Poreikį suglausti pečius jau pajuto pedagogams atstovaujančios dvi profsąjungos. Šių metų gegužės 9-ąją įsteigta Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Susijungus Ramūno Znuto Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinei sąjungai bei Audriaus Jurgelevičiaus Lietuvos švietimo profesinei sąjungai, R.Znutas ir A.Jurgelevičius tapo E.Milešino pavaduotojais.

E.Milešino teigimu, LŠMPS turi savo padalinių visose šalies savivaldybėse. Atstovauja 10-čiai tūkst. pedagogų, dirbančių apie 560-yje ugdymo įstaigų. Ar ne per daug pedagogai prikūrė profesinių sąjungų? Juk dar yra mažiausiai trys profsąjungos? E.Milešinui taip neatrodė:

„Partijų Lietuvoje irgi daug. Galėtų būti tik dvi stiprios kairė ir dešinė kaip Didžiojoje Britanijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bet mes - dar jauna demokratija, dar mokomės. Streikas yra galutinė priemonė kolektyvinio ginčo su Vyriausybe. Tai LŠMPS tarybos sprendimas, bet premjeras dar kviečia sėstis prie derybų stalo.“

Lietuvoje veikia ir pernai mokytojų streiką suorganizavusi Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Ar gali būti, jog toje pačioje mokykloje veiks ir jūsų, ir A.Navicko profsąjungos? Ir priims skirtingus sprendimus dėl streikų, derybų su Vyriausybe ir t.t. Ar nekils painiavos? Vienas „kumštis“ elgiasi vienaip, kitas - kitaip, o Vyriausybei telieka dar labiau skaldyti ir valdyti?

„Tikrai yra, kad toje pačioje mokykloje dvi profesinės sąjungos dubliuojasi, - sutiko E.Milešinas, - bet įstatymai tai leidžia.“

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, skirtingai nei jo kolega, vakar dar nežinojo, ar jo profsąjungiečiai streikuos:

„Susirinksime ir spręsime, ar streikuoti. Mano nuomone, pirmiausiai reikia kalbėtis su mokytojais, kaip jie jaučiasi. Juk streikuoja mokytojai. Man vienam būtų labai lengva už visus nuspręsti, bet gal pedagogai pavargę, išsekę? Jie patys turi priimti sprendimą.

Derybos parodė, kad Vyriausybė nori ugdymo kokybės, sutinka ieškoti atlyginimams papildomų pinigų, bet, kai kalbame apie vaikų ugdymo kokybę, yra daug papildomų sąlygų. Pavyzdžiui, kai klasėse per didelis mokinių skaičius, mokytojui sunkiau pasiekti gerą ugdymo kokybę. Mažiau laiko lieka bendrauti su mokinių tėvais, mokytojas labai išvarginamas, bet ministerija ir Vyriausybė nukelia šiuos sprendimus vis tolyn. Žodžiai su veiksmais prasilenkia.

Privačiose mokyklose vaikų skaičius klasėse mažesnis, ir valstybė savo pinigais prie privačių mokyklų mokinių ugdymo kokybės prisideda, o visiems Lietuvos vaikams vienodos ugdymo sąlygos nesudaromos. Negi privačiose mokyklose vaikai tokie negabūs, kad jiems reikia ypatingų sąlygų? Kam tada skirta Tėvynė? Tik išskirtinei daliai tėvų ir vaikų?

Ministerija atlieka skaičiavimus, bet iš esmės nenusiteikusi ką nors keisti. Siūlėme tai daryti palaipsniui, per 3-4 metus išdėstyti pinigus. Bet ministerija ir Vyriausybė kalba tik apie pedagogų atlyginimus, o pinigų, skirtų darbo sąlygoms gerinti, mokymo kokybei gerinti, nei skaičiuoja, nei planuoja. Ginčas - tik dėl algų.“

K.Navickas įžvelgė pedagogams atstovaujančių profsąjungų nesusikalbėjimą:

„Yra gal 4-5 profsąjungos. Galbūt joms vadovaujantys asmenys politinio intereso vedini nenori prarasti savo juridinio vieneto. Prarasti galimybės kalbėti pedagogų vardu. Milešino ir Jurgelevičiaus mokyklų pedagogai priklauso mūsų profesinei sąjungai, o vadovai, neaišku, ką skelbia.

Mūsų profesinė sąjunga pasiūlė jungtis, bet jie nepanoro. Nors galbūt neturi paramos tarp mokytojų, teigia labiau suprantantys, kaip turi būti. Nori išlaikyti lyderystę, o visuomenę suklaidina. Visuomenė mato pedagogų profsąjungų susipriešinimą, bet kaip tai išgyvendinti, aš nežinau. Jurgelevičiaus Elektrėnų ir Milešino Marijampolės mokytojai įstojo į mūsų profsąjungą. Bus bandoma ginti mokytojų interesus, neatsiklausus, kokios pozicijos laikosi patys mokytojai. Gal esama tam tikro susitarimo su politikais? Seimo Švietimo ir mokslo komitetas iškart užregistravo jų siūlymus.“

Negi blogai, kad Seimo komitetas pedagogų siūlymus užregistruoja?

„Labai gerai, kad užregistruoja, - sutiko K.Navickas. - Bet kokius? Kalbama apie tai, ką vyriausybė jau nutarė šių metų kovo mėnesį dėl algų. Patys suprantate, ar gali jie atstovauti pedagogams, jei neturi palaikymo iš savo kolegų? Tai viešųjų ryšių akcija. Gal yra politinis interesas? Jurgelevičius yra išrinktas į Elektrėnų savivaldybės tarybą. Gal dabar ruošiasi į Seimą? Aš taip samprotauju.“