1 nuotr.Praėjusį sekmadienį Kėdainiuose vykusiuose Darbo partijos pirmininko rinkimuose, kaip ir buvo galima tikėtis, apsieita be jokių sensacijų. Partijos pirmininku išrinktas Viktoras Uspaskichas. O ar galėjo būti kitaip?
O kitaip galėti nebuvo jokių šansų. Pirma, Lietuvoje jau ketvirtos partijos lyderis renkamas iš vieno kandidato. Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė perrinkti nė nebandant suvaidinti demokratinių rinkimų. Tiesiog vienas iš vieno. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šalia Ramūno Karbauskio pasistatys Giedrių Surplį. Tačiau vis vien aišku, kas laimės, o kas pabus „demokratijos garantu". DP lyderio rinkimuose buvo net keturi „demokratijos garantai" - Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Valentinas Bukauskas, Aidas Gedvilas ir Marijus Velička. Tačiau kandidatūras atsiėmė. Nes jei „darbiečiams" nevadovauja jos įkūrėjas, „darbiečiai" neria į dugną. Kai kurioms partijoms tiesiog neįmanoma išugdyti lyderiui pamainos. Tėvynės Sąjungai trukdo lyderio pavardė, o „darbiečiams" ir „valstiečiams" - partijų autorystė. Kaip iš dramaturgo atimsi jo kūrinį? Niekas niekada neturės tokių autorinių teisių. Todėl tokios partijos išlieka tik tol, kol jų lyderiams nepabosta politikuoti. O jei susigalvoja kitokių pramogų - jų kūriniai, vadinami partijomis, paprasčiausiai nunyksta. Tai partijos, kurias gali sunaikinti naujas lyderio hobis. Netgi pašto ženklų kolekcionavimas, pernelyg sveika gyvensena, religiniai pokyčiai ir t.t. Jei į naują hobį ners lygiai taip pat aistringai bei strimgalviais, kaip ir į partijos kūrimą.
Darbo partija įregistruota 2003 m. lapkričio 25 d., tai yra prieš 18 metų. Ši partija įdomi tuo, jog vaizdžiausiai demonstruoja tiek fizinę, tiek psichinę priklausomybę nuo vieno asmens. Kaip Vokietijos krikščionys demokratai 16 metų buvo visiškai susieti su vienintele Angela Merkel, neužauginusia sau pamainos, lygiai taip pat „darbiečiai" susieti su savo vienatiniu, vienetiniu Viktoru. Vos jis bent kiek pasitraukia, o partija gauna naują formalų vedlį (-ę), „darbiečiai" pradeda nykti. Taip buvo Loretos Graužinienės, Vytauto Gapšio, Valentino Mazuronio ir t.t. laikais. Todėl tik tas, kas būtų sumanęs partiją papjauti, būtų vietoje V.Uspaskicho rinkęs ką nors kitą.
Koks jis dabar?
Neaišku, ar dabartinis V.Uspaskichas turi tiek pat politinių ambicijų, kiek 2003-iųjų V.Uspaskichas. Tada buvo toks įtaigus, kad 2004 m. Darbo partijos vardu į Europos Parlamentą buvo išrinktos Danutė Budreikaitė ir Jolanta Dičkutė. Na, kas tas europarlamentares, atstovavusias Lietuvai, dabar atsimena? Juolab jų darbus? Akivaizdu kad Darbo partijos sirgaliai į visas europarlamentines ir parlamentines pozicijas faktiškai rinko V.Uspaskichą. Bet laikai keičiasi. Darbo partijos lyderis - taip pat. Todėl tik dvejų metų kadencija parodys, kiek dar turi ambicijų. Kol kas viešos ambicijos - dvi. 2024 m. kelti savo kandidatūrą Vilniaus miesto mero rinkimuose. Na, dar kalba, kad pensininkai turėtų mažų mažiausiai gauti 1000 Eur pensijos. Pensininkai tą tikrai įsidėmės. Nors niekas nepasakė, kad tokias pensijas duos.
Ir be kalbų aišku, kad „darbiečiai" kaip ir „valstiečiai", „socdemai", Sauliaus Skvernelio partija ieškos savo elektorato provincijoje ir mažesniuose šalies miestuose. Dirbs ir regionuose, ir su savivalda. Kitos kairiosios partijos irgi ten pat dirbs. Tad mūšis bus nemažas. Partijos apie bendradarbiavimą gali kalbėti kiek nori, tačiau bendradarbiauja tik tada, kai pritrūksta balsų. Visos nori valdyti vienos, vykdyti tik savo programą, be jokių koalicijos partnerių. Tad V.Uspaskicho laukia mūšis ne tik su Ramūnu Karbauskiu, bet ir su S.Skverneliu ir Vilija Blinkevičiūte. Vadinasi, reikia stiprinti jėgas. O kokios „darbiečių" pajėgos regionuose? Turi tik vieną merą. Kai tuo metu socialdemokratai - 11, o „valstiečiai" - 7.
Kai žiūri iš šalies, atrodo, jog R.Karbauskis dar kupinas partinio, politinio entuziazmo. S.Skvernelis - irgi. V.Blinkevičiūtei jos politinė veikla irgi patinka. O V.Uspaskichui, aišku, taip atrodo tik iš šalies, partinė veikla ganėtinai nusibodusi. Tiesiog veda savo partiją už pavadėlio kaip senstelėjusį šunį. Ir gaila, ir asmeninę atsakomybę už jį jaučia. Bet vis vien tingisi bet kokiu oru tą šunį vedžioti. Bet kurgi dėsiesi? Jei duodi kitiems pavedžioti, šuo tampa nevaldomas ir neprognozuojamas. Netgi yra šansų, jog pradings. Tad, matyt, tokia
V.Uspaskicho karma - vedžioti savo partiją. Ir per gruodą, ir šlapiais keliais. O kažkokio stebuklinio atsigavimo vieno žmogaus partijoms sunku tikėtis. Nes stebuklingai, kažkokioje visiškai naujoje, taurioje šviesoje turi apsireikšti jos lyderis. O kaip? Jei nėra nei karo, nei maro. Jokie didingi istoriniai žygdarbiai nenusimato. Taikos metu žmonės stebuklingai nepakinta. Stebuklingai nepakito ir nė vienas pasaulio lyderis. Nebent juos pakeičia Alcheimeris ar plastinės operacijos. Tiesa, V.Uspaskichas turi savo asmeninę nuomonę apie COVID-19 pandemiją. Bet ją turi ir Dainius Kepenis, ir kiti. Tad kol kas nėra labai ryškios temos, kurioje
V.Uspaskichas galėtų išsiskirti iš kitų. Ir itin ryškiai sužibėti bei atsinaujinti.
Reikėtų labai originalios temos
Šiuo metu Seime „darbiečių" frakciją sudaro 10 narių. 2004 metais jie gavo 39 vietas. Partijos galingumą ir pavojingumą kitoms partijoms galima pajusti iš leksikos. Kas šiuo metu labiau puolamas - V.Uspaskichas ar R.Karbauskis? Ką dažniau pravardžiuoja „karbofosu", o ką - „Kėdainių kniaziumi" ir „Jemelia"? Darbo partijos politinio triumfo laikais visa sisteminė žiniasklaida nors kartą per dieną prisimindavo „svarščiką" iš Kėdainių. O dabar? Tiesa, šiek tiek paplepėjo apie neva įkrautą mineralinį vandenį, bet aprimo. Na, dar Aušra Maldeikienė apskundė Europos Parlamentui už kalbas apie vaivorykštinius. Bet kol kas nėra labai ryškios temos, kurioje V.Uspaskichas būtų neabejotinas lyderis. Sveika gyvensena? Neoriginalu. Aurelijus Veryga taip pat sveikai gyvena. Ypatingas ryšys su Kosmosu? Vis vien neaplenks Molėtų observatorijos. Didins pensijas? Visi „didina". Tiesa, V.Uspaskichui yra šansas sužibėti Vilniaus mero rinkimuose. Dar yra laiko išsiaiškinti, ko nori vilniečiai. Ir ką blogai daro Remigijus Šimašius. Juolab kai šis nesiruošia siekti kitos kadencijos. Vilnius yra daugiatautis ir sunkiai prognozuojamas miestas. Vienoks Antakalnyje ir visiškai kitoks Žirmūnuose ar Grigiškėse. Šansų yra. Jei kandidatas nepasididžiuotų pavaikščioti „nuo durų iki durų". Čia V.Uspaskichas sunkiai pralenkiamas. Sugebės suvaidinti paprastą, savą vyruką. O be jo tą sugeba tik S.Skvernelis. Tad Vilniaus mero rinkimai taptų savotišku lakmusu. Parodančiu, kiek šalies politikoje liko vietos Darbo partijos lyderiui.
