Rubrikoje „Nuomonė apie TV“ kalbamės su žurnalistu, buvusiu prezidento Algirdo Brazausko patarėju.
- Ar televizija gali pakeisti spausdintą žodį?
- Turėtų atsirasti valstybės vaidmuo ir galėtume kalbėti apie valstybinę spaudą. Iki šiol neturime valstybinės spaudos, nes tai draudžiama įstatymu. Nors turime visuomeninę televiziją. Bet koks yra tos televizijos lygis? Ji turėtų skatinti pilietines iniciatyvas ir visuomeniškumą, kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus. Juk turi ištisą tyrimų skyrių. Bet to nereikalaujama. Vietoj to mūsų valstybės biudžete kiekvienais metais numatoma konkreti suma pinigų, skirta žmogaus teisių pažeidimams kompensuoti.
Dar keisčiau, kai matai tuos pačius darbuotojus ir nacionalinėje, ir komercinėje televizijoje. Negali dirbti ir visuomenei, ir pinigams. Dėl tokių dalykų visuomeninė televizija tampa politine televizija. Ir nesudėtinga suprasti, kurią partiją ji remia, o kurią siekia kritikuoti.
- Pasigendate kitokios nuomonės televizijoje?
- Visuomeninė televizija turi atspindėti visuomenės interesus. Pasakysiu šališkai, tačiau, kai Kaune iš žmonių suaukotų pinigų pastatėme „Laisvės karį“, nacionalinis transliuotojas to žmonėms neparodė. Visuomeninė televizija, vienos pagrindinių Nepriklausomybės šimtmečio proga surengtos pilietinės iniciatyvos neparodo žiūrovams. Lyg jos nebūtų. Kaip tai suprasti?
Mums kišama prasta mūsiška propaganda. Nors mes turime išsilavinusius žiūrovus ir skaitytojus. Turime suteikti jiems galimybę matyti platesnį vaizdą ir jie patys pasidarys išvadas. Turime pasitikėti savo piliečiais. Nereikia mūsų laikyti kvailiais.
Jeigu nacionalinis transliuotojas nemato nacionalinių iniciatyvų, tai nemato ir smulkesnių dalykų. Pavyzdžiui, nemato iniciatyvų, kurios vyksta provincijoje.
Man atrodo, kad provincija - mūsų sąžiningumo bastionas. Kiek daug žmonių ten daro pasiaukojančius darbus. Mes juos ignoruojame, o po to ir valdžia juos ignoruoja. Ir nebėra kaip kalbėti apie regionų vystymąsi.
Žinote, kažkada, važiuojant su A.Brazausku, jis sako: „O šitame miestelyje dirba puikus veterinaras.“ Įsivaizduokite, net prezidentas tai žino… O žiniasklaidai atrodo, kad neverta kalbėti apie nusipelniusius vietos žmones. Taip prarandame savo šviesuolius. Kaipgi liks šviesuomenė, jeigu jos neprisimename? Mes mokame tik palaidoti. Tai, kas mirė, mokame puikiai prižiūrėti.