Olava STRIKULIENĖ: Imigrantų getai - Europos ateitis?

Danija be getų

Danijos vidaus reikalų ministerija siekia, kad po dešimties metų imigrantai penkiuose Danijos regionuose sudarytų ne daugiau nei 30 proc. viso regiono gyventojų. Taip siekiama išvengti per didelių imigrantų susibūrimų. Net sostinėje Kopenhagoje yra didžiulis kvartalas, kur gyvena tik imigrantai musulmonai. Kaip skelbia Danijos VRM, jei daug ne Vakarų kilmės imigrantų ir jų palikuonių gyvena tam tikrose teritorijose, didėja rizika, kad čia atsiras religinės ir kultūrinės paralelinės visuomenės.

Toks pavojus ypač aktualus Danijai, kuri turi tik apie 5,7 mln. gyventojų, o valstybės plotas - mažesnis už Lietuvos. Aišku, Lietuvoje gyventojų dar mažiau, tačiau imigrantai iš musulmoniškų šalių mūsų valstybėje neužsibūna. Traukia į turtingesnes valstybes. O šit danams, kad jų išliktų dauguma, tenka imtis ir gana drastiškų priemonių.

„Mes labai ilgai nereagavome į šią tendenciją ir ėmėme veikti tik tada, kai integracijos problemos pasidarė pernelyg didelės, - pripažino Danijos vidaus reikalų ministras Kare Dybvadas Bekas (Kaare Dybvad Bek ). - Todėl vyriausybė sieks, kad gyvenamosios teritorijos būtų mišrios."

VRM pasiūlymą dar turi svarstyti parlamentinės partijos. Tačiau Danija pasižymi kaip Europos valstybė, vykdanti labai griežtą integracijos politiką.

Oficialiais duomenimis, 91,1 proc. Danijos gyventojų yra danai. Musulmonai sudaro apie 2 proc. Tačiau jau 2018 m. vyriausybė paskelbė planą „Viena Danija be paralelinių visuomenių: jokių getų 2030-aisiais".

Lietuviai palankiausi studentams

Tautos ir kultūros saugosi nuo išnykimo, nuo svetimų kultūrų invazijos taip, kaip gali. O koks Lietuvos gyventojų požiūris į mūsų šalyje vis daugėjančių imigrantų skaičių bei spartėjantį tautybių maišymąsi?

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas (nuo 2021 m. pradžios - Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto padalinys - aut. past.) užsakė tyrimą, kurį 2020 m. atliko Didžiosios Britanijos ir Lietuvos kompanija „Baltijos tyrimai".

Tyrimo metu apklaustas 1101 pilnametis. Išaiškėjo, jog kaip galimus kaimynus, pvz., daugiabutyje, toje pačioje gatvėje ir t.t, Lietuvos gyventojai palankiai vertina ukrainiečius, rusus, baltarusius, lenkus, moldavus, žydus, totorius, turkus, sirus ir kinus. Su jais nenorėtų šalia gyventi mažiau nei penktadalis šalies gyventojų. O šit galimybę gyventi kaimynystėje su irakiečiais, čečėnais ir romais, mūsiškiai vertina nepalankiai. Tad vieni musulmonai (turkai, sirai, totoriai) Lietuvos gyventojams patinka, o kiti musulmonai (irakiečiai, čečėnai) baugina.

Todėl „Baltijos tyrimai" konstatavo, jog didžiausia socialinė distancija Lietuvoje išlieka musulmonų atžvilgiu, o palankiausiai vertinami tie imigrantai, kurie į Lietuvą atvyksta studijuoti arba pas savo šeimos narius.

Švelnesni nei 2016-aisiais

O kaip Lietuvos gyventojai vertina pabėgėlių priėmimą iš kitų šalių? Musulmonų priėmimą vertina daugiau nepalankiai, o šit baltarusius - prašom! Septyni iš dešimties lietuvių pritaria, kad reikia priimti baltarusius, kurie atvyksta dėl ypatingų humanitarinių priežasčių.

O štai bėglius iš musulmonų kraštų lietuviai vis dar vertina nepalankiai. 75 proc. mano, kad mumis pasinaudoja tik kaip tranzito šalimi į Vakarus. 69 proc. mano, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumą šalyje. 66 proc. šalies gyventojų laiko pabėgėlius ekonominiais bėgliais.

Tiesa, dabartinės Lietuvos gyventojų nuostatos dėl imigrantų yra kiek švelnesnės nei 2016 metais, kai per Europą traukė šimtai tūkstančių pabėgėlių iš Afganistano ir Sirijos. Tačiau gal ir mums kada nors, kaip dabar Danijai, teks rūpintis, kad imigrantai neužgožtų vietinių. Gal irgi teks galvoti, kaip proporcingai paskirstyti atvykėlius po visus rajonus. Kad Lietuvoje nesusikurtų „Sirijos", „Irakai", „Afganistanai", „Pakistanai" ir t.t.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. į Lietuvą imigravo 26 asmenys be pilietybės. Ir 4553 asmenys, atvykę ne iš Baltarusijos, JAV, Rusijos ir Ukrainos. Tokių asmenų, neturinčių pilietybės ir atvykstančių iš mums mažiau žinomų valstybių, kasmet daugėja. Tendenciją atspindi ir Ruklos pabėgėlių centro ataskaitos. Pvz., pernai centras per metus užregistravo 62 prieglobsčio gavėjus, o užpernai - tik keturis. Pernai užregistravo 173, o užpernai - 142 prieglobsčio prašytojus. Tai rodo, kad imigrantų tik daugės.

Komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesorius Egdūnas RAČIUS:

Iš dalies musulmonų baimė yra dėl demografinių priežasčių. Islamas dabar yra labai paplitusi religija. Jis dar nėra labiau paplitęs nei krikščionybė, bet jį išpažįsta bene 2 milijardai žmonių. Ši religija jau konkuruoja su krikščionybe. Europai tai savotiškas iššūkis, nes bent pusė imigrantų, o gal net daugiau nei pusė - yra iš musulmoniškų šalių. Jų tiek daug, kad vis didesnė tikimybė, jog tikrai su jais susidursime Europoje.

Atvykėliai iš komunistinio Vietnamo mums atrodo mažesnis iššūkis, o musulmonai - didesnis iššūkis ir problema. Tai senos ištakos. Jau XIX a. Europoje vyko musulmonų stigmatizacija. Ne tik teologine, bet ir kultūrine prasme. XIX a. europiečiai imperialistai gviešėsi musulmonų kraštų ir stengėsi juose vykdyti reformas, bet susidūrė su didžiuliu vietinių pasipriešinimu. Vesternizacija musulmonų kraštuose labai buksavo, musulmonai reformas atmetinėjo. Europiečiai nervinosi, kad negali pratęsti reformų, ir iš čia atsirado stigmatizacija - ech, tie musulmonai! Pasibaigus imperiniam valdymui, musulmonai ėmė migruoti į Europą, o ji jau turėjo susidariusi įvaizdį - šitie yra probleminiai.

Turime imperinį-kolonijinį paveldą. Įsitikinimą, kad musulmonai - probleminė žmonijos dalis, nepasiduodanti versternizacijai.

Iš esmės tai teisinga. Didžioji dalis musulmonų tikrai priešinosi. Iš Europos pusės - didelė nuostaba! Juk turime tokią „fainą" sistemą, o jie priešinasi ginklu! Tai ne tik keistuoliai, bet ir pavojinguoliai. Dalis europiečių, atsiverčiančių į islamo religiją, taip pat kelia rūpestį. Ir iš viso, kodėl musulmonai mūsų vertybių nenori? Kodėl jie kažko kito ieško? Protinguoliai galvoja, jog įsileidę musulmonus į Europą, patys būsime jų praryti. Ne mes juos integruosime, bet jie mus suintegruos.

Pačios imigracijos šimtu procentų nesureguliuosi, bet viduje yra tendencija imigrantus išskirstyti, perskirstyti, kontroliuoti. Teko Kopenhagoje bendrauti su jų Migracijos departamento atstovu - jau tada Danijos pozicija imigrantų klausimu buvo panaši, todėl galima sakyti, kad Danija vykdo nuoseklią politiką. Nesakau, kad Danijos pozicija nuosaiki, bet tikrai nuosekli. Jie tą deklaravo jau seniai, o dabar, kaip matome, jau įgyvendina.