Pandemijos patirtis gali pakeisti požiūrį į darbo keliones

Tailandas apie pirmąjį, jau identifikuoto „koronos“ viruso atvejį informavo sausio 12 d., Japonija - sausio 14 d., JAV - sausio 20 d. Sausio 23 d. virusas pasiekė Europą ir buvo užfiksuotas Prancūzijoje. Vokietijoje Covid-19 pirmą kartą diagnozuotas sausio 26 d., Suomijoje - sausio 28 d., Italijoje - sausio 29 d., Ispanijoje, Švedijoje ir JK - sausio 30 d.

Po šių pranešimų, „koronos“ džinas prisnūdo ir pratūnojo neplisdamas beveik mėnesį. Tad daugumos gyvenimas ir darbai tęsėsi įprastai, kol Covid-19 vasario 21d. pradėjo siautėti pasaulyje. Virusas keliavo iš šalies į šalį. Lietuvoje apie jį pranešta ankstyvą vasario 28 d. rytą ir galiausiai kovo 13 d., penktadienį, Juodkalnija tapo paskutine Europos šalimi, kurioje virusas nebuvo užfiksuotas.

Per mažiau nei du mėnesius, nuo viruso plitimo pradžios, padėtis visame pasaulyje tapo visiškai kitokia. Covid-19 džinas visiškai apribojo žmonių mobilumą pasaulyje, pristabdė ekonomikas, iššaukė įmonių bankrotus ir darbuotojų atleidimą, nekalbant apie susirgimus ir mirtis. Visgi, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Pasaulyje gerokai sumažėjo užterštumas, atpigo degalai, pradėjome rūpintis higiena, kuri bus labai aktuali ir ateityje, tėvai pradėjo leisti daugiau laiko su vaikais.

O kaip Covid-19 paveikė žmones, kurie darbo reikalais keliauja į užsienį, pvz., darbo ir projektų susitikimus, seminarus, konferencijas ir pan.? Deja, nėra statistikos, kiek šių darbo keliautojų savo kelionių metu užsikrėtė ir mirė dėl viruso. Tačiau neabejotinai, kad įvestas karantinas ir kelionių ribojimai padarė pokyčių jų darbe ir gyvenime.

Mokslinėje literatūroje išskiriama, kad žmonės, keliaudami į užsienį darbo reikalais, susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su kelionėmis. Dažniausiai minimi yra pačių keliautojų ir jų šeimų patiriamas stresas, šeimos problemos, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso ir sveikatos problemos. Paskutiniu metu kyla ir keliautojų saugumo (fizinio ir sveikatos) rizika, kurių aktualumas ateityje dar labiau išaugs.

Išplitus Covid-19 Europoje, apklausėme 151 asmenį, kuris vienokiais ar kitokiais darbo reikalais keliavo į užsienį 2019 m. Dauguma jų į užsienį darbo reikalais buvo išvykę po keturis kartus ir praleido ten daugiau nei 20 d. per metus.

Klausiant apie jų problemas kelionių metu 2019 m., daugiau nei 60 proc. respondentų paminėjo, kad susidūrė su stresu, darbo ir asmeninio gyvenimo subalansuotumo problemomis ir laiko skirtumų sukeltomis problemomis.

Virš 40 proc. atsakiusiųjų teigė, kad dėl darbo kelionių turėjo šeimos ir fizinių sveikatos problemų, daugiau nei trečdalis susidūrė su psichologinėmis sveikatos problemomis. Beveik 78 proc. apklaustųjų norėjo sumažinti savo kelionių skaičių ir dėl to patiriamą stresą.

Klausiant apie jų psichinius ir fizinius gerovės pokyčius Covid-19 metu, rezultatai atskleidė, kad stresas, psichinės ir fizinės problemos sumažėjo daugiau nei 40 proc. respondentų. Dar žymesni teigiami pokyčiai buvo pastebėti asmeniniame respondentų gyvenime. Daugiau nei pusė jų pastebėjo, kad sumažėjo darbo ir asmeninio gyvenimo balanso, šeimos ir santykių problemos.

Tad gal Covid-19 yra priežastis, pakeisianti mūsų supratimą apie darbo keliones. Galbūt bent dalį kelionių būtų galima pakeisti vaizdo konferencijomis, diskusijomis internetu, skambučiais ir pan.