1 nuotr.„Respublikos" savaitės akiratyje - netikėtas triukšmelis dėl milijardieriaus Romano Abramovičiaus vaikams suteiktų Lietuvos pilietybių. Na, ir kas? Kur egzotika? Juk mūsų valdžia pati jau antrą kartą inicijuoja referendumą dėl daugybinių pilietybių. O jei referendumas, organizuojamas kitąmet, gegužės 12-ąją, pavyks, turėsime Lietuvos piliečių su pačiomis įvairiausiomis papildomomis pilietybėmis. Net ir tokių naujųjų „lietuvių", kurie net nežino, kur tą Lietuvą žemėlapyje rasti.
R.Abramovičius iš trijų santuokų turi septynis vaikus. Penkių susilaukė antroje santuokoje su buvusia stiuardese Irina Malandina. Du iš tų vaikų tapo Lietuvos piliečiais. Tai, jog 30 metų Arkadijus Abramovičius ir jo sesuo 32 metų Anna turi lietuviškus pasus, atskleidė tarptautinis žurnalistinis tyrimas „Cyprus Confidential".
Abiem R.Abramovičiaus vaikams, skirtingai nei jų tėvui, buvusiam Čiukotkos gubernatoriui, siejamam su Vladimiru Putinu, nėra pritaikytos sankcijos, nėra įšaldytas turtas, jie gali laisvai keliauti, kur nori. Skelbiama, jog Anna ir Arkadijus įgijo Lietuvos pilietybę dar prieš Krymo aneksiją 2014 m.
Šeimos istorija
Abramovičių šeima priklauso žydams Aškenaziams, kurių daugiausia gyveno Europoje, ypač Vokietijoje. Aškenaziai sudaro 82 proc. visos žydų diasporos. Pats R.Abramovičius turi Izraelio ir Portugalijos pilietybes, bet Lietuvos pilietybės - ne. Turbūt pats nepageidavo, nes prieš Rusijos invaziją į Ukrainą buvo Lietuvoje laukiamas ir labai gerbtinas svečias. Nes, ką čia slėpti?
Milijardus, milijonus svarų, dolerių ir t.t. vartančius turčius, tiek savus, tiek svetimus, mes labai gerbiame. Net nesigilindami kaip praturtėjo. Ir visi, tikėdamiesi naudos, reklamos norėtų su jais susidraugauti. O jei išsiaiškiname, jog koks nors garsus menininkas, režisierius, sportininkas, milijardierius, politikas turėjo lietuviškų ar litvakiškų šaknų, didžiuojamės ir dar garsiau trimituojame.
Tad 2007-aisiais, kai Tauragė šventė savo 500 metų jubiliejų, vietos valdžia pakvietė į iškilmes ir R.Abramovičių. Mat išsiaiškino, kad Abramovičių giminė gyveno Tauragėje prieš Antrąjį pasaulinį karą. Teigiama, kad Abramovičių protėviai atsikėlė iš Baltarusijos, bet milijardieriaus senelis Nachmanas Leibovičius Abramovičius jau gimė netoli Tauragės esančiame Eržvilke, o močiutė Taubė-Lėja gimė Jurbarke. Susituokę apsigyveno Tauragės štetle (žydų gyvenamasis mikrorajonas - aut.past.), turėjo viešbutį, restoraną, 26 ha žemės, sodybą.
Bet 1941-aisias sovietų valdžios buvo ištremti kaip buržuaziniai elementai su trimis mažamečiais vaikais. Būsimo milijardieriaus tėvui tada buvo 8 metai. Senelis Nachmanas, atskirtas nuo šeimos, žuvo lageryje, o močiutė Taubė -Lėja su trimis vaikais atsidūrė šiaurėje- Komijos autonominės respublikos sostinėje Syktyvkare.
Vėliau būsimo milijardieriaus tėvas Arkadijus (Aronas) Abramovičius apsigyveno Saratove (Rusija), vedė ne tik žydiškų, bet ir ukrainietiškų šaknų turinčią muzikos mokytoją Iriną Vasiljevną Michailenko-Abramovič. Tad Abramovičiai galėtų pretenduoti ir į Ukrainos pilietybę. Abu tėvai, apsigyvenę Saratove ir ten susilaukę Romano, anksti mirė, todėl Romanu rūpinosi jo dėdė, tėvo vyresnysis brolis Abramas, gyvenęs Maskvoje. 1996 m. Romano dėdei Abramui suteikta Lietuvos pilietybė ir kompensuotas Tauragėje neišlikęs turtas.
O pačiam Romanui pradėjo įspūdingai sektis Boriso Jelcino ir V.Putino laikais.
Ne M.Drobiazko ir ne I.Liepa
Štai tokia komplikuota litvakų giminės istorija. Tačiau, remiantis Lietuvos įstatymais, R.Abramovičiaus vaikai, ne tik du, bet ir visi septyni turi neginčijamą teisę tapti Lietuvos piliečiais. Nes Lietuvos pilietybė gali būti atkurta pagal kilmę asmeniui, jeigu asmens protėviai (tėvai, seneliai, proseneliai) buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 m.. birželio 15-osios. R.Abramovičiaus vaikai šį kriterijų atitinka, tad iš jų pilietybę atimti nėra jokio teisinio pagrindo.
Tiesa, nėra jokių žinių, kad Arkadijus Abramovičius kaip šauktinis atliko privalomą tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Matyt, jokio šaukimo negavo, nes retas žinojo, kad Arkadijus - ir Lietuvos pilietis.
Ką veikia šiedu mūsų piliečiai? Anot užsienio žiniasklaidos, Anna, baigusi filosofijos mokslus, gyvena JAV, o Arkadijus Rusijoje turi investicinę bendrovę „ARA Capital". Net ir tuo atveju, jei Anna ar Arkadijus bendrautų su V.Putino burna vadinamo Dmitrijaus Peskovo žmona kaip Margarita Drobiazko ar palaikytų V.Putino invaziją į Ukrainą kaip ją palaiko balerina Ilzė Liepa, niekas negalėtų iš jų atimti Lietuvos pilietybės.
Nes jiems, skirtingi nei M.Drobiazko ar I.Liepai, pilietybė nebuvo suteikta išimties tvarka, Lietuvos prezidento dekretu. Abu Abramovičiaus vaikai, kaip ir dalis kitų mūsų šalies piliečių, gali net socialiniuose tinkluose ar turguje pritarti V.Putinui ir niekas jiems LR pasų neatims. Net kriminaliniams nusikaltėliams neatima.
Bus dar ne tiek šaršalo!
Kita vertus, kam domėtis dviem privačiais asmenimis, kurie turi absoliučią teisę į savo pilietybę? Anot R.Abramovičiaus atstovų, tai yra gėdinga. Juolab kai mūsiškiai liberalai, o ir dalis konservatorių tiesiog svaigsta apie referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo Lietuvoje. Oho, kiek tada turėsime papildomų piliečių! Ir kas garantuos, kad jie visi bus milijonierių ar milijardierių palikuonys? Arba garsių menininkų palikuonys, skubantys savo senelių darbais papuošti mūsų meno galerijas ar jų pinigus investuoti Lietuvoje?
Prisimename, koks kildavo nejaukus šaršalas, kai švedai ar britai sulaikydavo lietuviškai nekalbančias prostitutes su Lietuvos piliečių pasais. Iškart atsižegnodavome, aiškindavome, kad lietuviški pasai suklastoti.
Dabartinis Konstitucijos 12 str. skelbia, kad „niekas negali būti kartu Lietuvos respublikos ir kitos valstybės pilietis", Tačiau, kur garantija, jog per referendumą pakeitus Konstitucijos 12 str., neteks kada nors atstovauti naujiesiems Lietuvos piliečiams - narkotikų kurjeriams, kalbantiems portugališkai, banditams, šnekantiems tik švediškai, bet turintiems lietuviškus pasus. Ir kas juos, pvz., įkliuvusius Indonezijoje, tada gins? Portugalijos ambasada ar mūsiškė? Juk į Lietuvą dabar veržiasi ir labiausiai ieškotas žudikas Romas Zamolskis. Taip pat turintis Lietuvos pilietybę.
Kažkaip egzaltuotai, romantiškai įsivaizduojama, kad su dviguba pilietybe praplėsime Lietuvą pasaulyje. Bet su kokiais žmonėmis? Su tais, kurie Lietuvos pilietybės jau atsisakė ir bevelijo gauti kitokią? Didesnės, turtingesnės, įtakingesnės šalies? Ar Lietuvai tikrai reikalingi piliečiai, kuriems lietuviškas pasas - tik suvenyras, primenantis amerikiečiui, britui ir t.t. lietuviškų šaknų turėjusią prosenelę.
Ir mokantys tik žodį „cepelinai". Arba lietuviškas pasas reikalingas tik tam, kad galėtų laisvai važinėti po Šengeno erdvę, įsidarbinti Europos Sąjungoje ar apsaugoti savo turtą nuo tarptautinių sankcijų. Arba tam, kad galėtų atstovauti lietuviškoms sporto rinktinėms, nes kitur didesnė konkurencija.
Ar daug prieškario lietuvių, sugrįžę namo, čia pritapo? Net Bernardas Brazdžionis ir Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis grįžo atgal į JAV ir Australiją. O Kolumbijoje gimęs atlikėjas Jurgis Didžiulis, taip gražiai lietuviškai suokęs, taip pat čia jau retas svečias.
