Nerimą kelia planai dėl nėštumo nutraukimo

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, kaip teigiama, „siekdama, kad sprendimai būtų aiškūs ir priimtini ne tik sveikatos politikams, bet ir visuomenei“, pirmadienį kviečia visuomenę aptarti Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašo projekto. Projekte, be kita ko, nustatyta, kad, atsižvelgiant į nėštumo trukmę, nėštumas gali būti nutraukiamas chirurginiu arba medikamentiniu būdu, kitaip sakant, įteisinamas medikamentinis abortas. Tačiau specialistai mano, kad šis svarstymas - formalus, o dėl medikamentinio aborto įteisinimo jau nuspręsta. Tik, deja, visuomenei nepateikiama visa informacija apie medikamentinio aborto riziką moters sveikatai ir gyvybei, o ji yra daug didesnė už chirurginio aborto riziką.

Mykolo Romerio universiteto profesorius habil. dr. Donatas Stakišaitis, apie 10 metų vadovavęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Klinikinių tyrimų skyriui, ir VVKT Biomedicinos etikos ir teisės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė kreipėsi į Lietuvos prezidentę, premjerą, sveikatos apsaugos ministrę ir kitus pareigūnus. Jie pateikė informaciją apie medikamentinio aborto pavojus ir kitas problemas.

Kreipimesi nurodoma, kad medikamentiniam abortui skirto vaistinio preparato registracijos paraiška buvo pateikta VVKT 2002 m. ir 2008 m., tačiau jis nebuvo registruotas dėl etinių, socialinių, medicininių ir kitų priežasčių. Tačiau 2013 m. preparatas buvo registruotas, neatlikus jokio pakartotinio etinių, socialinių ir medicininių aspektų vertinimo, be paraiškos ekspertizės ir kt.

Specialistai teigia, kad dėl Lietuvoje registruotu preparatu sukeliamo aborto neveiksmingumo dažnai reikia papildomai atlikti ir chirurginę intervenciją. Moksliniai tyrimai rodo, kad papildoma chirurginė intervencija dėl neįvykusio, dalinio aborto, didelio kraujavimo, išlikusio gyvo vaisiaus atliekama iki 20 proc. atvejų, vadinasi, kas penktai moteriai, o tai kelia didelį nevaisingumo ir įvairių komplikacijų pavojų.

Negana to, tyrimai rodo, kad medikamentinio aborto žalingas poveikis sveikatai pasitaiko apie 4 kartus dažniau nei chirurginio aborto, o dauguma sunkių nepageidaujamų reakcijų, pavojingų gyvybei, yra būdingos tik medikamentiniam abortui. Teigiama, kad su medikamentiniu abortu susijusi moterų mirties rizika yra 10 kartų didesnė nei po chirurginio aborto.

Literatūroje taip pat nurodoma, kad pats preparatas gali turėti nepalankų poveikį psichoemocinei būklei dėl jo sąveikos su vaistais, skirtais psichikos ligoms gydyti, gali paūmėti liga. Kai kurių tyrimų protokolai rodo, kad psichinės reakcijos stebėtos iki 10 proc. atvejų.

Specialistams nerimą kelia ir tai, kad nėra numatyta išsami medikamentinio aborto preparatų vartojimo tvarka - nustatyta, kad nėštumo nutraukimą atliekančios asmens sveikatos priežiūros (ASP) įstaigos pasitvirtins medikamentinio nėštumo nutraukimo diagnostikos ir gydymo protokolus. Taip SAM didžiąją dalį atsakomybės tiesiog užkrautų ant įstaigų pečių.

Toks reguliavimas neišvengiamai lems chaosą - skirtingą procedūros atlikimą įvairiose ASP įstaigose, neužtikrins pacienčių saugos, neišvengiamai didins ir taip didelę riziką jų sveikatai ir gyvybei.