respublika.lt

O.Strikulienė: Policininką reikia iš karto sodinti

(0)
Publikuota: 2014 sausio 08 11:00:59, Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ apžvalgininkė
×
nuotr. 1 nuotr.
Rotacija paverčia žmones klajokliais, kurie niekur negalės įleisti šaknų. Nes visur jaus laikinumą. Visur bus naujokai ir svetimi. Dainiaus Labučio nuotr.

Policija yra pirmoji ir kol kas vienintelė vidaus reikalų sistemos įstaiga, kuri savarankiškai įtvirtino pareigūnų rotacijos tvarką ir realiai ją įgyvendino.

Pareigūnų rotacijai labai pritaria Prezidentūra. Esą, jei pareigūnai nerotuotų, tai reikštų tolesnę teisėsaugos stagnaciją. Esą toks valstybės tarnautojų perkilnojimas vyksta ir Švedijoje, ir Suomijoje, ir t.t. Tik įvairiose valstybėse numatomi skirtingi kadencijų terminai ir skirtingi jų pratęsimai.

Tuos realaus įgyvendinimo principus metų pradžioje jau pajuto apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų (VPK) vadovai. Rotacijos komisijai nutarus, Klaipėdos apskrities VPK vadovaus buvęs Telšių apskrities VPK viršininkas Alfonsas Motuzas. O dabartinis ilgametis Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Benonas Ivanauskas, nepanorėjęs „rotuotis“ į Panevėžį, nutarė išeiti į pensiją. O kas, „rotavus“  nuo šiol klaipėdiškį A.Motuzą, vadovaus Telšių apskrities policijai? Į Telšius atsiunčiamas tauragiškis. Panevėžietis išsiunčiamas į Šiaulius, o šiaulietis - į Panevėžį. (Galės magistralėje Panevėžys-Šiauliai kiekvieną rytą prasilenkdami pasisveikinti). Utenos apskrities policijai vadovavęs Linas Pernavas „nurotuotas“ į Kauną, o ilgametis Kauno apskrities VPK viršininkas Algirdas Kaminskas dar laukia, kol jam bus pasiūlytos atitinkamos reikšmės pareigos.

Rotacijos išvengė tik Vilniaus ir Alytaus apskričių policijos vadovai, nes jie savo postuose dar neatbuvo penkerių metų kadencijos. Tiesa, nuo birželio iki rugsėjo laukiamas dar vienas, jau antrasis, rotacijos etapas. Bus kilnojami ne apskričių, o rajonų policijos vadovai.

Rotacija ar šeimos instituto ardymas?

Rotacija paverčia šiuos žmones klajokliais, kurie niekur negalės įleisti šaknų. Nes visur jaus savo kadencijos laikinumą. Visur bus naujokai ir aplinkiniams svetimi. Be to, pareigūnų žmonos taip pat dirba, vaikai lanko darželius, mokyklas. Be to, gal dar reikia rūpintis senais, pasiligojusiais tėvais. Bus atvejų, kai šeima, turinti savo namus, negalės tapti dekabristo šeima ir, viską metusi, keliauti iš vieno Lietuvos kampo į kitą. Paskui sutuoktinį, tėvą. Susitikinės tik laisvais savaitgaliais. Tad rotacija taip pat reiškia gerokai praardytą bei sujauktą šeimos institutą. Matyt, to ir siekiama. Nes emigrantų šeimos, jei vyrai darbuojasi užsieniuose, o su žmonomis ar vaikais matosi tik per „skaipą“, taip pat jau praardytos.

Gal to ir siekiama? Kad Lietuvoje žmonės taptų pernelyg judrūs, pernelyg jaustų konkrečios vietos laikinumą? Ir galiausiai nebūtų jokio skirtumo, kur gyventi: Utenoje, Londone, Zarasuose ar Čikagoje.

Rotacija ar žmogaus orumo pažeminimas?

Be to, aukštų policijos pareigūnų rotacija tarsi leidžia piliečiams susiprasti, kad šie pareigūnai kuo ilgiau dirba vienoje darbovietėje, tuo labiau linkę į įtartinas pažintis, korupcinius ryšius ir t.t. Neva yra moraliai pažeidžiami daugiau už savo pavaldinius. Tik kyla klausimas: ar 5 metų kadencija yra kažkoks mokslininkų nustatytas pareigūno moralumo terminas? O po 5 metų praslinkus vienai dienai ar savaitei tas pareigūnas kažkaip sugenda? Kaip stiklainyje per ilgai laikytas marinuotas agurkas. Ir jau pradeda „korumpuotis“.

Todėl tuos ryšius tenka nutraukti ne pasitelkus žvalgybą, Imuniteto tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, bet kilometrus. Kuo daugiau kilometrų nutols nuo buvusios „irštvos“, tuo taps dorybingesnis. Naujai prisikėlęs. Žvalesnis. Darbingesnis. Ar toks požiūris nėra policijos pažeminimas? O kodėl manoma, kad tie visi labiausiai įtartini „korumpuotieji“  būtinai turėjo būti apskrities policijos komisariatų vadovai. Juolab kai kurie dabar kilnojami apskričių policijos vadovai net yra apdovanoti Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. Stažavęsi Škotijoje, Prancūzijoje, Belgijoje.

Kita vertus, jei taip blogai manoma apie savo žmones, ištarnavusius vidaus reikalų sistemoje 20-30 metų, tai kurių galų tą teorinį „korumpuotąjį“ būtina kilnoti vis į kitą apskritį? Kad ir kitur paskleistų „neigiamą“ patirtį? Gal teisingiau iš karto komisarą pasodinti?

Kad ir kaip vertintume pareigūnų rotaciją, karjera tai galima pavadinti tik tuo atveju, jei pareigūnas iš mažesnio rajoninio miesto perkeliamas į šalies didmiestį. Taip karjerą supranta ne tik eiliniai gyventojai, bet ir Seimo nariai. Retas kaunietis seimūnas, pasibaigus kadencijai, grįžo į Kauną. Stengiasi įsitvirtinti sostinėje. Čia perka butus, stato namus. Iš Vilniaus tokį galima išvilioti tik į Briuselį. Nes grįžti atgal jau laikoma pakopa žemyn. O iš didesnio apskrities miesto atsidurti provincijoje taip pat yra pakopa žemyn.

Toks nevykęs eksperimentas jau buvo

Ar pareigūnų rotacija sumažins kriminalinių nusikaltimų statistiką? Vėlgi abejotina. Nusikaltimus mažina gyventojų senėjimas bei emigracija. Rimtiems nusikaltėliams rinka per menka. Juk retas Lietuvos senukas vartoja narkotikus. Pensija per maža. Nusikaltimus taip pat mažina faktas, kad valstybės turto privatizavimas, įskaitant kirpyklas, gamyklas, kioskus, kolūkius, žvejybos laivyną, jau pasibaigęs. Organizuoti banditai bei reketininkai iš to sektoriaus jau pasitraukę.

O prie ES fondų prilįsti su teistumais, kriminaline praeitimi ir slapyvardėmis per daug sudėtinga. Čia veikia baltosios apykaklės. Nusikaltimų statistiką padidins tik viena aplinkybė. Pareigūnų rotacija. Profesionalo teisininko sutapatinimas su lagaminu. Nes patyręs teisininkas, jei jį tarsi lagaminą ims kilnoti į provincijos miestelius, veikiau išeis į pensiją. Kaip Klaipėdos apskrities VPK viršininkas B.Ivanauskas. Ar kaip buvęs Kauno apygardos prokuratūros vadovas Kęstutis Betingis pasirinks advokatūrą.

Kaunas, daugiau prieš dešimtmetį išgąsdintas organizuotų gaujų, taip pat taikė miesto policijos vadovo rotaciją. Kauno policijai vadovavo teisininkas, atkeltas iš Naujosios Akmenės. Vėliau - teisininkas, atkeltas iš Raseinių ir pakeliui dar padirbėjęs Kauno rajone. Vėliau - teisininkas, atkeltas iš Palangos. Ir miesto kriminalinės policijos vadas, atkeltas iš Neringos. Tuo pat metu buvo kaitaliojami ir Aukštaitijos policijos vadovai.

Kuo pasižymėjo atkeltieji pareigūnai? Jie žinojo tiek, kiek ir eiliniai Lietuvos gyventojai. Apie Kauną ir Panevėžį paskaitę laikraščiuose. Žinojo, kad Kaune veikia „daktarai“ ir yra Laisvės alėja. O Panevėžyje - „tulpiniai“ ir Juozo Miltinio dramos teatras. O banditą galima pažinti iš auksinės grandinėlės bei sportinės aprangos. Jei tokių nematė, tai ir neatpažino. Taip pat baidėsi lankytis baruose ar kavinėse, nes, nepažinodami nusikalstamų įžymybių iš veido, bijojo, kad pateks į bendrą paparaco nuotrauką. Tačiau tie „daktarai“ ir „tulpiniai“, nepaisant pareigūnų kaitos, vis vien veikė! Nes, nepaisant Kauno policijos vadovų, Apygardos prokuratūros vadovų kaitos, „daktarus“ pavyko prigriebti tik po 20 metų. Ir prigriebė ne iš Palangos ar kokio nors Balbieriškio atkeltas naujas vadas, o Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Įtikinęs liudytojus prabilti. „Tulpinius“ taip pat sutramdė ne komisaras, atkeltas į Panevėžį iš Žemaitijos, bet tas pats kriminalinės policijos biuras.

Tad koks to viso kilnojimo tikslas? Pirma, kilstelėti provincijoje užsibuvusio teisininko karjerą.

Nes toks kilstelėtas būna itin dėkingas bei lojalus. (Pakanka žvilgtelėti į generalinį prokurorą.) Antra, pašalinti iš vidaus reikalų sistemos profesionaliausius veteranus. Kad užleistų vietą. Juk kažin ar kas tiki, kad žmogus, vadovavęs Kauno ar Klaipėdos apskričiai, sutiks su visa šeima persikelti į Uteną. O pats pavojingiausias ir kažin ar visai suvokiamas tokio žmonių kilnojimo tikslas - kuo labiau išklibinti, iškilnoti lietuvišką sėslumą. Kad žmogų, tarsi balioną, prie vietos laikytų tik penkerių metų kadencijos virvelė. Kad žmogus visur jaustųsi nepritapęs ir aplinkiniams svetimas. Tranzitinis. Visur susidurtų su „nauju kolektyvu“. Tranzitine stotele. Juokintų pavaldinius painiodamas kaimus, vietovardžius, gatves, pavardes. Toks žmogus, prarandantis šaknis, psichologiškai jau paruoštas tapti pasaulio žmogumi. Susidurti su „nauju kolektyvu“ Norvegijoje ar Australijoje. Ten juokinti vietinius netaisyklinga kalba, papročių neišmanymu. Ir visur stengtis prisitaikyti ar neprisitaikius dumti kitur. Nes kai Tautos medžio šaknys draskomos, karpomos, „rotuojamos“, tokį išjudintą medį labai lengva išversti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+11 +19 C

+13 +22 C

+14 +22 C

+21 +26 C

+21 +26 C

+23 +27 C

0-4 m/s

0-4 m/s

0-3 m/s