Olava STRIKULIENĖ: Remigijaus Vilnius išgąsdintų patį Gediminą

Kunigaikštis

1323 m. sausio 25 d. (apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną) pranciškonų vienuolis lotynų kalba parašė Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino vardu laišką, kuriame pirmą kartą paminėtas mūsų Vilniaus (nostra Vilna) vardas. Laiške Gediminas kviečia į Vilnių atvykti gyventi ir dirbti pirklius, gydytojus, amatininkus, karius ir žada juos visus tinkamai priimti. Tad dabartiniai liberalai leidžia mums, ne tokiems globaliems, susivokti, jog Didysis kunigaikštis Gediminas bandė Vilniuje sukurti kažką panašaus, apie ką iki šiol svaigsta, bet niekaip nesukuria XXI a. europiečiai.

Multikultūrinę, bet visiškai taikingą ir kunigaikščiui ištikimą bendruomenę. Keista, kaip laki Vilniaus savivaldybės klerkų fantazija dar neapskelbė Gediminą pirmuoju Europos Sąjungos kūrėju ir nepervadino Gedimino - Briuseliu. Aiman, net Jaunius iš tarybos nesusiprato!

Žmonės, nenutuokiantys, kaip istoriškai vertinti Kazį Škirpą (1895-1979) ar generolą Vėtrą-Joną Noreiką (1910-1947), ir iš Vilniaus 700 m. jubiliejaus pasidarys linksmą atrakciją su šiokiu tokiu istoriniu prieskoniu. Nes lengva fantazuoti apie Gediminą ar Vilniaus globėją Šv.Kristoforą, kai nė vieno iš jų asmeniškai nepažinojai. Mes net nežinome, koks buvo Gedimino tėvo vardas - gal Butvydas, o gal Skalmantas.

Nors žinome, kas buvo Persijos karaliaus Darijaus tėvas. Tad Vilniaus 700 m. jubiliejų galime vertinti tik kaip paskutinį jau nueinančio Remigijaus pasispardymą bei laisvą istorinę interpretaciją. Atsitiktinai sutapusią su 2023-iaisiais Viešpaties metais.

Pinigai

Kiek bus išleista pinigų? Vilniaus savivaldybė skelbia, kad Vilniaus jubiliejiniai renginiai jau vyksta nuo 2021 m. ir tęsis dar ir 2024 m.. Užpernai savivaldybė išleido jubiliejaus darbams 490 tūkst. Eur, pernai - 2,3 mln. Eur, šiemet išleis 1,8 mln. Eur. Tad iš viso - 4,6 mln. Eur. Į jubiliejinę programą įsitraukė daugiau nei 100 partnerių.

Vyriausybės kanceliarija 2022 m. Vilniaus jubiliejaus šventimui skyrė savivaldybės administracijai 1,1 mln. Eur. Vyriausybės kanceliarija taip pat skyrė 17, 4 tūkst. Eur Valdovų rūmams už jubiliejinį projektą „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas (klėtis) ir unikaliausi radiniai (8 svarbiausi XIII a. pabaigos Vilniaus artefaktai). Lietuvos nacionaliniams dailės muziejui Vyriausybės kanceliarija skyrė 71,3 tūkst. Eur už ekspoziciją „Gedimino laiškai tada ir dabar".

Kanceliarija taip pat davė 21,7 tūkst. Eur Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, kuris atliko mokslinius tyrimus apie Vilniaus daugiakultūriškumą. Vis solidžiau, nei ištaškyti 231 tūkst. Eur eglutei-tortui. Parengti Vilniaus pažinimo paketai visos šalies moksleiviams, kurie kviečiami atvykti į Vilnių. Vilniaus žinomumo kampaniją papildė 12-os žurnalistų ir 3 nuomonės formuotojų vizitai.

Garbė

Visus jubiliejinius renginius mielai pristato savivaldybė, tačiau R.Šimašiui turbūt aktualiausias sausio 24-osios triumfas Nacionalinėje filharmonijoje. Čia, kaip skelbiama, rinksis Europos ir kitų pasaulio miestų merai. O tarp jų - ir Vilniaus šeimininkas - R.Šimašius. Tarp jubiliejinių renginių numatytas ir Lietuvos valstybę įkūnijančių giminių - Radvilų, Sanguškų, Giedraičių susitikimas.

Tiesą sakant, galima įžvelgti tam tikras paraleles tarp LDK Gedimino ir dabartinio Negedimino Vilniaus. Sugalvota, kaip susiaurinti gatves, kad jomis važinėtų tik amatininkų vežimai, didikų karietos, o dar geriau - paspirtukai. Sugalvota, kaip sostinėje nešienauti žolės, kad ją galėtų rupšnoti į Vilnių atvykstantys multikultūrinių kailiadirbių ir per mokesčius mūsų kailius apdirbančių politikų arkliai. O svarbiausia - taip susiaurinti gatves, kad jose be GPS pasiklystų net ir Gedimino laikų paštininkai.

Bet kodėl į jubiliejinių renginių programą įtrauktas Šv.Kristoforas? Šis šventasis, kaip ir Šv.Kazimieras, kaip ir pats Gediminas bei jo pranciškonas raštininkas kažin, ar pritartų, kad miestelėnas kalvis tuoktųsi su kitu kalviu. Šventieji, žvelgdami į Remigijaus Vilnių, gerokai baisėtųsi. Gedimino kalnas čiuožia žemyn, prie upės - vamzdis, miesto centre stūkso netikra eglė, tarsi jau neliko eglynų.

Elitas

Kiek Vilniaus jubiliejus paveiks ne vilniečius? Niekaip! Lygiai kaip Vilnius-Europos kultūros sostinė 2009 m. ar Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022 m. nepadarė kultūringesnės visuomenės. Nesumažino įžeidinėjimų, patyčių, „cancel" kultūros socialiniuose tinkluose. Renginiai yra šventė, uždarbis bei sunkus darbas menininkams. Taip pat proga pademonstruoti naujas suknias „elitinėms" damoms. Ir proga politikams pasitaškyti mokesčių mokėtojų pinigais.

Bet kokiu pretekstu. Eglutės, kultūros, jubiliejaus, Hanzos dienų ir t.t. O neelitinei visuomenei lieka tik paspoksojimas per televizorių. Esą ir aš ten buvau, alų, midų gėriau, o jei išėjau į miesto „jomarką" pasižvalgyti, tai išgąsdino kainos.

Visuomenė pratinama suvokti savo valstybę tik vizualiai. Pamatai išsipusčiusios damos, nufotografuotos per pokylį Valdovų rūmuose, sijoną, - ir žinai, kad tai bankininko arba energetiko žmona. Pamatai išrikiuotas miesto eglių nuotraukas - ir sužinai, kur yra Kupiškis. Pamatai fotografijoje žmogų su smuiku - sužinai, kad tai garsus smuikininkas. Bet taip ir pabaigsi dienas jo negirdėjęs.

Mes kasdien matome gausybę politikų, ekspertų, plepių iš televizoriaus, bet patys jau seniai tapome elito nematomi. Dviprasmybė kaip ir Gedimino laikais. Mums kiti Gediminai jau byloja „lotyniškai", nors mes kuo toliau, tuo labiau nesuprantame jų kalbos. Tad kam skirta ta „lotynų" kalba? Nebent globaliosios Europos ausiai.

Tačiau graudoka taškytis milijonais, kai Vilniaus gatvėmis važinėja pusgyviai troleibusai, streikuoja vairuotojai, miestiečiai slidinėja ant apledėjusių šaligatvių, o dalis miestelėnų niekaip neapsieina be „Maisto banko" ar Maltiečių atvežtos sriubos lėkštės.