Olava STRIKULIENĖ: Laisvės premija - Europos Parlamentui. O už ką?

P.Plumpa gautų Laisvės premiją už savo gyvenimo nuopelnus. Pabrėžiu - savo. O dabartinis EP sąstatas, 705 nariai, įskaitant ir EP pirmininkę, Maltos politikę Robertą Metsolą, gautų Laisvės premiją už ne savo nuopelnus. Nes Laisvės premijos, anot Laisvės premijos komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės, nusipelnė EP, kuris 1983 m. priėmė rezoliuciją, pasmerkiančią Baltijos šalių okupaciją, o vėliau sekė nuoseklus Lietuvos nepriklausomybės siekių palaikymas. Tad ar logiška apdovanoti dabartinį EP už rezoliuciją, kurią ne jis parašė? Ir už nuoseklų Baltijos šalių nepriklausomybės siekį, kai Baltijos šalys jau seniai laisvos? Taip netyčia galima apdovanoti Joną Biliūną už knygą, parašytą Vydūno.

Turkai buvo greitesni už lėtą belgą

1983 metais, kai EP priėmė Baltijos šalių laisvę remiančią rezoliuciją, EP turėjo tik 410 parlamentarų iš 9 valstybių - Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Danijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės. Visos šios šalys, nors ir priėmė rezoliuciją, tačiau toliau sėkmingai bendradarbiavo su Maskva ir atkūrė diplomatinius santykius su Lietuva tik po Maskvos 1991 m. rugpjūčio pučo. Pavyzdžiui, Belgija ir JK atkūrė diplomatinius santykius keliomis dienomis vėliau nei EP nepriklausanti Turkija, o Liuksemburgas - tik 1992 m. liepą. Tad jei žodžiais ir pripažino Lietuvos laisvę, tai praktiškai tikrai ne per greitai.

Dalis 1983 m. posėdžiavusių europarlamentarų, įskaitant ir EP vadovavusį Piterį Dankertą (Pieter Dankert) iš Nyderlandų, jau mirę. Premijas, aišku, galima teikti ir po mirties, bet kaip pagerbti JK europarlamentarus, jei JK iš Europos Sąjungos jau išstojusi. Vėlgi neaišku, kaip tuos už rezoliuciją balsavusius britus dabar traktuoti. Jei JK iš ES išstojo, tai gal ir iš EP rezoliucijų išstojo? O iš kokių išstojo ir kokiose vis dar stovi?

Aišku, tai tik teoriniai pamąstymai, nes nemanau, kad Londonas kada nors pripažino Baltijos šalių okupaciją. Kita vertus, tuometiniame EP buvo Komunistų ir sąjungininkų frakcija, turėjusi 44 narius. Negi komunistai irgi pripažino, kad Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos? Ar jie tikrai verti Laisvės premijos?

Skirtingos laisvių traktuotės

Kita vertus, mūsiškė Laisvės partija ir koronaviruso pandemija tiek devalvavo laisvės sąvoką, kad vis sunkiau suvokti, kuo laisvė skiriasi nuo nelaisvės. Juolab kai Laisvės premija siejama ne tik su konkrečiu fiziniu asmeniu, bet ir su juridiniu asmeniu - išsipūtusiu biurokratiniu aparatu. Tačiau kam ieškoti logikos. Jei laisvės nusipelnė buvęs Kauno miesto administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, pagautas su rekordiniu kyšiu, tai laisvės, o gal ir Laisvės premijos, nusipelnė ir buvusi EP vicepirmininkė, graikė Eva Kaili. Belgijos federalinės prokuratūros įtariama korupcija.

Dar absurdiškiau, kad Laisvės premija siejama su dabartinių ES šalių europarlamentarais. Kodėl Laisvės premija turėtų būti susieta su europarlamentaru iš Kipro, Estijos, ar su 11 europarlamentarų iš Lietuvos, jei nei Kipras, nei Estija, nei Lietuva 1983 m. dar nebuvo ES narės? Rasa Juknevičienė dar buvo Urbonaitė ir studijavo Kauno medicinos institute. Petras Auštrevičius Vilniuje studijavo ekonomiką, o Ignalinos atominė, kurią, Briuseliui pageidaujant, teko uždarinėti ir iki šiol uždarinėjame, „įsisaviname" pinigus, dar net nebuvo pradėta eksploatuoti. O dabartiniai politikai iš Kipro 1983 m. gal net nežinojo, kur tos Lietuvos ieškoti žemėlapyje. Galbūt mus vadino rusais.

O ir visi mūsų dabartiniai europarlamentarai, kažin, ar tada buvo girdėję apie disidentą P.Plumpą. Ir tikrai nebandė eiti jo keliu. Nes jei būtų bandę, dabar girtųsi kiekviena proga ir užverstų leidyklas, knygynus savo memuarais. Pogrindinę literatūrą platino, savo gyvenimais rizikavo stipresnės dvasinės struktūros žmonės. Tokie kaip P.Plumpa, Nijolė Sadūnaitė, SigitasTamkevičius. Tuo metu, kai jų bendraamžiai studijavo, kūrė karjeras, „kombinavo" ar net stojo į partiją.

Neįsivaizduoju nė vieno Lietuvos politiko, kuris galėtų pasakyti tokius žodžius, kokius pasakė P.Plumpa: „Jie išdavė ne iš blogos valios, bet iš silpnumo". „Dvasinė gerovė - tai rūpestis kitais. Patriotizmo pagrindas - trys „s" - savigarba, saviraiška ir solidarumas". „Idealizmas, galima sakyti, žmoguje snaudžia dažnai. Patys žmonės nežino, ką jie savyje turi, patys save pažįsta tik sunkiomis sąlygomis". „Kiekvienas srityje, į kurią yra pašauktas, yra drąsus. Nes jeigu sąžiningai atliksi savo pareigas, tai drąsos reikės".

Pataikūnų premija dar neįsteigta

Dar vienas Laisvės premijos komisijos argumentas - EP reikia apdovanoti, nes kitąmet sueis 20 metų, kai Lietuva 2004 m. gegužės pirmąją įstojo į ES. Tokiu atveju, reikia apdovanoti 1999 m. išrinktą EP, dirbusį tada, kai mes į ES stojome. Tada ES priklausė jau 15 valstybių, nors britai, rinkdami savo atstovus į EP, jau buvo mažiausiai aktyvūs. Tačiau vėlgi Laisvės premija būtų pagerbtas tik dabartinis, ne 15, bet 27 valstybes atstovaujantis EP sąstatas, kuris kitąmet jau išsivaikščios.

Aišku, Europos Parlamentą galima pagerbti už tai, kad, skirtingai nei Jungtinės Tautos, panaudoja demokratiją kaip ginklą. Pavyzdžiui, susitardamas taikyti sankcijas nedemokratiškoms šalims. Be to, palaiko Ukrainą ir Moldovą. Tai pripažino ir Seimo Laisvės premijos komisijos nariai. Tačiau ar tikrai EP nuosekliai palaiko visų tautų nepriklausomybės siekius? Ir ar gali? Jei kažkoks politinis darinys nuosekliai palaikytų visų pasaulio tautų nepriklausomybės siekius, atidarytų Pandoros skrynią. Pasaulis subyrėtų į čiukčių, udmurtų, komių, beduinų, čiuvašų, škotų, osetinų, abchazų, kalmukų, katalonų, baskų ir t.t valstybes.

Kitas klausimas - ar nebūtų solidžiau, jei premiją Europos Parlamentui skirtų visos trys Baltijos valstybės. Juk garsiojoje rezoliucijoje buvo minima ne tik Lietuva.