Tačiau pirmiausia klausiu N.Venckienės, kaip ji asmeniškai vertina D.Trampo užtildymą socialiniuose tinkluose?

„Nesu didelė žinovė tų įvykių, - prisipažino N.Venckienė, - bet apie žodžio laisvę čia nėra nė kalbos.

Visa D.Trampo rinkimų kampanija buvo lydima jo šmeižimo. Nežinau, kas ateityje laukia Amerikos. Ji tampa nepanaši į save. Nors iki šiol maniau, kad pats didžiausias Amerikos demokratijos privalumas yra žodžio laisvė. Galėjai kalbėti, ką nori, ir už tai niekas nebaudė.

Man Lietuvoje buvo pareikšti 39 kaltinimai, o iš jų apie dešimt-penkiolika yra susiję su žodžio laisve. Su tuo, ką rašiau savo knygoje, straipsniuose ar viešai kalbėjau. Visus tuos „nusikaltimus", susijusius su žodžio laisve, Amerikos teisėsauga atmetė.

O grįžtant į dabartinius įvykius Amerikoje, nors tai tik mano nuomonė, D.Trampas padarė didelę klaidą, kad nepakeitė visų Barako Obamos (Barack Obama) paliktų biurokratų. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra apie 328 milijonai gyventojų, o nerado, kuo senuosius biurokratus pakeisti...

Nors, pavyzdžiui, norint pradėti nuosavą verslą, Amerikoje labai mažai biurokratizmo. Per savaitę gali visus leidimus gauti. Užsienyje daug kur privačiam verslui nėra didelių biurokratinių kliūčių, o pas mus - iš karto patikrinimai. Nors turėtų džiaugtis, kad žmogus neprašys pašalpų iš valstybės.

Mano padėtis, lyginant su Trampo padėtimi - yra sudėtinga. Nei aš pinigų tiek turiu, nei tiek galių. Bet jo atžvilgiu vykdomas dabartinis psichologinis smurtas, žodžio laisvės suvaržymas - yra baisu. Pastebiu, kad sisteminė žiniasklaida ir ten meluoja. Ne tiek baisių dalykų ten dedasi, kiek burbulas išpūstas.

Aišku, negalima vien garbinti D.Trampą, bet ne Džo Baidenas (Joe Biden) Ameriką valdys. Veidas jo „ištampytas", bet reikia klausytis, ką jis kalba. Vaizdo įrašuose bučiuoja vaikams galvas, glaudžiasi prie Hilari Klinton (Hillary Clinton), bet nepanašu, kad tai būtų priekabiavimas. Mano nuomone - tiesiog durnas senis. Ar tik toks gali valdyti vieną galingiausių pasaulio valstybių? Ar nerado jaunesnio iš 328 milijonų? Tie procesai man nesuprantami.

Aišku, kad ne jis Ameriką valdys, bet kiti už jo nugaros. D.Trampas irgi tik šiek tiek jaunesnis, bet jis kalba rišliai, aiškiai, logiškai", - „Vakaro žinioms" sako nuo 2013 iki 2019 m. JAV gyvenusi N.Venckienė.

- Ne vienus metus gyvenote ir dirbote JAV. Ar iš tikrųjų ten yra didžiulis skirtingų rasių susipriešinimas?

- Mano nuomone, diskriminacija jaučiama. Baltieji nemėgsta juodaodžių, juodaodžiai - baltųjų, meksikiečių ir taip toliau. Lietuvoje taip nėra. Gal Vilniaus krašte šiek tiek kitaip, bet aš pati myliu ir lenkus, ir rusus. Kaune nejaučiu jokios tautinės ar rasinės diskriminacijos, o Amerikoje diskriminacija jaučiama.

Kai pradėjau dirbti Amerikoje, mano darbovietėje buvo keletas meksikiečių moterų. Jos sakė - kaip tau gerai, kaip tau pasisekė, kad esi baltoji. Nors pačios buvo už mane tik truputį tamsesnės. Tada dar nesupratau, kodėl man geriau nei joms, bet paskui pastebėjau. O kalėjime, kai buvau Amerikoje įkalinta - nepasakyčiau, kad būtų labai didelė diskriminacija, bet jautėsi, kad azijiečių nemėgsta. Bet kastų jokių nebuvo, nes ten, izoliatoriuje, buvo tik dar nenuteisti kaliniai. Kalėdavo čia trumpai. O po teismo būdavo išvežami į kitus kalėjimus.

Seksualinėms mažumoms, sakyčiau, kad Amerika labiau palanki. Jau ten pripratę prie tų dalykų, kad du vyrai eina apsikabinę ir bučiuojasi. Kasdien tai mato...

Bet, ką darys seni žmonės Lietuvoje, kurie, pavyzdžiui, balsavo už konservatorius, o labai neužilgo bus santuokos leidžiamos tarp vienodų lyčių asmenų ir vaikų įvaikinimas? Konservatoriai jau seniai turi tik konservatorių pavadinimą, o jų politinės pažiūros nieko bendro neturi su konservatyvumu.

- Dauguma mūsų skundžiasi griežtu karantinu dėl pandemijos, o kaip jaučiatės jūs, patirianti ne tik karantiną, bet ir kardomuosius apribojimus? Kokioje stadijoje yra jūsų teismas?

- Sausio 29 d. bus teismo posėdis, kur Stankūnai (Laimutės Stankūnaitės tėvai - aut. past.) bus apklausti. Ką jie gali paliudyti, kai su jais nebuvo jokių reikalų? Ne jie mergaitę augino. Tai tik „gumos tampymas".

Teisiama aš jau metus, bet man jau jokio skirtumo. Nieko negaliu padaryti. Byla teisme daugiau nei metus, bet kaskart apklausia po vieną-du žmones. Visi, kas buvo kambaryje, paimant mergaitę, visi be išimties meluoja, bet teisėjai ir prokuroras neužduoda jiems klausimų - kodėl jūsų parodymų nepatvirtina vaizdo medžiaga. Visa kita, jei to nepatvirtina vaizdo įrašai, neturi jokios reikšmės. Stankūnaitė meluoja, kad ją spardžiau, o prokuroras jai padeda klausdamas, ar galėjo taip būti, kad spardymas liko neužfiksuotas vaizdo įraše. Nors tie įrašai - vientisi, nesudurstyti. Bet aš jau pripratau. Tas teismas - tik spektaklis. Jie teisia, o aš vaidinu, kad tikiuosi teisingumo.

Registracija policijoje palikta, bet per karantiną į policiją nevažiuoju, tik paskambinu telefonu. Dar užstatas (10 tūkst. eurų - aut. past.) paimtas, asmens dokumentai paimti. Nors kai kuriems teisininkams, įtariamiems korupcija, kyšininkavimu, jokios kardomosios priemonės nepritaikytos. Bet esu prie to pripratusi.

- Dokumentai paimti, teisėja ar advokate dirbti negalite, tai iš ko gyvenate? Iš tėvų pensijos? Juk ir ne visi darbdaviai sutiktų jus į darbą priimti. Kad neužsitrauktų nemalonės.

- Galėčiau pasiimti patentą, rasčiau klientų, bet noriu kuo greičiau čia viską pabaigti ir išvažiuoti. Lietuvoje nelabai noriu būti.

Bet tėvai - seni, ligoti, jiems geriau, kai aš namie. Man pinigų per daug nereikia, per daug jų trūkumo nesijaučia, bet kur nors išvažiuoti negaliu. Turiu sėdėti namie - ir viskas.

Visi per karantiną skundžiasi, kad sunku sėdėti namie, o aš esu pripratusi per dvejus metus. Nuo 2018 metų vasario 14-osios, kai Amerikoje buvau suimta, esu karantine ir dar gyva.

Žinote, žmonės skundžiasi dėl karantino, nes kartais jis atrodo kaip kvailystė. Kodėl mažoje parduotuvėlėje žmogus užsikrės, o didelėje - ne? Juk matome viską. Ne kvaili.

- Ar dar daug liko žmonių, kurie jus palaiko?

- Yra tokių žmonių: padorių, gerų, bet iš tikrųjų negali nieko pakeisti. Kiekvienas turi savų rūpesčių, savo gyvenimus.

Juk ir iš Lietuvos patys darbingiausi, blaiviai mąstantys išvažiavo. Visas milijonas. Likę senukai, gaunantys pensijas, biurokratai, išlaikomi iš valstybės biudžeto, na, ir dar šiek tiek.

O aš prie puolimų pripratusi. Pavyzdžiui, prieš Seimo rinkimus, kai Vyriausioji rinkimų komisija mano dokumentus atmetė, nepripažino kandidate į Seimą, teismas išsiuntė mano rinkimų dokumentus į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą, bet lietuvių kalba. Jie reikalauja angliškų dokumentų. Prašo išversti. O Seimo rinkimai - jau ant nosies. Man net vardinti neįdomu.

Taip, yra pilna žmonių, kurie prie manęs prieina, kalbina, bet aš jau ir pati pavargusi. Kiek galima apie visas mano patiriamas neteisybes kalbėti.