Visuomenės prioritetas aiškus. Išreikštas procentais. Toks mažas, kad valdantieji vienos lyties partnerystės klausimą gali sugrūsti į stalčių. Mažų mažiausiai dvidešimčiai metų. Bet neįgrūs. Įdomu tik tai, kaip sisteminė žiniasklaida tuos procentus išvarto. Įjungia taip vadinamą komunikaciją ir ima dalinti naivuoliams „Komuniją". Nes kažkaip reikia tą vaivorykštei ne itin palankią statistiką priderinti prie Seimo pavasario sesijos. Joje, valdančiųjų iniciatyva, bus svarstomi ir vienos lyties šeiminiai-partneriniai klausimai.

Na ir ką daro sisteminė žiniasklaida? Ogi rašo, kad dauguma pripažįstančių tradicinę šeimą, yra kaimiečiai, ūkininkai, našliai, našlės, pensininkai. Gyvena kaimuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose. Gauna menkesnes pajamas, yra menkesnio išsilavinimo ir vyresnio nei 50 m amžiaus. Suprask - tie, kurie nepageidauja vienalyčių santuokų - yra seni, kaimiečiai, ubagai. Nepriklausantys progresyviajai, jaunajai, veržliajai Lietuvai. Daug uždirbančiai ir gyvenančiai didžiuosiuose šalies miestuose. Tik kas galėtų paaiškinti, kodėl tų progresyviųjų - tik 8 proc? Negi iš sostinės visi pabėgo? Juk vien čia gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių. Daugiau nei 17 proc šalies gyventojų. Negi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje liko tik 8 proc visų šalies gyventojų? Tik tiek veržlaus progreso? Tik tiek jaunimo? Tik tiek gauna didesnes pajamas ir yra išsilavinę? O didžioji visuomenės dalis - tik pensinininkai, našliai ir visas neprogresyvusis „planktonas". Kažkur tūnantis provincijos glūdumose, pelkėse. Nevertas Seimo pavasario sesijos dėmesio.

Tiesa, 41 proc apklaustųjų sutiko, kad poroms, nesukūrusioms santuokos, reikia užtikrinti teisinę apsaugą. O kas trukdo skirtingų lyčių partneriams patiems pasirūpinti savo teisine apsauga ir susituokti? O jei nenori, vadinasi, jiems ir taip teisių pakanka. Vadinasi, teisinė apsauga iš tikrųjų rūpi vienalytėms poroms. Darau išvadą, jog jos teisiškos neraštingos. Nes pateikia šiaudinius argumentus: bus lengviau tvarkyti finansus, dalintis ar paveldėti turtą ir t.t. Negi ir dabar kas nors trukdo LGBT bendruomenės nariui nuvykti pas artimiausią notarą? Įforminti testamentą, turto dovanojimą, perleidimą, generalinį įgaliojimą ir t.t. Nors savo asmeninį turtą sveiko proto žmogus gali užrašyti bet kam. Bet kokiam legaliam fondui, kaimynui, privačiai šuniukų prieglaudai, parapijai ir t.t. Dėl to nebūtina susisaistyti su pudeliu, bulterjeru ar klebonu santuokiniais saitais. Bendru turtu disponuoja ir bendrovių akcininkai. Dažnai - vienodų lyčių. Bet akcininkui Auskui nebūtina susituokti su akcininku Aičiu. Kad užtikrintų savo teisę į dalį įmonės turto. Ar dar baisiau - jei akcininkų daugiau, susaistyti save Himenėjaus ryšiais su dešimčia personų. Įsirengti akcininkų haremą. Ar bent bendrabutį. Jei esi smulkus AB akcininkas, net rizikuoji pasiguldyti į vedybinę lovą valstybę. Tad LGBT bendruomenė kažką painioja. Jos nariams nevertėtų laukti kažkokių malonių iš Seimo, bet užsirašyti į konsultaciją pas notarą.. Galų gale, pasitarti su LGBT veteranais, kurie sėkmingai ir ramiai gyvena porose ne pirmą dešimtmetį. Bus ir greičiau, ir mažiau politinio apsišūkaliojimo.

Dar vienas argumentas. Graudulingas. Esą, jei intymus draugas susirgs, atsidurs komoje, kitas intymus draugas negalės pasiteirauti medikų apie intymaus bičiulio sveikatą. Pirma, nėra statistikos, kiek LGBT bendruomenės narių Lietuvoje patyrė komą, apie kurią niekaip nesužinojo intymus draugas? Kitas klausimas. Medicininis. Ar paciento sveikata gerėja, jei apie ją kas nors medikų nuolat klausinėja? Ar ligonis greičiau pagyja, jei visa paciento giminė, sulėkusi į ligoninę, graibsto medikus už chalato skvernų kaip turkiškuose ar indiškuose serialuose? Ir kam taip skiesti? Medikai prieš rimtesnes medicinines intervencijas prašo pasakyti ne žmonos, vyro, vaiko, mamos, tėvo, bet kontaktinio asmens telefono numerį. Tarkime, ant draugo galvos pliumptelėjo ir stuktelėjo varveklis. Nukentėjusysis vežamas į ligoninę. Jei turi sąmonę, pats intymiam draugui paskambina. O jei pacientas laikinai sąmonės neturi, tai nei teisėtam sutuoktiniui, nei intymiam bičiuliui, nei medikams, nei seimūnams nieko nesako. Vienodai! Himenėjaus ryšiai savaime kalbos dovanos nesugrąžina. Bet vaizdelis piešiamas toks. Klinika. Guli palatoje visiškai apleistas, niekieno nelankomas transvestitas. Gydytojai, slaugutės jo labai gailisi, bet šnabždasi, kad niekaip negali apie jo kančią pranešti šeimai. Suknia krentant ant ledo suplyšo, o vyrukas dar nesusituokęs. Nepraneši teisėtam sutuoktiniui, kad ne tik kaktą ant ledo susikūlė, bet dar ir draiskanotas. Praradęs suknelinę tapatybę. Šit jei Seimas leistų vargšiukui susituokti ar teisiškai partneriauti, oho kiek jam partneris atneštų į ligoninę suknelių, sijonų. Net savų. O ką pasakyti jo tėvams? Atnešk barzdotai dukrytei naują sijoną, nes senasis ant ledo suplyšo, ar atnešk sūneliui bet kokias kelnes? Nes neturi. Net pižaminių nemūvi. Vaikšto į procedūrinę pliku užpakaliu. Kad neprarastų asmeninės tapatybės. Kaip taip subtiliai pasakyti, kad tėvai apsimestų nesupratę, bet suprastų? O pacientas, išvydęs kelnes, nepradėtų bliauti, jog Lietuvoje negerbiamos jo pilietinės teisės. Privalomą sveikatos draudimą moka, o ligoninė psichiką žaloja.

Sakote, cirkas? Cirkas tas, kad Lietuvos Seimas rimtu veidu ruošiasi svarstyti tai, kas rūpi tik 8 proc visuomenės. Prastas tas tautos tarnas ar verslininkas, kuris nejaučia visuomenės ar vartotojų prioritetų. Primygtinai bruka ananasą, kai visuomenei rūpi bulvės.