Olava STRIKULIENĖ: Kaip Silva spruko nuo okeanidžių ir morganų

„Sprendimas nėra lengvas, - viešai pareiškė S.Lengvinienė, - bet brendo jau ilgą laiką. Laisvės frakcijos nariai yra jauni, iniciatyvūs ir aktyvūs politikai, bet dirbant kartu išryškėjo, kad partijos prioritetas yra didmiesčių gyventojai, o regionai dažnai paliekami nuošalyje. Tarkime, palaikomos sveikatos įstaigų reformos, apribojančios svarbių paslaugų prieinamumą net ir mažesnių savivaldybių centruose, per mažai dėmesio skiriama švietimo iššūkiams spręsti."

Tarp girnų

Ir tai tiesa. Elektrėnų ligoninėje reformatoriai naikina Vaikų skyrių, mokytojų streikuose dalyvauja Elektrėnų „Versmės" ir „Ąžuolyno" mokytojai. Tačiau „laisvūnai", matyt, tik tada susidomėtų Elektrėnais, jei jie visi būtų LGBT. Arba jei elektrėniškiai masiškai užsimanytų „Pride" eitynių bei transformuotųsi į tiek lyčių, kiek Elektrėnuose yra gatvių.

Natūralu, jog S.Lengvinienei, atstovaujančiai Seime Kaišiadorių-Elektrėnų rinkėjus, o rinkėjams atstovaujanti „laisvūnus" bei visus valdančiuosius, buvo sunkoka paaiškinti, kodėl nepaisoma regionų. Sunkoka buvo mokytojams aiškinti, kad „ministerija kalbėtis nori ir yra pasirengusi padaryti daugiau nei yra galimybių, tačiau tam turi būti vieningas jūsų (pedagogų - aut. past.) balsas". Sutikite, gana dviprasmiškas sakinys. Iš vienos pusės ginama konservatorių kuruojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o iš kitos pusės - mokytojai raginami vieningiau kovoti už savo teises.

Dar keisčiau, kai didelį darbo stažą turinti pedagogikos mokslų daktarė tiek ilgai ieško sau tinkamos politinės nišos, sutampančios su asmeninėmis pažiūromis. Mat partijos, įsirašiusios į savo pavadinimą „liberal" (socialliberalai, liberaldemokratai, liberalcentristai ir pan.) itin linkusios byrėti. Žiūrėk - tas kioskelis pirmadienį dar prekiauja dešromis, o antradienį - jau obuoliais.

Iš pradžių S.Lengvinienė buvo su Liberalų ir centro partija. Vėliau - su Liberalų sąjūdžiu ir galiausiai - su Laisvės partija. Tad iš ganėtinai nuosaikaus centrizmo, palaikančio ir kai kurias liberaliąsias idėjas, laipsniškai nudreifuota į tokį dešinumą, liberalumą, kuris jau panašus į anarchiją gamtoje. Kai babuinas jau jaučiasi pingvinu.

„Laisvūnų" fiasko Elektrėnuose

S.Lengvinienė, atstovavusi Laisvės partijai per Seimo rinkimus vienmandatėje Kaišiadorių-Elektrėnų apylinkėje, surinko 54,30 proc. balsų, aplenkusi konservatorių, Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir žaliųjų atstovus. Tiesa, pirmajame rinkimų ture šiek tiek atsiliko nuo Audronio Ažubalio, tačiau antrajame ture jau buvo aišku, kad Elektrėnai ir Kaišiadorys balsavo už vietinę pedagogę, visuomeninkę S.Lengvinienę, kurią šis regionas gerai pažįsta. O ką išpažįsta Laisvės partija ir jos garbanė vadė, turbūt regiono rinkėjai dar nežinojo.

Tapusi Seimo Laisvės frakcijos nare, S.Lengvinienė toliau susitikinėjo su savo regiono pedagogais, Trečiojo amžiaus universiteto dalyviais, vietos kunigais, lankėsi bažnytiniuose atlaiduose ir kažin, ar daug išgirdo pagyrimų Laisvės partijai. Visgi regionuose dominuoja žmonės, kuriems labiau rūpi, kad vietos ligoninėse nebūtų panaikinti ištisi skyriai. Nei rūpi „žolės" dekriminalizavimas ar vienalyčių partnerysčių įteisinimas.

Tai, ką regionai galvoja apie Laisvės partijos dominuojančius menkučius rūpestėlius, vaizdžiai pademonstravo savivaldybių rinkimai. Į Elektrėnų savivaldybės tarybą pateko tik trys „laisviečiai" ir liko opozicijoje. Valdančiąją daugumą Elektrėnuose sudarė Liberalų sąjūdžio, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" ir konservatorių atstovai.

Jei Elektrėnuose Liberalų sąjūdis nesudaro koalicijos su „laisviečiais", tai tik parodo, ką regionų gyventojai iš tikrųjų galvoja apie okeanus, tapusius okeanidėmis, bei ypatingai „aktualų" partinį siekį - aprūpinti ne žalmarges žole. Tikri stebuklai! Juolab kai žalmargės Lietuvoje nyksta, o žolė jau ne pievose, bet prie mokyklų.

Kaišiadorių rajono savivaldybės taryboje „laisviečių" visai nėra.

Tas nusivylimas vis tiek ateina

Seimo narė Agnė Širinskienė stebėjosi, kodėl S.Lengvienienė nepasitraukė iš Laisvės partijos frakcijos iškart po savivaldos rinkimų:

„Ta takoskyra tarp S.Lengvinienės ir Laisvės partijos jau labai seniai matėsi. Tai žmogus, kuris yra regionuose dirbantis, kuriam rūpi regionų problemos, kuris, kiek girdėjau iš jos aplinkos, nesugebėdavo rinkėjams paaiškinti, ką jinai tenai, Laisvės partijos frakcijoje, veikia. Kildavo labai daug klausimų. Ir tai yra visai natūralus S.Lengvinienės išėjimas. Matyt, Laisvės partija labai daug žmonių apgavo, bandydama save pristatyti kaip modernią, jauną partiją, kuri atneš į Seimą kitokią politinę kultūrą.

Ir aš pažįstu savo aplinkoje daug tokių žmonių, kurie Laisvės partijos pažadais patikėjo. O vėliau pasirodė, kad yra įdarbinami bendraklasiai, kursiokai ir patys „laisviečiai" pasirodė kaip naujieji „bebrai", kurie mažai skiriasi nuo tų partijų, kurios šiandien Apeliacinio teismo yra nuteistos.

Tai natūralu, kad atsiranda tam tikras žmonių nusivylimas ir natūralu, kad žmonės tokias partijas anksčiau ar vėliau palieka, rinkėjai išsibėgioja. Tų partijų nariai taip pat pabėga, nes partija jų lūkesčių neatitinka, perspektyvos neturi, yra „užsiciklinusi" ties keliais klausimais, kurie tik erzina visuomenę".

Juk keistoka, kai pedagogikos daktarė eina į rinkimus su partija, siekiančia „žolės" dekriminalizavimo?

„Taip, - sutiko A.Širinskienė, - bet Laisvės partija, kai ėjo į rinkimus, labai skambiai kalbėjo, kad atneš švietimo programą, pertvarkys švietimą ir taip toliau. Dabar jie nieko nepadarė, švietimo reformoje tapo visiškais konservatorių įkaitais, tai natūralu, kad jei žmogus į Seimą atėjo iš švietimo aplinkos, tai turėjo šioje srityje didžiausius lūkesčius, o dabar tie lūkesčiai neįgyvendinti. Todėl anksčiau ar vėliau tas nusivylimas vis vien ateina.

Bet ar solidu taip bėgioti iš partijos į partiją?

„Matote, nuo tų bėgiojimų niekas nėra apsaugotas, - patikino A.Širinskienė, - visko gyvenime gali atsitikti, o aš iš „valstiečių" frakcijos ėjau į Regionų frakciją prie kolegų, su kurių dalimi ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje jau teko sėkmingai dirbti. Sąmoningai nesirinkau Mišrios grupės, nes jos tuo metu praktiškai nebuvo ir būtų juokingai atrodę, jei nebūčiau ieškojusi kontaktų su kolegomis ir pati save izoliuočiau kaip per kokį karantiną.

Ieškojau ryšio su tais, su kuriais jau buvo dirbta, kurie buvo kažkiek pažįstami. Kolegė S.Lengvinienė pasirinko kitą kelią. Ji Seime pirmą kadenciją, dar neturi ilgalaikių ryšių. Gal jai pasirodė, kad demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" kažkuo patraukli."