Net mums kalbantis su Gustu, jis nebuvo sustojęs - žygiavo pirmyn ir kaip tik jau buvo beveik įpusėjęs savo kelionę. Istorinis Baltijos kelio maršrutas - apie 700 kilometrų. Kaip sako Gustas, maršrutą pasirinko ne jis, o mūsų tėvai ir seneliai prieš 30 metų. Pagal planą, kiekvieną dieną jaunuolis turi pėsčiomis nukeliauti apie 37-40 kilometrų. Taip pat yra suplanuotos kelios poilsio dienos. Ėjimas - ne vienintelis žygio tikslas. Kelionės metu Gustas susitinka su įvairiais vietiniais žmonėmis, kurie pasakoja savo istorijas apie Baltijos kelią prieš 30 metų. Šis Gusto žygis, kaip sako pats vaikinas, yra tarsi tylus protestas, siekiant įveikti stereotipą, neva jaunoji karta nevertina savo šalies ir jos istorijos.

Paklaustas, kodėl sugalvojo būtent taip įprasminti Baltijos kelio 30-metį, Gustas neslepia, jog šią idėją mintyse svarstė jau kuris laikas, o proga tiesiog padiktavo šį sprendimą natūraliai.

- Man labai patinka kelionės, kurių metu gali daug pamatyti ir patirti. Manau, kad keliavimas pėsčiomis - vienas iš tokių būdų. Ir tai pasiteisino. Jau kelionės pradžioje pamačiau, kaip stipriai skiriasi visos Baltijos šalys. Estija man pasirodė labai vakarietiška šalis. Nors atrodo, kad esame kaimyninės šalys, iš tiesų, esame labai skirtingi žmonės. Kiekvienas mano sutiktas ir kalbintas žmogus, labai įdomus ir kitoks. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje vietiniai žmonės labai atvirai ir nuoširdžiai bendrauja su užsieniečiais. Jie daug atviresni nei lietuviai, drąsiai pasakoja savo gyvenimo istorijas.

- Kaip vyko pasirengimas šiai kelionei?

- Kadangi žygiai man nėra naujiena, didelio pasirengimo nereikėjo. Tačiau dariau kelias treniruotes. Gyvenu Šiauliuose, tad eidavau iki Šeduvos, kuri yra maždaug už 40 kilometrų. Ten pernakvodavau ir kitą dieną grįždavau namo. Taip pat ruošiausi komplekduodamas įrangą ir aprangą. Reikėjo įvertinti galimas oro permainas, kurios ir yra sunkiausia kelionės dalis.

- Kaip reaguoja sutikti žmonės, išgirdę, kad keliaujate pėsčiomis į Lietuvą?

- Visi žmonės labai malonūs ir geranoriški. Visi, su kuriais susitinku pokalbiams apie Baltijos kelią, visada siūlo pasivaišinti maistu, arbata ar kava. Pasitaiko netgi sustojančių pravažiuojančių automobilių, kurie pasisiūlo pavežėti. Visada maloniai padėkoju ir paaiškinu, kad šios pagalbos negaliu priimti, nes mano tikslas - ėjimas pėsčiomis.

- Kokiomis istorijomis dalijasi sutikti žmonės?

- Susitinku su Baltijos kelyje dalyvavusiais žmonėmis, jaunais žmonėmis, kurie pasidalija savo giminaičių istorijomis. Jų yra įvairių. Latvijoje sutiktas žmogus pasakojo, kad tada, prieš 30 metų, vienoje Baltijos kelio atkarpoje buvo matyti, kad trūksta žmonių, tad tuos tarpus susirinkę užpildė ištiesę tautines juostas. Kitose vietose žmonių kaip tik būdavo daugiau, nei reikėjo gyvai grandinei.

Jaunesnių žmonių visada paklausiu, ar būtų įmanoma atkartoti Baltijos kelią. Daugelis supranta, kad tokiam įvykiui reikėtų itin svarbios priežasties. Daugelis sutinka, kad Baltijos kelio sėkmė buvo tai, kad žmonės troško būti nepriklausomi. Taip, jauni žmonės nežino šio jausmo ir gal jį suprasti mums yra sunkiau. Tačiau mes suprantame jo svarbą ir esame dėkingi savo tėvams ir seneliams už Nepriklausomybę, kurią jie mums iškovojo. Mūsų, jaunų žmonių, misija - kasdien ją saugoti.

- Vilnių pagal planą turėtumėte pasiekti rugpjūčio 23-iąją, kai vyks Baltijos kelio minėjimai?

- Taip. Lietuvoje nuo skirtingų taškų prie manęs prisijungs ir daugiau žmonių, norinčių Vilnių pasiekti pėsčiomis ir taip užbaigti šią kelionę Katedros aikštėje, kur tuo metu vyks Baltijos kelio 30-mečio minėjimas. Prieš tai stosime Odminių skvere, nuo kur ir prasidėjo Baltijos kelio dalis Lietuvoje.

- Gal toks žygis taps nauja tradicija?

- Pakartoti tikrai neatsisakyčiau. Tik antrą kartą kviesčiau prisijungti ir daugiau žmonių. Toks žygis - išskirtinė patirtis. Ilgą laiką man buvo sunkiai suvokiama, kaip žmonės galėjo išsidėstyti gyva grandine 700 kilometrų. Einant šiuo istoriniu maršrutu, kiekvieną dieną galvoju apie tai, kad būtent čia, kur aš dabar einu, stovėjo šie žmonės. Juos čia atvedė jų tikėjimas Laisve ir Nepriklausomybe.

Sekti Baltijos kelio atkartojimą pėsčiomis galima instagramo platformoje @baltijoskeliu, kur Gustas kasdien dalijasi šviežiausiais įspūdžiais iš kelionės.