1 nuotr.„Respublikos" savaitės akiratyje - Konstitucinio Teismo 30-mečio jubiliejus. Sustiprintas kasmet per Konstitucijos dieną, spalio 25-ąją, organizuojamu savanorišku piliečių konstitucinių žinių patikrinimu. Nors piliečiai Konstituciją patikrina kaskart, kai bando gauti siuntimą pas gydytoją specialistą ar ginčijasi dėl šeimos sampratos, valstybinės kalbos statuso ir t.t. Kita vertus, dėl konstitucinių teisių, žinių patikimumo nesusitaria ne tik eiliniai piliečiai, bet ir garbūs teisininkai. Jau visą trisdešimtmetį klajojantys tarp konstitucinių dvasių. Na ir kas? Jei teismui tik 30 metų, vadinasi, dar jaunas. Helovynas dar tinka.
Buvęs KT teismo pirmininkas, o dabar - Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas neseniai sukritikavo vieną KT teisėją ir buvusią KT pirmininkę. Dalyvavusius Kazachstane vykusioje konferencijoje, kurioje diskutuota apie orumą, laisvę bei teisingumą visiems.
Lietuvi, sėdėk namie
D.Žalimą papiktino ne renginio tema, bet renginio vieta. Esą spjaunama į solidarumą su ukrainiečiais, nes jie tokiose vietose kaip Kazachstanas nesilanko. Ukrainiečiai turbūt nesilanko ir Urugvajuje, iš kur neseniai grįžo mūsų parlamentaras Matas Maldeikis. O Lietuvoje taip pat gyvena daug lietuvių, kurie niekada nei Urugvajuje, nei Kazachstane, netgi Ukrainoje nėra apsilankę. Tad jei žmonės kažkur nebuvo ar būti nenorėjo, tai dar nėra rimta priežastis ignoruoti renginį, kuriame dalyvavo Jungtinių Tautų, Europos Komisijos, Europos žmogaus teisių teismo atstovai ir t.t. Juolab kai Lietuva užmezgusi diplomatinius santykius su Kazachstanu nuo 1992 metų.
Šiuo metu mūsų Užsienio reikalų ministerija griežtina rekomendacijas lankytis Libane, bet nė karto nesugriežtino rekomendacijų lankytis Kazachstane. Kas nori, tas ir lankosi. Ir nebūtinai tik brandžios demokratijos kraštuose, nes tokiu atveju būtų labai mažai vietų, kur mūsų turistams nebūtų uždrausta lankytis. Vos ne visa Afrika būtų uždrausta. Dar ir Turkija, dėl armėnų genocido, Singapūras - dėl vienpartinės sistemos, Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho ir t.t. Tačiau, anot Konstitucijos 32 str., pilietis gali laisvai kilnotis, todėl laisvai kilnotis gali ir KT teisėjai. Bet D.Žalimui tokia kelionė priminė nomenklatūrinius papročius, kuriuos juokais būtų galima pavadinti ir „alkoturizmu".
Nes esi tik wabalas
Tiesa, dabartinis KT pirmininkas Gintaras Goda su kolegos D.Žalimo priekaištais nesutinka. Štai ir turime du teisininkus. Skirtingai traktuojančius kelionės į Kazachstaną būtinybę. Vienam atrodo, jog tai nepagarba Ukrainai, o kitam atrodo, jog tai eilinė profesinė komandiruotė, apmokėta KT lėšomis. Bet piliečiams - eiliniams konstitucinių teisių, laisvių ir visokių nelaisvių vartotojams, jau baisu. Jei du aukščiausios prabos teisininkai skirtingai vertina dviejų lietuvių viešnagę pas kazachus, tai, ar galime būti ramūs, kad jie skirtingai netraktuos ir Konstitucijos straipsnių?
Šit teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska džiūgavo, kad „savanoriškas Konstitucijos egzaminas padės pažinti savo Konstituciją ir suteiks jėgų ją ginti". Nuo ko? Nuo w, x, q raidžių, įgrūstų į mūsų raidyną? Net teisės bakalaurė Evelina valstybinės kalbos neapgynė. Nors Konstitucija teigia, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Tad kurių galų į mūsų sveiką, visus lietuviškų žodžių garsus atspindintį raidyną, reikėjo įterpti tris invazinius meškėnus? Kuo „v" raidės tarimas skiriasi nuo „w" tarimo? O jei niekuo nesiskiria, ateityje gal jau rašysime „Wilnius", „wabalas", pauxtis, Qelmė, Qonstitucija.
Taip tampama majakovskiais
Konstitucijos straipsniai nėra fizikos dėsniai ar chemijos formulės. Omo dėsnio ar vandens formulės nepakeisi, o straipsnius jau galima traktuoti laisviau. Apimtiems konstitucinių dvasių, poezijos mūzų ar šiaip „blūdų" bei nusikalbėjimų. Tačiau pastebėjau, kad kuo griežčiau, netgi radikaliau viešumoje kalba KT buvęs ar esamas vadovas, tuo „kūrybiškesnė", laisvesnė yra Konstitucijos straipsnių traktuotė. Radikalumas su poezija juk suderinamas.
Tad tokie majakovskiai ar panašūs, gindami kiekvieną Konstitucijos raidę, visaip išvarto ir teiginį, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, o apie partnerystę Konstitucijoje neradau nė žodžio. Matyt, neįdėmiai perskaičiau? O gal ne tą skaičiau? Gal Kazachstano?
Nes D.Žalimas griežtai sukritikavo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Rimą Bražinskienę. Atmetusią dviejų piliečių prašymą įregistruoti vienos lyties partnerystę. Teisėja motyvavo, jog Seimas nėra priėmęs Partnerystės įstatymo. O buvęs KT pirmininkas D.Žalimas motyvuoja, kad teisėjai būtų pakakę pasidomėti KT išaiškinimu. Esą pagal Konstituciją šeima gali būti kartu gyvenantys, bet santuokos nesudarę asmenys. D.Žalimas kerta, jog tokį sprendimą (kaip R.Bražinskienė - aut. past.) priėmę asmenys neturėtų dirbti teisėjais.
Bet R.Bražinskienė teisėja dirba, o D.Žalimas - ne. Vadovauja VDU Teisės fakultetui. VDU, kuriame veikia ir Katalikų teologijos fakultetas. Kažin ar pritariantis laisvai šeimos interpretacijai. Tad vieno fakulteto dekanas galvoja vienaip, kito fakulteto - kitaip, o Konstitucija Lietuvoje - tai viena!
D.Žalimu pasipiktino ir penkios žmogaus teises ginančios lietuvių organizacijos. Jos viešu laišku pakvietė VDU bendruomenę - rektorių Juozą Augutį, Senatą, Tarybą bei Lietuvos teismų tarybą, teismus apsvarstyti, ar D.Žalimas yra tinkamas vadovauti VDU Teisės fakultetui.
Niekas D.Žalimo neskriaus
Bet ar Lietuvoje vadovauja tik tinkami? Tinkamumas - irgi yra viena iš interpretacijų. Lengva nustatyti, ar traktorius tinkamas važiuoti, arti, kultivuoti. Lengva nustatyti, ar cirko atletas yra tinkamas atlikti pavojingą salto. Lengva nustatyti, ar antis tinka plaukti, ar siuvėja moka siūti. Bet visiškai beviltiška nustatyti, ar žmogus tinka būti dekanu, meru ar ministru. Būtent šiose pareigybėse pačios įvairiausios interpretacijos įmanomos.
Tad nemanau, jog žmogaus teisių gynėjai taip sugėdins VDU administraciją, kad ji savo kolegą D.Žalimą išprašys iš universiteto. Tik viena aišku, jog piliečiai negali visiškai pasitikėti teismų sprendimais, išaiškinimais. Vien dėl tos priežasties, jog skirtingų teismų pakopų teisėjai skirtingai traktuoja net ir Baudžiamąjį bei Civilinį kodeksus. Ir teismuose beveik niekada nesutampa prokuroro ir advokato nuomonės. Nors jie abu baigę tą pačią aukštąją mokyklą. O Konstitucija, skirtingai nuo Baudžiamojo ar Civilinio kodekso, vis labiau tampa neįvykdomų pageidavimų knyga. Kur tėvai vis dar turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais piliečiais, tačiau tėvų dorą jau prižiūri šimtinė atvejo vadybininkų, globėjų, socialinių darbuotojų ir t.t.
Toje neįvykdomų pageidavimų knygoje valdžia vis dar tarnauja žmonėms, o piliečiai netgi turi referendumų teisę. Tad kas čia keisto, jei prie tos pasakų knygelės vis pripuola garbūs teisininkai. Ir rypuoja socialiniuose tinkluose pačias keisčiausias traktuotes.
