sąlygas sunkina vietomis susiformavęs plikledis; likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios arba drėgnos.
  • ŠAUDYNĖS: per šaudynes, įvykusias penktadienį Kalifornijos valstijos Sakramento mieste, mažiausiai vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas.
  • KRAUPU: Radviliškio raj. penktadienį, apie 15 val., autobusų stotelėje neblaivus vyras sumušė vienuolikmetį; 1998 m. gimęs įtariamasis uždarytas į areštinę; pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • SUGRIUVO: Panevėžio miesto savivaldybėje sugriuvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija; į savivaldos tarybą su „valstiečiais" atėję politikai nesutaria, kokios priežastys tai galėjo nulemti.

  • BUDRUMAS: net jei šalyse pastebimas koronaviruso atvejų sumažėjimas, jos turi išlikti budrios, įspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nepaprastųjų ligų skyriaus techninės grupės vadovė M.Van Kerkhove.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jau puošiatės namus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 0 C

-3 -2 C

 

-2  0 C

  0 +2 C

 0 +4 C

 

 0 +2 C

0-3 m/s

0-3 m/s

 

0-4 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1900 PLN - 4.4749
RUB - 90.1153 CHF - 1.0813
GBP - 0.8913 NOK - 10.5705

Nuorodos