Kaip „Vakaro žinioms“ sakė buvusi Seimo narė Jolita Vaickienė, atvejų, kai Audito komitete reikėdavo analizuoti komandiruotes ir spręsti, ar tai nebuvo poilsinė politiko kelionė, jai vadovaujant komitetui, būdavo. „Nagrinėdavome išlaidas reprezentacijai, analizuodavome komandiruotes. Visada būdavo sunku įvertinti, ar komandiruotė naudinga tai institucijai, ar ne. Mes pasakydavome, jei matome, kad komandiruočių daugėja ir kyla įtarimas, kad vykstama tiesiog kaip į išvyką“, - sako J.Vaickienė.

Buvusi Seimo narė pasakoja, kad vykstant į komandiruotes, dažniausiai daug išlaidų politikas nepatiria. „Politikai į komandiruotes ar renginius vyksta gavę kvietimą. Tas, kas kviečia, organizuoja visą darbotvarkę, kurioje numatyti susitikimai, paskaitos, maistas. Visa tai yra apmokama. Nakvynė - taip pat. Visa kita turi organizuotis pats. Tačiau ir tam turi dar gauni dienpinigių. Logiškai mąstant, jeigu Abu Dabyje vykusioje vakarienėje dalyvavo tik iš Lietuvos atvykę institucijų darbuotojai, jie turėjo pavakarieniauti už savus pinigus. Apmokėti gali ir kuris vienas, bet tik iš savo asmeninės kišenės. Tai mandagumo gestas. Kaip - pasikvietus partnerius ar kolegas, apmoki jų sąskaitą“, - svarsto buvusi Seimo narė. Ji primena, kad net ir iš reprezentacinių išlaidų vakarienes apmokanti institucija turi tokias išlaidas pagrįsti: „Turi būti rašomas vadovo įsakymas, kuriame reikia pagrįsti, kokiu tikslu tai yra daroma. Nėra, kad išrašoma sąskaita, numetama buhalterijai ir ji apmokama.“

J.Vaickienės nuomone, susisiekimo ministro istorija, nors ir nuskambėjo garsiai, ko gero, nėra vienintelė: „Nemanau, kad tai vienintelis atvejis, precedentas, kurio iki tol niekas nedarė.“ Politikės nuomone, tokios situacijos susiklosto, kai žmonės užima pareigas ir išsikelia ne itin dorus tikslus savo veikloje. „Jeigu žmogus atėjo dirbti dėl žmonių gerovės, jis pasvers kiekvieną išlaidą. O jeigu žmogus ateina savo gerovės kurti, tuomet turime visokių vaizdų. Čia susiduria biednystė, gobšumas ir nesusivokimas, kur važiuoji ir kokias pareigas užimi“, - sako J.Vaickienė.

Ilgametis Seimo narys, buvęs Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas „Vakaro žinioms“ sakė, kad taisyklių, kas ir kada turėtų mokėti už politikų pietus ar vakarienes, nėra. „Politikas pats turi galvoti. Jeigu pietauji su artimu draugu, gali arba tu sumokėti, arba jis. Bet jeigu pietauji su verslininkais, turi visada galvoti, kad nemokamų pietų nebūna. Tampi skolingas ir už tai gali tekti atlikti tam tikras paslaugas balsuojant ar proteguojant tą verslą. Tam ir yra galva kiekvienam ant pečių - kad mąstytume. Taip pat pageidautina deklaruoti, kada pietavai, pavyzdžiui, su verslo atstovais, kad tai nebūtų slapta ir dėl to vėliau netektų lankytis teisėsaugos institucijose. O geriausia, apmokėti pačiam arba dar ir už verslininką sumokėti“, - sakė A.Salamakinas.

Jis sako neatsimenantis nė vieno atvejo, kai Etikos ir procedūrų komisijoje būtų nagrinėjamos situacijos dėl to, kad kažkas už kažką kažkur sumokėjo. „Nepamenu, kad būtų kokių skundų dėl to, kad Seimo narys su kažkuo pavalgė ar net išgėrė. Tačiau pasikapsčius, manau, tikrai rastume tokių atvejų, kai apmokėjo kažkas kitas, o ne kiekvienas už save. Susisiekimo ministro atveju įdomu, kodėl turėjo mokėti viena institucija. Vakarienėje susirinko nemažai žmonių. Gal tai paprotinė ministerijos teisė, bet greičiausiai situaciją išviešino ne kas kitas, o tas, kas ir apmokėjo. Matyt, todėl, kad liko nepatenkintoji pusė situacijoje“, - svarstė Seimo narys.

Paklaustas, ar jo politinėje praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai už jį sumoka kitas žmogus, A.Salamakinas sakė, kad būna įvairių situacijų: „Jeigu papietavai su draugu, gali už jį sumokėti. Net jei esi Seimo narys, o draugas dirba valstybės tarnyboje. Aš visada stengiausi problemas spręsti kabinetuose. O jeigu jau reikia apie reikalus kalbėti restorane ar kavinėje, geriau sumokėti pačiam.“