1 nuotr.Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad teigiamų poslinkių, reformuojant Lietuvos švietimo sistemą, vis dar per mažai. Pasak jos, Seimo kadencijos pradžioje žadėti esminiai pokyčiai švietimo sistemoje taip ir liko tik rinkiminėmis politikų kalbomis. Politologės teigimu, politikai iki šiol neturi strategijos, kaip organizuoti reformą šioje srityje, todėl, samprotavo MRU dėstytoja, didesnio proveržio iš dabartinės valdžios nebereikėtų tikėtis.
„Švietimas turi būti prioritetas, jis turi būti pagrindinis dalykas. Tačiau paradoksalu, bet būtent švietimo sektoriuje tamsumos neišsisklaido“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Urbonaitė, pridurdama, kad veiksmai, į kuriuos pastaruoju metu susikoncentravusi Vyriausybė, yra tik techniniai.
„Švietimas turi būti pirminis strateginis tikslas visiems, tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Mano požiūriu, nenoriu nuvertinti tokio dalyko kaip etatinis mokytojų apmokėjimas, bet tai yra techniniai dalykai. Tai technika, kaip mes apskaičiuojame valandas, kiek jų bus ir kaip jos bus apmokamos. Tai tik technika, kuri viso (švietimo. – ELTA) nekeičia. Toliau politikai gali kalbėti tik apie atlyginimus ir panašius skaičiavimus ir taip toliau, bet apie kokybę mes turime iš kitos pusės pradėti kalbėti“, – sakė ji.
Pirmiausia, pasak politologės, politikams švietimas turi tapti strateginiu tikslu. O pirmieji darbai turi prasidėti nuo mokyklų tinklo optimizavimo bei ugdymo programos pakeitimo.
„Mane labai stebina R. Karbauskio pareiškimai, kad paliekame savivaldybėms spręsti (mokyklų tinklo optimizavimą. – ELTA). Čia turi būti valstybės strategija, ką mes su tuo darome. Mes negalime palikti savivaldybėms ir merams spręsti, kuriems labiau rūpi rinkimai nei švietimas“, – teigė ji.
Politologė taip pat pabrėžė, kad švietimo sektoriuje matoma ryški atskirti tarp vaikų, kurie gali turėti korepetitorius, ir tų, kurių tėvai neišgali to padaryti. Pasak jos, tai aktuali problema, nes suprastėjus švietimo kokybei korepetitorių paslaugos tampa labai reikalingos.
„Jeigu tėvai nėra galintys jų (korepetitorių. – ELTA) samdyti, o tokių yra nemažai, vaikas iš karto pasmerkiamas. Tai nėra normalu, kad negalima išlaikyti valstybinių egzaminų, jeigu neturėjai papildomų korepetitorių. Tai čia jau savaime yra kažkas negerai, nes mes nebeturime tokio dalyko kaip nemokamas mokslas pradiniame, pagrindiniame ugdyme“, – teigė R. Urbonaitė.
