Olava STRIKULIENĖ: Kaip A.Kubilius netyčia atrado geriausią Ministrų kabinetą

Vien tai, jog apžvelgiant dvejų metų darbo laikotarpį, apžvalgininkas A.Kubilius visiškai nerado, ką I.Šimonytės vyriausybėje pakritikuoti, rodo subjektyvų šios Vyriausybės darbo įvertinimą. Subjektyvūs vertinimai paprastai nesutampa su objektyviais vertinimais. Toks asmeniškai šios Vyriausybės nepriekaištingumu suinteresuotas arbitras kokiame nors Arbitražo teisme būtų iš karto nušalintas. Ar pats nusišalintų.

O kadangi A.Kubilius nėra nei nušalintas, nei nusišalinęs, vertinkime europarlamentaro įžvalgas ne rimtai, bet tik kaip liaupses aštuonioliktojo Ministrų kabinetos dvejų metų gimtadienio proga. Jei nė kiek nekritikuoja, vadinasi, ir pats vertina savo ditirambus nerimtai. Juk niekas, sveikindamas dvejų metukų sulaukusį vaikiuką, jo neužsipuola.

Atvirkščiai, giria ir galvutę paglosto - ajajai, kokia gera Ingridutė ir jos Vyriausybė. Tad 10 punktų, kuriuose A.Kubilius išdėstė pagyras Vyriausybei, galima vertinti tik kaip dvejų metų gimtadienio dovaną. Atneštą gerojo dėdės Andriaus. Dovanoje - 10 saldžių saldainių, nes saldainiai juk negali būti kartūs.

Ar geros vyriausybės išprovokuoja riaušes?

Pirmame punkte-saldainyje A.Kubilius teisingai išdėsto, kiek šiai Vyriausybei teko patirti krizių, išbandymų - „daugiau nei visoms kitoms vyriausybėms kartu sudėjus" - pandemija, pabėgėliai, riaušės pabėgėlių stovyklose ir prie Seimo, Kinijos spaudimas ir šantažas, sankcijos Baltarusijos prekių tranzitui, karas Ukrainoje, sankcijos Rusijos prekių tranzitui į Kaliningradą, energetinė krizė. Tačiau, atmetus Kiniją ir Kaliningradą, lygiai tokios pačios krizės užgriuvo ir Lenkijos bei Latvijos vyriausybes.

O pabėgėlių krizės, pabėgėlių ir savų piliečių riaušės bei tarptautinis terorizmas Vakarų Europos vyriausybėms taip pat seniai nėra naujiena. Pandemija taipogi užgriuvo ne vien Lietuvą. Tačiau galimai tik Lietuvą užgriuvo ypatinga valdančiųjų arogancija. Tiesiog pabrėžtinas nesiskaitymas su piliečiais. Juos traktuojant tik kaip neklusnius gyvuliukus. Tokia socialinė nejautra, socialinis autizmas buvo būdingi ir A.Kubiliaus vyriausybei 2008-2012 metais, todėl A.Kubilius panašaus autizmo nepastebi ir kolegės I.Šimonytės vyriausybėje. Nieko nepadarysi.

Konservatoriai šiuo klausimu daltonikai. Nors piliečiai buvo žeminami, ūdijami, demonizuojami su Galimybių pasais. O kiek tuo metu, kai ministrė Aušrinė Armonaitė darbavosi kaip tiktokininkė, demonstravo savo išlygintas garbanas ir paistė apie kosmoso užkariavimą, buvo sužlugdyta smulkių verslininkų! Aiman, gerasis dėdė Andrius visiškai „nepastebėjo" A.Armonaitės personos. Bei jos ir Arūno Dulkio personos asmeninio indėlio tyčiojantis ir taip išprovokuojant riaušes prie Seimo.

Aiman, ar šaliai vadovaujant idealioms vyriausybėms iš viso įmanomos piliečių riaušės? Juk tai su A.Kubiliaus peršamu idealumu sunkiai suderinama. Turbūt didžiausias I.Šimonytei tekęs išbandymas - vaizduoti, kad ją visiškai tenkina garbanotosios Aušrinės paistalai, bakalaurės Evelinos apsijuokimas dėl drausminės bylos buvusiam šalies advokatūros vadovui ir neva mediciniškai plepantis nemedikas ministras Arūnas. O ką daryti?

Eltos nuotr.

Ką gavai į koaliciją, su tuo ir dirbi. Nors premjerei gal ir norėtųsi pareikšti savo ministrams kaip Šveikui pareiškė leitenantas Dubas: „jūs dar nepažįstate manęs iš blogosios pusės".

Pats sau prieštarauja

Visų punktų-saldainių neminėsiu, nes jie visi vienodai saldūs. Koks skirtumas - ar tai „Karakumas", ar „Karvutė"? Pvz., trečiame punkte A.Kubilius kalba apie opozicijos „intelektinį nepajėgumą". Tai už ką tada girti Vyriausybę? Už tai, kad dirba nejausdama opozicijos? Važiuoja be jokių kaišomų pagalių? Bepigu taip patogiai važinėti.

Girti derėtų tada, jei I.Šimonytės vyriausybės intelektualai susikautų su intelektualia opozicija ir ją nugalėtų visavertėje, pagarbioje diskusijoje. Tačiau jei opozicija tik žąsinas su atitinkamu žąsies intelektu, tai ko Ingridos intelektualams didžiuotis? Nėra kuo.

Tačiau A.Kubilius pats sau prieštarauja. Viename punkte kalba apie opozicijos „intelektinį nepajėgumą", o kitame - jau kalba, kad Vyriausybei tenka dirbti neturint Seime solidžios daugumos ir opozicija tuo naudojasi. Vadinasi, opozicija intelekto visgi turi? O dar sakė, kad intelektualiai nepajėgi!

Penktame punkte A.Kubilius džiaugiasi, kad Vyriausybė dirba europietiškai ir jokių „buvusiųjų" nepersekioja. Pasakykite tai Izraeliui ar „neeuropiečiams" prancūzams, kurių buvęs prezidentas Nicola Sarkozy faktiškai neišeina iš teismų rūmų. O konservatoriai neturi laiko. Jie mieliau persekioja ne kažkokius buvusius, bet savo frakcijos narius. Iš pradžių nutildė Valdą Rakutį. Vėliau apramino Žygimantą Povilionį.

Apsimestinė ramybė nuolat tvyro tarp krikščioniškojo ir liberaliojo partijos sparno. Ko nepavyksta užtildyti, tą išgrūda lauk. Kaip Mykolą Majauską. Ar anoje Seimo kadencijoje - Rimantą Joną Dagį. Kam persekioti „buvusius", jei europietiškoji I.Šimonytės vyriausybė ir europietiškoji Seimo dauguma gali persekioti Lietuvos valstybės prezidentą. Irzlokai prie Gitano Nausėdos kabinėjasi vos ne nuo kadencijos pradžios.

Net „laiku nepasiskiepijusi" Diana Nausėdienė užsienio reikalų ministrui užkliuvo. Jei įmanytų, neišleistų prezidento į Europos Vadovų Tarybą. Ar iš viso imtų kvestionuoti, ar visų piliečių renkamas šalies vasdovas yra valstybei būtinas. Tad kam neeuropietiškai persekioti kažkokius „buvusius", jei pakanka ir esamų? Čia Lietuva. Neva europietiška. Čia dešiniesiems neįtinkantys prezidentai yra purtomi iš S.Daukanto aikštės kaip iš bajaus daržo arbūzai.

„Geriausia Vyriausybė per 32 Nepriklausomybės metus", - byloja ditirambais A.Kubilius. Ir teisingai daro! Tol giedok ditirambus, kol net priešai jais patikės. Svaičiok drąsiai ir nepakaltinamai. Pirma, žmonės, ypač jaunesni, sunkiai atsimena, kas buvo finansų ministru prieš dešimtmetį ar kultūros ministru prieš penkmetį. Todėl tikrai neatsimena visų ankstesnių vyriausybių pliusų ir minusų.