Olava STRIKULIENĖ: G.Nausėda kalba apie Konstituciją, o jo oponentams kažkodėl užkliūna užpakalis!

Prezidentas spaudos konferencijoje kalbėjo apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Šį įstatymą dalis liberaliau nusiteikusių seimūnų vis dar tikisi priimti per paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją. G.Nausėda kalbėjo, jog civilizuotos valstybės požymis yra noras ir poreikis reglamentuoti žmonių, turinčių atitinkamą seksualinę orientaciją, santykius. Prezidentas taip pat patikino, jog jam svarbu, kad būtų išsaugotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio turinys ir dvasia.

Priminsiu, jog šis straipsnis skelbia, jog santuoka sudaroma laisvu VYRO ir MOTERS susitarimu. Tačiau E.Dobrovolskai užkliuvo ne Konstitucija, nė kiek neužsimenanti apie vienos lyties santuoką. Užkliuvo šis G.Nausėdos sakinys: „Konstitucija yra pats svarbiausias valstybės dokumentas ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris."

E.Dobrovolska čia įžvelgė užuominą apie analinį seksą ir puolė G.Nausėdą gėdinti: „...nes tikrai alegorija į analinį seksą yra vaizdžiausia ir išsamiausia, ką šalies vadovas gali pasakyti diskutuojant apie homoseksualių asmenų santykių reguliavimą. Nes tikrai, šalies vadovas TIKRAI neturėjo to omenyje."

Jei E.Dobrovolska būtų ne teisingumo, bet sveikatos apsaugos ministrė, matyt, G.Nausėdos kalboje įžvelgtų užuominą apie užpakalio higieną. Jei E.Dobrovolska būtų gydytoja proktologė, matyt, dar kažką „didžiai prasmingo" įžvelgtų. Pradedant vaistažolių pavilgais nuo hemorojaus. Tačiau yra toks posakis - kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa. Žmogus išvarto visas potekstes pagal asmeninio sugedimo laipsnį. Arba pagal tai, kokios temos jo galvelėje dominuoja. Vieniems alkaniems dominuoja maistas. O kitaip alkaniems - analinis seksas.

Teisingai pasielgė Prezidentūra, paprašyta pakomentuoti „užpakalines duris". Prezidentūra atsakė nekomentuosianti kritikų, įskaitant teisingumo ministrę, fantazijų.

Oho kaip visi sujudo!

Būtent fantazijų! Kaip čia nepasakius, jog liguistų. Tiek liguistų, jog jau nedrąsu pasakyti, jog nusipirkai bananų ar vaflių. O kritikai, įsikabinę į fantaziją, burnoja prieš G.Nausėdą toliau. T.V.Raskevičius pareiškė tikintis, kad Vėgėlė jo (G.Nausėdos - red. past.) irgi per užpakalines duris neišplaus.

O vėliau Aušrinė Armonaitė socialiniuose tinkluose dėstė taip: „Dvigubi dugnai ir užpakalinės durys: kas vyksta mūsų Prezidento galvoje. Prezidentui užsienyje skelbiant Vakarų pasaulio vertybių gynybą, sugrįžus namo nereikėtų virsti eiliniu homofobu". Esą kur rasti kandidatą į prezidentus ne homofobą?

Prezidentas sujudino ir LGBT vadovą Vladimirą Simonko. Paragino susilaikyti nuo dviprasmybių ir LGBT marginalizaciją skatinančių replikų. Tačiau ką daryti, jei kai kam dviprasmiškai nuskamba patys nekalčiausi žodžiai. Galbūt kai kam ir Konstitucija asocijuojasi su prostitucija ar Konfucijumi. Betgi dėl to juk neprarasime šnekėjimo bei pasamprotavimo dovanos.

Įdėjo į abėcėlę X, W, Q, o dabar išiminės iš žodyno žodžius?

Supratau, kad užpakalinės durys yra didžiai homofobiškas išsireiškimas. Nederantis pažangiam europiečiui. Seimas jau pasistengė, kad lietuvių kalbos žodynas būtų praturtintas, o veikiau apsusintas trimis naujomis raidėmis. O dabar gal imsime išmetinėti iš žodyno lietuviškus žodžius?

Cituoju policijos protokolą apie eismo įvykį: „Apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas ir šoninis užpakalinis žibintas". Dar vienas protokolas: „Liudininko teigimu, užpuolikas prisėlino prie nukentėjusio iš užpakalio ir pagrasino daiktu, panašiu į pistoletą". Aiman, tie policininkai, rašę protokolus, aiškiai yra homofobai. Dabar, matyt, jau nekorektiška pasakyti keleiviui: "Jūsų vieta ant užpakalinės sėdynės". Aiman, viename sakinyje paminėtas ne tik užpakalis, bet ir jo sinonimas sėdynė. E.Dobrovolska čia galėtų įžvelgti du kartus pakartotą analinio sekso užuominą.

Bet ką daryti, jei gimtoji lietuvių kalba tiesiog „persmelkta" analiniu seksu! Matyt, nuo senųjų metraščių, kronikų bei senųjų analų laikų. O dabar net koncertų salėse, teatruose bylojame apie užpakalines žiūrovų eiles, dizaineriai kalba apie užpakalines kelnių kišenes, architektai apie priekinės (fasadines) ir užpakalines (galines) pastatų duris. O anatomai apie užpakalinę kelio sąnario dalį ir užpakalinę pėdos dalį. Egzaltuotieji plepa, jog gyvenimas praėjo pro šalį ir viskas jau liko ne priekyje, bet užpakaly. Žodžiu, kur tik pažvelgsi, visur užpakaliai! O kai kuriems hormonams ypač jautriems individams įkyriai vaidenasi atitinkamas seksas.

Jei šis žodis kai kam suveikia kaip afrodiziakas, kaip viagra, gal vadinkime šį nugaros tęsinį sėdyne? O tada policijos pareigūnas protokolą galėtų parašyti taip: „Apgadintos sėdynės dešinės pusės durys ir šoninis sėdynės žibintas", „užpuolikas prisėlino iš sėdynės". O teismas tegul sprendžia, iš kur tas užpuolikas išlindo. Iš už kampo ar iš kitos vietos.

Pasiklydę šnekėjimo banalybėse

Savo kalboje mes vartojame labai daug klišių. Pavyzdžiui, nuolat „skambiname pavojaus varpais", klimpstame kokiame nors liūne (alkoholizmo, melagysčių, apgavysčių ir t.t.). Nors tikrai niekas iš mūsų, atsitikus pavojui, nerauname į varpines, kad paskambintume varpais. Paprastai skambiname telefonais. Ir niekas netraukia nelaimėlių iš Čepkelių ar Kamanų raistų. Tačiau klišė todėl ir vadinama kliše, kad toliau egzistuotų. Nėra nė vienos savaitės, kad nors vienas šnekėtojas pavojaus varpais nepaskambintų ar neužsimintų apie į liūną įklimpusius. Vienos madingiausių klišių - „tyliai rūko kamputyje", „vyšnia ant torto", „apima svetimos gėdos jausmas" ir „žemiau „plintuso".

Tad pritaikius kelias išvardintas klišes, E.Dobrovolska, T.V.Raskevičius, įklimpę į nepatiklumo liūną, visai be reikalo ėmė skambinti pavojaus varpais. Ir be reikalo uždėjo „užpakalines duris" kaip vyšnią ant torto. Nes taip galvojant, apima svetimos gėdos jausmas, kad kažkas nusirito žemiau „plintuso", o Didysis lietuvių kalbos žodynas tyliai rūko kamputyje.

Teisingumo ministre ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininke, verčiau paskaitykite Publijaus Kornelijaus Tacito „Analus". Leiskite savo hormonams pailsėti.