1 nuotr.„Respublikos" savaitės žmogus - trečią kartą Kauno meru išrinktas Visvaldas Matijošaitis. Šią savaitę sužinojęs, kad Generalinė prokuratūra paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros sprendimą netirti aplinkybių dėl V.Matijošaičio šeimos sklypų įsigijimo. Nes iš pat pradžių buvo naivu tikėti, kad V.Matijošaičio šeima būtų įsigijusi 34 miesto sklypus neteisėtai. Nes jei turi pakankamai pinigų, tai ir nusiperki. Tad pasvarstymai ne apie sklypus, bet apie V.Matijošaičio fenomeną.
V.Matijošaitis pirmąkart išrinktas Kauno miesto meru 2015 -ųjų kovą, per pirmąjį rinkimų turą. Antro turo neprireikė. Kaip ir per kitus dvejus mero rinkimus. Tąkart, 2015-aisiais, gavo 36,85 proc. rinkimuose dalyvavusių kauniečių balsų. Tačiau tais metais dar nebuvo galima sakyti, kad V.Matijošaičio vadovaujamas „Vieningas Kaunas" sutriuškino konservatorius. Nes „Vieningas Kaunas", nors ir pirmavo, Kauno miesto savivaldybės Taryboje gavo 16 balsų, o konservatoriai - 13. Kaunietiškos Tarybos struktūra irgi buvo kur kas margesnė nei po šių metų rinkimų. Tąkart 3 vietas dar iškovojo liberalai, o po 2019 m. ir dabartinių savivaldybių rinkimų Kauno miesto savivaldybės Taryboje liberalų neliko nė pėdsako.
Liberalizmas, ačiū ir buvusiam Kauno vicemerui, dabar kultūros ministrui Simonui Kairiui, žlugo Kaune su trenksmu. Tad šansų, jog Kauno valdžia džiaugsmingai sveikins laikinojoje sostinėje kad ir pro sukąstus dantis vyksiančias PRIDE eitynes, tolygūs beveik nuliui.
Pastoviai šalia V.Matijošaičio bendražygių laikosi tik jam oponuojantys konservatoriai. Tiesa, kartais jų būna mažiau, o kartais daugiau, tačiau vis vien kažkas iš jų miesto Taryboje pastoviai lieka. Tad per drąsu sakyti, kad laikinoji sostinė visiškai išsižadėjo konservatorių ar V.Matijošaitis juos galutinai sutriuškino savo charizma. Juk socdemai miesto Taryboje pasirodė po vienos kadencijos pertraukos, o „valstiečiai" Kaune - visai naujokai.
Tikrojo triumfo laikai
2019 metais antrą kartą dalyvaujančiu mero rinkimuose V.Matijošaičiu jau pasitikėjo daugiau rinkėjų. Perrinktasis meras surinko 79,59 proc. rinkimuose dalyvavusių balsų. O „Vieningas Kaunas" gavo 32 vietas. Tai jau buvo triumfas, kuris turbūt jau nebus pakartotas. Mat šiemet V.Matijošaitis gavo jau tik 58,33 proc. balsų, o „Vieningas Kaunas" - 26 mandatus.
Kitas klausimas - kodėl V.Matijošaitis pastoviai laimi? Gal todėl, jog turtingas ir pats sukūrė savo pelningą verslą? Taip, praktiškiems kauniečiams turtai imponuoja. Tačiau praktiški yra ir suvalkiečiai. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad Suvalkijos savivaldybėms vadovauja patys turtingiausi tų rajonų verslininkai. Be to, kauniečiai ne tik praktiški, bet ir ganėtinai sentimentalūs. Jei vilniečiai kritikuoja laikinąją sostinę, iškart pasišiaušia. Tikras kaunietis visada gynybinėje pozicijoje, pasiruošęs smūgiuoti atgal.
Tačiau kuo juos galėjo sužavėti žmogus, oponentų pravardžiuojamas „mentu"? Juolab Kauną, kurį, anot sovietinio anekdoto, reikėtų aptverti zonos tvora ir visi kauniečiai žinotų, už ką sėdi. Negi tokius gali žavėti „mentas"? Ogi ir gali. Pirma, verslūs kauniečiai, pravardžiuojami spekuliantais, „špikuliais", „naktinėmis bobutėmis", „šnapso taškais", vairuojantys „moskvičius", „žigulius", „zapukus", visada žinojo, su kuo sutarti. Ogi su milicija. Įskaitant ir autoinspektorius.
Antra, V.Matijošaitis - šakninis kaunietis, o tai patinka sentimentaliems. Trečia, lietuviui „mentas" netrukdo. Atvirkščiai. Netgi patinka. Todėl buvęs policijos pareigūnas Vytautas Grigaravičius buvo išrinktas Alytaus meru, Vitalijus Gailius - Joniškio rajono meru, Kęstutis Tubis - Anykščių rajono meru. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis vos netapo šalies prezidentu, o dabar posėdžiauja Seime kartu su kolega Algirdu Stončaičiu. Kauniečiams, o ir kitiems Lietuvos gyventojams bei kriminaliniams nusikaltėliams, nepatinka tik prokurorai. Nes jų dažniau pasitaiko iš vieno kaulo. O „mentai", kaip ir advokatai, yra pakankamai lankstūs. Plastiški. Realiam gyvenimui pritaikomi.
Skulptūrinis Kauno apipavidalinimas
Kita priežastis, kodėl V.Matijošaitis laimi - Kauno aukštinimas. Kauną liaupsino visi kandidatai į merus ir visi ankstesni laikinosios sostinės merai. Tačiau tik V.Matijošaitis atbogino į Kauną jo sentimentaliosios tvirtybės, išskirtinumo įsikūnijimus. Vytį ir herbą. Atitinkamų skulptūrų „Kario" ir „Tauro" įsikūnijimu. Meno kritikai kiek nori gali plėšytis kalbėdami apie „balvonus", bet šios skulptūros yra būtent tai, kas žavi eilinį kaunietį. Abi skulptūros masyvios, stambios, o viena - net ir blizga. O ką rinktųsi kaunietis? Geibią vos ne vaikiško dydžio mašinytę ar galingą džipą? Paspirtuką ar keturratįį motociklą? Štai ir atsakymas. Be to, V.Matijošaitis įbogino į Kauną ir investicijas. Per remontus išvartė turbūt du trečdalius laikinosios sostinės. Tad kiekvienas, praraustoje gatvėje užkliuvęs už vamzdžio, asmeniškai įsitikina, jog „Kaunas tvarkosi. Atsiprašome už laikinus nesklandumus".
„Karas" su Kauno rajonu
Kaunui visiškai patiko, kai V.Matijošaitis, tarsi miestas būtų jo UAB-as, bandė prisijungti prie Kauno dalį Kauno rajono. Tarsi kokį privatų paukštyną. Kad rajonas nusileistų, apsunkino rajono gyventojams važiavimą viešuoju transportu ir pabrangino miesto darželių paslaugas rajono gyventojų vaikams. Teismai jau įrodė, kad tai buvo neteisiška, tačiau kauniečiams šis mero savivaliavimas visiškai patiko. Nes V.Matijošaitis ir miesto Taryba ne šiaip savivaliavo, bet gynė nuo „priešų" antplūdžio visų kauniečių „trobą". Na, atsiprašau, nekilniai skamba. Tegul būna ne troba, bet pilis. Na, koks Kauno meras anksčiau kėsinosi atimti iš rajono vos ne pačias turtingiausias pakaunės seniūnijas? Tokio narsuolio nebuvo. O kad narsuolis, nusibodus pravardžiuoti jį „mentu", pravardžiuotas „krabu", tai koks skirtumas? Vis vien ne gaidys ir ne šeštas.
Šeimininko tipažas
Prieš trečiuosius mero rinkimus V.Matijošaitis jau ne juokais buvo užpultas. „Vičiūnai-Rus", vis dar veikiantys Kaliningrade, gerokai sumažino jo reitingus. Tačiau nei Mariaus Laurinavičiaus tekstai, jog „mafijos valstybėje" verslas negali veikti ne pagal „mafijos valstybės" taisykles, nepasiekė kauniečių ausų. Lygiai kaip Andriaus Tapino pažadėta kampanija „Viso Visvaldai" bei Olego Šurajevo pastangos. O kodėl nepasisekė net ir tada, kai kauniečiai buvo gėdijami, jog kažkada išrinko Vytautą Šustauską, o dabar turi V.Matijošaitį?
O ką tada kauniečiai turėjo rinkti? Kokį partijos, įskaitant miestą prarandančius konservatorius, pasiūlė Kaunui meniu? Kas kaltas, jei nuo 2015 m. nebuvo išaugintas nė vienas solidus konkurentas. Beveik toks pats kaip V.Matijošaitis, tik su kitokia pavarde? Žmogaus, kuris daugumai atrodytų toks, kokį galima aptikti ir Šančiuose, ir Aleksote, ir Žaliakalnyje, tiesa, tik ne daugiabučių, bet privačių namų kvartaluose. Tai ūkiškas, šiek tiek suktas žmogus, ne visada teigiamais būdais, bet sugebantis sukurti geras gyvenimo sąlygas sau, savo vaikams, anūkams. Ir nesijuokite - tai vadinama padoriu padoraus kauniečio, padoraus lietuvio gyvenimu. Kita vertus, tas žmogus rūpinasi ne tik savimi, bet ir bendruomene. Ne todėl, kad ji jam labai simpatiška, atvirkščiai - greičiau nelabai simpatiška. Jei versle taip žmonės šiauštųsi - iškart išvarytų iš darbo, o merijoje reikia pakentėti.
Bet kodėl stengtis dėl ne itin simpatiškos bendruomenės? Nes lyderių būna dvejopų. Vieni - vedliai kaip V.Šustauskas, o kiti - šeimininkai. Kaip kai kurie ilgamečiai savivaldybių merai. V.Matijošaitis - būtent šeimininko tipažas. Tiesą sakant, jei užsimanytų kauniečius kur nors vesti, daugelis paskui jį net neitų, jei nebūtų asmeninės naudos. Paskui V.Šustauską būtų sekę daugiau. Kai kurie su juo pėsti sukorė net iki Vilniaus. O tokie lyderiai kaip V.Matijošaitis rūpinasi Kaunu vien todėl, kad mėgsta būti nepriekaištingu ŠEIMININKU. Mėgsta kokybiškai, o svarbiausia - kuo greičiau ir be plepalų atlikti užsibrėžtus darbus. Ir, ką čia slėpti, lyderiai labai mėgsta liaupses. Kas juos paniekina, labai sunkiai atleidžia. Arba niekada.
