Juokaudamas tada G.Nausėdai pasakiau, kad jo augintinis žino, jog šeimininkas yra labai didelis bosas ir šunelis, matyt, tikrai jaučia, kad labai greitai tarp visų Lietuvos šunų jis bus numero uno. Kartu pasijuokėm ir maloniai išsiskyrėme.

Įvardindamas artimiausius savo darbus ir siekius, jau išrinktasis prezidentas pareiškė, kad jis tikrai norėtų pasikalbėti su keliais ministrais ir, kad ir kaip būtų keista, tarp paminėtų pavardžių, neišgirdau sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos personalijos. Nejaugi tikrai visus tenkina pono A.Verygos vykdoma kontraversiška sveikatos apsaugos reforma?

Mano akimis, A.Verygos veikla nuo pat pradžių ne tik daug kam kėlė abejonių, bet ir pasirodė daugiau nei keista. Net nekalbant apie grubias komunikacijos problemas, absurdišką savęs reklamavimą kai kuriose televizijos laidose, bet ir, kas jau palietė daugelio žmonių interesus, netinkamai vykdomą vaistų reformą. Pastovus ir dažnai nemotyvuotas kompensuojamųjų vaistų sąrašo kaitaliojimas, pašalinant iš šio sąrašo ligoniams įprastus daug metų vartotus vaistus, kompensavimas tos pačios grupės vaistų vien tik paties pigiausio vaisto, noras visus originalius vaistus pakeisti jų pigiomis kopijomis, perteklinis reikalavimas receptų vaistinėse pan. Ir visi aiškinimai, kad tai daroma tik pacientų labui, nieko neįtikino, nes dauguma žmonių turėdavo už sau įprastus vaistus sumokėti kur kas daugiau, negu buvo prieš kelis mėnesius.

Vaistų kompensavimo politiką dažnai sunku suvokti ne tik ligoniams, bet ir specialistams. Sveiku protu sunku paaiškinti, kodėl pradėjus „didžiąją vaistų kompensavimo reformą“, po 2018 m. kovo 30 d. SAM ministro įsakymo, išaugo daugiau negu 500 kompensuojamųjų vaistų kaina, kas buvo didelė finansinė našta valstybei. Todėl vietoj neracionalaus įsakymo atšaukimo staigiai liepos 18 d. taupymo sumetimais iš kainyno buvo išbraukta daugiau kaip 300 vaistų.

Dar daugiau, žiūrint į ateitį, neracionali vaistų politika prives prie to, kaip STT išvadose rašoma, kad pagal 2019 m. vaistų pirmojo ketvirčio kainyną, lėšų apskritai nebus sutaupyta ir net prognozuojami privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto praradimai. Gerbiama „profesionalų Vyriausybe“, prieš priimdami sprendimus, gal visdėlto pasikonsultuokite su tikrais profesionalais?

Kitas svarbus aspektas - tai autoritarinis A.Verygos valdymo stilius. Aplink - toleruojami vien tik lojalūs. Jau buvo rašyta, kad Seime be didelių problemų buvo patvirtintas A.Verygos siūlomas sveikatos sistemos reformos modelis, pagal kurį tik ministras turi teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą. Ką gi, pakibo Damoklo kardas virš rajoninių gydymo įstaigų. Kai kurie politikai pradėjo skaičiuoti, jog rajonuose neteksime apie 30 gydymo įstaigų. Universitetinėms ir respublikinėms gydymo įstaigoms, kurių steigėjas, arba vienas iš steigėjų, yra SAM, uždedamas apynasris - „kolegialus“ valdymo organas - valdyba. Natūralu, kad ministerijos atstovai (o realiai - ministras) valdyboje turės lemiamą balsą, priiminės visus pagrindinius sprendimus, tuo labiau kad vienas iš pagrindinių finansinių donorų šioms įstaigoms yra ministerija, kurios finansinių resursų valdytojas yra ministras.

Ar vienam žmogui valdžios gali būti per daug? A.Verygos pavyzdys rodo, kad ne.

Kaip sako liaudies išmintis - apetitas auga valgant. Todėl, matyt, nieko jau nenustebino ministro gegužės 10 d. įsakymas, kuriuo pakeista gydymo įstaigų vadovų atrankos vykdymo tvarka. Dabar SAM pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atranka vykdoma ne vienu, o dviem etapais. Negana to, kad komisijos nariai parenkami iš ministrui lojalių asmenų, dabar tik pats ministras spręs, po asmeninio pokalbio su pretendentais, kuris iš dviejų daugiausiai balų surinkusių asmenų bus tinkamas į vadovus.

Kyla klausimas, kam reikia vaidinti demokratijos cirkus, kai demokratija čia nekvepia nei iš tolo. Keista, kad Seimo nariai anksčiau nematė, kad mūsų demokratinėje valstybėje atsiranda politikai, kurie su mielu noru kopijuoja Šiaurės Korėjos valdymo principus. Ir kodėl tik dabar Seimo narė Agnė Bilotaitė kreipėsi į STT prašydama įvertinti sveikatos apsaugos ministro gegužės 10 d. įsakymą? Kreiptis reikėjo kur kas anksčiau, kol autokratijos vėžys sveikatos sistemoje dar buvo pagydomas.

Dabar kyla kur kas svarbesnis klausimas: ar demokratines vertybes deklaruojantis išrinktasis prezidentas galės toleruoti ministrą-autokratą?