respublika.lt

Prof.J.Grigas: Ar žmonija turi ateitį Marse?

(0)
Publikuota: 2014 sausio 16 16:27:35, Prof. Jonas Grigas, specialiai „Respublikai“
×

Vis daugiau žmonių svajoja apie gyvenimą kitose visatos planetose. Tūkstančiai žmonių jau pareiškė norą skristi į Marsą be bilieto atgal. Projektą „Mars One“ 2011-aisiais paskelbė du olandai, planuojantys iki 2025 metų Marse įsteigti Žemės gyventojų koloniją. Kelionės į Marsą rengėjai iš 200 tūkst. pateiktų prašymų atrinko 1058 asmenis iš viso pasaulio - 297 amerikiečius, 75 kanadiečius, 62 indus ir kitų šalių gyventojus, kurie bus išbandomi, kol sąraše liks 24 būsimi Marso gyventojai. Kodėl žmonės nori palikti Žemę be bilieto atgal? Be noro įsiamžinti, yra ir objektyvių priežasčių.

Žmonija susidūrė su neįtikėtinai rimtais gamtinių išteklių ir aplinkos iššūkiais: klimato kaita, gėlo vandens išeikvojimu, žuvų mažėjimu vandenynuose, miškų mažėjimu, oro ir vandens tarša, didėjančiais sunkumais pamaitinti apie 7,5 mln. pasaulio gyventojų. Šiuos iššūkius gilina didėjantys poreikiai. Įvertinimai rodo, kad per kitus 40 metų gėlo vandens poreikis pasaulyje padidės 50 proc., maisto poreikis padidės 70 proc., o energijos poreikis padvigubės - ir tai tuo metu, kai mums reikia stengtis susidoroti su klimato kaita, upių ir vandenynų, miškų bei kitų gamtinių išteklių išeikvojimu.
Šie grėsmingi iššūkiai rodo, kad mes neracionaliai išnaudojome žemės išteklius. Mes viršijome planetos pajėgumą. Nuolatinis ekonomikos augimas yra esminė problema, skatinanti mūsų didėjantį vartojimą ir aplinkos taršą. Jis turi baigtis. Globali ekonomika gali net susitraukti, kad išvengtų visiškos ekologinės katastrofos. Todėl svajonės kolonizuoti kitas planetas ir pratęsti savo egzistenciją yra visiškai pagrįstos.
Mėnuleigio „Curiosity“ tyrimai parodė, kad Marse yra molžemio mineralų, kurie susidarė šiek tiek sūriame vandenyje. Daugėja duomenų, kad Marse buvo upių ir ežerų, ir tikėtina, kad egzistavo ir gyvybė. Marso grunte iki šiol yra vandens, galbūt kai kur jo yra net paviršiuje. Tačiau optimistinės žmonijos ateities Marse ar kitose planetose vizijos yra painus galimybių, galbūt, jeigu ir bet mišinys. Kaltininkė iš dalies yra fizika. Iškelti didelį krovinį iš Žemės į erdvę dėl gravitacijos yra labai brangu. Per penkiasdešimt metų žmonės sugebėjo iškelti krovinį, kurio masė neprilygsta net vieno naftos tanklaivio masei. Bet yra viltis. „Nuspėti labai sunku, ypač ateitį“, - sakė danų fizikas Nilsas Boras.
Dar praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje fizikas Gerardas O’Nilas (Gerard O’Neil) tyrė žmonių gyvenimo už Žemės ribų galimybes. Tai buvo „Apollo“ eros pabaiga, ir nepaisant mažėjančio JAV kosminių tyrimų biudžeto ir tam tikro pesimizmo, žmonių vaizduotę žadino mintys - kas galėtų būti ir ką galima būtų įgyvendinti. Buvo parengta daugybė įspūdingų gyvenimo už Žemės ribų projektų, sukuriant dirbtinę gravitaciją, atmosferą, apsaugą nuo radiacijos ir t.t. Jie liko galbūt labiausiai optimistinės mūsų plėtimosi už Žemės ribų ateities vizijos.
Bet esminė problema slypi fizikoje - sunkumai pakelti nuo Žemės paviršiaus žmones ir krovinius į orbitą ir nuskraidinti juos į Mėnulį ar Marsą, ir ypač aprūpinant juos viskuo, kas reikalinga gyvenimui kitoje planetoje. Apie tai rašėme knygoje „Kokiame pasaulyje gyvename“ (2012). Sprendimas būtų išgauti naudingas medžiagas iš, pavyzdžiui, Marso arba asteroidų. Pirmuosius Marso gyventojus turėtume laikyti tarsi karvelidėse kartu su mašinomis, įrankiais ir visa infrastruktūra. Bet štai kur šuo pakastas. Per praėjusius 50-60 metų paleista daug Žemės palydovų ir kosminių laivų. Sunku įvertinti jų masę, nes didžioji jos dalis grįžo atgal į atmosferą kaip panaudotos raketų pakopos arba trumpalaikiai žemai skraidantys palydovai. Bet pabandykime įvertinti dabar Žemės orbitoje skraidančių palydovų masę. Apie Žemę šiuo metu skraido apie 3000 palydovų ir didelis kiekis atliekų. Bendra jų masė yra apie 6000 tonų. Didžiausias skraidantis objektas yra Tarptautinė erdvės stotis („International Space Station“), kuri sveria apie 450 tonų.
Šie masės skaičiai nėra paleidimo masė, kurią sudaro palydovas, raketa ir daugiausia kuras. Vien Saturno V raketa sveria apie 2000 tonų, bet didžiąją masės dalį sudaro kuras. Šatlo (Shuttle) erdvėlaiviai svėrė apie 115 tonų. Per 30 metų 135 Šatlo skrydžiai pakėlė apie 15 000 tonų masės krovinį.
Pakrautas naftos tanklaivis sveria apie 550 000 tonų. Tai apie trisdešimt šešis kartus daugiau, nei visi Šatlo erdvėlaiviai pakėlė į erdvę per 30 metų. Ar kas galėtų sukurti visą infrastruktūrą, reikalingą kasti ir perdirbti trilijonus tonų Marso ar asteroidų žaliavos, paversti ją metalais, kitomis reikalingomis medžiagomis ir įrankiais bei mašinomis, nuskridę su vienu tanklaiviu statybinių medžiagų? Galbūt, bet vargiai.
Žinoma, daugelis mano, kad, užuot veržusis į Marsą, verčiau reikėtų gerinti žmonių gyvenimą Žemėje. Bet tik tirdami kosmosą mes suprasime savo vietą galaktikoje. Jei nerasime jokių technologiškai išsivysčiusių civilizacijų apraiškų, tai reikš, kad esame vieninteliai Kūrėjo kūriniai mūsų galaktikoje ir mūsų lemtis yra pradėti jos kolonizavimą. Įsikūrimas Marse būtų pirmasis žingsnis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kokį ministrą reikia kuo greičiau pakeisti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+15 +25 C

+19 +25 C

+16 +23 C

+27 +34 C

+21 +30 C

+19 +25 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-6 m/s