Olava STRIKULIENĖ: Pajūrio verslininkai ir vėl randa pretekstų padejuoti

Kiekvieno vasaros sezono pradžioje poilsiautojai įtariai peržvelgia kurortų virtuvių valgiaraščius ir tradiciškai ima baisėtis patiekalų kainomis. Taip buvo prieš kelis dešimtmečius. Taip bus ir dar po kelių dešimtmečių. Na, tiesiog toks kurortinis ritualas. Žmonės, vaikščiojantys Palangoje, J.Basanavičiaus gatve, maisto kainomis baisisi. O verslininkai, dirbantys toje pačioje J.Basanavičiaus gatvėje, dėl kainų teisinasi. Dvi skirtingos sutartinės su skirtingomis melodijomis. Bet, kaip bebūtų keista, kainomis besibaisinčių poilsiautojų vis vien neištinka visiška panika. Jie iš Palangos, Šventosios ar Nidos vis vien nepabėga. O verslininkai taip pat neišsilaksto.

Testas „cepelinai"

Kaskart, kai pajūryje prasideda vasaros sezonas, pajūrio viešasis maitinimo sektorius pamatuojamas dviem kriterijais. Kriterijumi „Šaltibarščiai" ir kriterijumi „Cepelinai". Nes būtent šie patiekalai dominuoja lietuvių valgiaraščiuose per amžių amžius.

Tad 2018 metais, jei pavartytume tuometę spaudą, kilo didžiulis pasibaisėjimas, kad cepelinų porcija Palangoje kainuoja 4,90 Eur. Visuomenė, vilkinti pliažiniais kostiumais, piktinosi, kad bulvės, matyt, jau auksinės. 2019 m. vasarą tas piktinimosi ritualas vėl pasikartojo. Žmonės įsmeigė akis į lėkštes, kuriose puikavosi du gerai pažįstami cepelinai. Bet jau už nepažįstamą 5-6 eurų kainą. Vėl dūsavome, kad bulvės - auksinės. Tik su dar daugiau aukso. 2021-aisiais tie nelemtieji cepelinai jau kainavo nuo 6.6 Eur iki 8 eurų, o vieną dar buvo galima užsisakyti už 3 eurus. Tik krimst!- ir jau neturi trijų eurų! O sotumo taip pat neturi.

2022-aisiais du palangiškiai cepelinai jau kai kur kainavo ir 9 eurus ir, matyt, buvo iš kol kas labiausiai paauksuotų bulvių. Nes šiemet Palangoje jau buvo galima pavalgyti cepelinų už 7 eurus, o už vieną temokėti 5 eurus. Tad jei šią palangiškę kainą paverstume litais, vienatinis, natūralus, lietuviškas cepelinas pajūryje kainuoja apie 17 litų. Tad lietuviška vasara šiemet stebino ne tik karščio rekordais. Tiesa, vienas Palangos restoranas šiemet skelbė, kad cepelinai kainuoja 5,5 Eur už vieną ir 9,5 Eur už du. Na, buvo ir toks neadekvatus balsas. Pasiklydęs tyruose. Tačiau kituose restoranuose buvo ir pigesnių variantų arba cepelinų iš viso nebuvo.

Manote, kad ne toks rekordinis buvo kriterijus „Šaltibarščiai"? Nieko panašaus. Šaltibarščiai taip pat kasmet pajūryje brangsta. Šiemet netgi 7 eurai už lėkštę, nors pasitaikė ir pigesnių vietų. O tikrųjų kainų net ne visada sužinosi. Nes ne visi pajūrio restoranai viešai skelbia savo meniu bei kainas.

Pensininkas ir Palanga - sunkiai suderinami

O dabar įsivaizduokime, kad į Lietuvos pajūrį susiruošia pensininkas, gaunantis vidutinę senatvės pensiją su būtinuoju stažu. Toks žmogus gauna 574,29 Eur. Tai yra, tiek, kiek pajūryje vidutiniškai kainuoja 63 porcijos cepelinų ar tiek pat šaltibarščių. Ištvertų žmogus net du mėnesius. Kaitaliodamas du patiekalus. Bet juk žmogus ne vien burokėliais ir bulvėmis gyvas. Reikia mokėti už gyvenamąsias patalpas, transporto bilietus į kurortą, kremą nuo saulės ir t.t.

Minimalų mėnesinį atlyginimą į rankas, tai yra, 633 eurus gaunantis Lietuvos pilietis irgi nelabai galėtų pasišvaistyti mūsų kurortuose. Lygiai taip pat kaip pinigais nesitaško ir sėdėdamas per atostogas namie.

Sprendžiant iš pajūrio gyvenamų patalpų nuomos kainų, kurios net rudenį siekia nuo 39 eurų iki 117 eurų už parą, mūsiškis vidutinis pensininkas įstengtų Palangoje pagyventi arba tris paras, arba savaitę. Ir Dieve duok, kad nelytų.

Lietuvišką lietų, pasirodo, kompensuodavo vikingų palikuonys

Tačiau jeigu taip bloga, tai kas šiemet kaip ir kasmet nugulė visą Lietuvos pajūrį? Taip tankiai, kad atrodo, jog pajūryje įsitaisė dešimtys tūkstančių ruonių. Su margais „maudymukais". Ir kas, jeigu taip bloga, savaitgaliais automobiliais užkimšdavo automagistralę Vilnius-Klaipėda? Kas? Ogi mes! Tie patys! Negalintys be pajūrio. Nors dienai. Nors pusdieniui.

Bet pajūrio verslininkams vis vien atrodo, kad ir šios vasaros sezonas galėjo būti geresnis. Tiesa, pagaliau po kelių dešimtmečių pajūrio verslininkai pripažino, kad šis sezonas kol kas dar ne visai buvo geras, bet bent normalus. (Kurgi ne, kai kainos didžiulės). Tačiau vėlgi pasiskundė, kad šiemet mažai sulaukė svečių iš užsienio. Ypač iš Vakarų. Mat, tokie svečiai nepaiso, koks oras, dėl prasto oro iš viešbučių nepabėga, todėl šiais užsieniečių paliekamais pinigais verslininkai gali kompensuoti ir mažiau pelningas, nes lietingas dienas. Kadangi Lietuvoje ir vasarą lyja, tuos nuostolius, matyt, kompensuodavo kurorto svečiai iš Vokietijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau pandeminiu laikotarpiu, o ir dabar, dėl karo Ukrainoje, tokių svečių sumažėjo. Natūralu, kad sumažėjus turistų iš užsienio, sumažėjo ir suvenyrus gaminančių bei pardavinėjančių verslininkų pajamos. Kruiziniais laivais atplaukę turistai irgi nepalieka pajūryje daug pinigų, nes maitinasi laivuose.

Dar viena priežastis, kodėl pajūrio verslininkai kiekvieno vasaros sezono pabaigoje mėgsta chroniškai paliūdėti ir padejuoti, yra lietuviška vasara. Su nenuspėjamais lietumis. Negi tik dabar praregėjo, jog Lietuva - ne Graikija ir ne Ispanija? Gal ne ten įsikūrė? Tačiau tiesiog keista, kodėl mūsų žemdirbiai kasmet bent šiek tiek nukenčia nuo sausros, jei pajūrio verslininkai vis nuo lietaus kenčia? Negi oras pasiskirsto pagal veiklos rūšis. Kurortams - lietus, o javams - sausra?

Pernai verslininkai skundėsi, kad vasarą iš eilės buvo tik 10 labai karštų dienų. Tačiau tą pačią vasarą Klaipėdoje birželio 26 dieną oras įšilo iki 30,5 laipsnių, Palangoje - taip pat. O Nidoje 2021 m. liepą užfiksuota aukščiausia vidutinė mėnesio temperatūra. Galų gale, Lietuvoje lietūs dažnai lyja. Ir, palyginus kelių metų orus, šiemet paskutinė vasaros savaitė Nidoje mažai skyrėsi nuo paskutinės vasaros savaitės pernai. Irgi būta ir debesų, ir lietaus, ir giedrų dienų. Gal tik perkūnija šiemet mažiau griaudėjo ir oras paskutinę vasaros savaitę Nidoje buvo 6-iais laipsniais vėsesnis.

Kita vertus, nepaisant to, jog užsieniečių srautai į Lietuvos pajūrį vis nepasiekia priešpandeminių srautų, verslininkų verksmingas godas paneigia statistika. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2020 m. Klaipėdos apskrityje veikė 921 apgyvendinimo įstaiga, o pernai - 1 296. Tai reiškia, jog Lietuvos pajūryje svečių tik daugėja.