Prancūzija stabdo kaimų nykimą. O mes?

Priminsime, kad Lietuvos valdžia, kalbėdama apie emigrantų sugrąžinimą, paskelbė, kad milijonus skirs įvairių sklaidos ir informacinių programų įgyvendinimui, tačiau taip aiškiai ir nepasakė, kuo padės grįžtantiems žmonėms. Palyginimui, kaimynai lenkai ar estai turi aiškias, puikiai veikiančias programas, kurios garantuoja grįžtantiems finansinę paramą, pagalbą susirandant darbą, būstą ir t.t. Programos, kaip rodo statistika, skirtingai nuo pažadų, veikia - tiek Lenkijos, tiek Estijos gyventojų skaičius pastaraisiais metais auga.

Panašiai galima vertinti ir kaimo atgaivinimo planus. Lietuvos kaimuose renovuojamos mokyklos, tvarkomi parkai, netgi buvo nutiesta milijonus kainavusi plačiajuosčio interneto linija. Tačiau nebuvo pasirūpinta, kad visomis šiomis gėrybėmis būtų kas naudojąsi. Būtent todėl renovuotos mokyklos parduodamos už centus, o plačiajuosčio interneto kabelis, „suteikiantis galimybes prie jo prisijungti“, tikėtina, dulka po žeme be darbo, nes kaimuose ir toliau mažėja gyventojų, o likusieji skaičiuoja varganus centus ir tikrai neskuba pirkti kompiuterių ir jungtis prie interneto. Stebint visa tai, daugeliui tampa akivaizdu, kad viskas daroma „ne taip, kaip priklauso“. Ir kyla natūralus klausimas - taip daroma iš nežinojimo ar tyčia? Juolab kad teigiamų, sektinų pavyzdžių, kaip pritraukti žmones į išmirštančius kaimus, tikrai yra.

Kazachai, mano žiniomis, grįžtantiems duoda žemės, gyvulių ir skiria išmokas. Išmokomis persikeliančius gyventi į kaimą nusprendė vilioti ir Enos departamento, esančio Prancūzijos šiaurėje, O de Franc regione, valdžia. Siekdama išsaugoti kaimuose normalų gyvenimą ir apleistus namus, šalies vyriausybė pažadėjo investuotojams, įsigyjantiems namus Enos kaimo vietovėse, skirti iki 5000 eurų siekiančias išmokas.

Valdininkai tikisi, kad gaudami tokią palyginti nemažą sumą, namų pirkėjai galės atstatyti kurį laiką tuščius stovėjusius namus ir istoriniuose kaimeliuose esantys statiniai vėl taps regiono pajamų šaltiniu bei turistų traukos objektu.

Tiesa, saugantis mėgėjų lengvai pasipelnyti, visi, planuojantys įsigyti nekilnojamąjį turtą Enos departamente, turės įsipareigoti ne tik restauruoti ir prižiūrėti, bet ir išgyventi kaime mažiausiai penkerius metus.

Jeigu potencialus namo savininkas nuspręs kaimą palikti anksčiau, jis privalės už kiekvienus metus, kuriuos namas stovės tuščias, sumokėti po 1000 eurų baudos. Visgi mažai tikėtina, kad tokių bus daug, nes Prancūzijos miestai ir taip dūsta nuo gyventojų bei transporto priemonių pertekliaus, o žavingame gamtos prieglobstyje išsibarsčiusiuose Enos kaimeliuose yra ne tik internetas, bet ir ligoninės, mokyklos, restoranai ir visa tai, ko reikia ramiam ir patogiam gyvenimui.