Rubrikoje „Nuomonė apie TV“ kalbamės su menininku Giteniu Umbrasu.
1 nuotr.
- Ką garsiosios „Stebuklo“ plytelės sostinės Katedros aikštėje kūrėjas žiūri per televizorių?
- Kartais, kai pamatau feisbuke televizijos programą ir mane sudomina kokia nors kultūros tema, tada pasižiūriu. O šiaip beveik visai nežiūriu, nes neturiu laiko sėdėti priešais televizorių. Kiek žinau, ir dauguma mano pažįstamų nežiūri. Aš, pavyzdžiui, dirbdamas dažnai radijo klausau. O filmus žiūriu per internetą, ne per televizorių. Žiūriu tokiu laiku, kuris man tinka, o ne tada, kai rodo TV. Ir filmą pats išsirenku, kokį noriu, o ne tai, ką man siūlo televizijos programų sudarytojai.
- Kokias būtent kultūros laidas renkatės?
- Renkuosi labiau tokias specifines laidas, pavyzdžiui, pasižiūriu, kai būna kas nors rodoma apie architektūrą, Lukiškių aikštę, įvairius konkursus. Man tai įdomu - tiesiog pažiūri, kiek dezinfuormuojama visuomenė. Kartais pašnekovai ne visada žino temą, bet vis tiek kalba.
- Pastaruoju metu daug kalbama apie Vilniaus viešąsias erdves. Kas jose jus džiugina, o kas kelia pasipiktinimą, liūdesį?
- Galiu pasidžiaugti, kad yra dviračių takai, kad tvarkomi pėsčiųjų takai. Liūdesį kelia sunaikinti „Meilės krantai“ Neries krantinėje. Vilniaus meras buvo pažadėjęs, kad jie bus atstatomi, gal kitoje vietoje, bet bus atstatyti. Deja, jokio dialogo nevyksta. Tai tiesiog apgavystė, o ne pažadai. O ką kalbėti apie 9 įvykusius konkursus dėl Lukiškių aikštės, kurią vadinčiau neišsipildžiusių lūkesčių aikšte. Tai buvo tiesiog gaujų galios konkursai iš serijos „kas valdys gatvę“, o ne noras padaryti kokybišką produktą. Nes kiekvienas, kas ateina į valdžią, bando kažką susiveikti, o ne padaryti tai, kas visiems rūpi. Politikai mąsto kadencijomis. Be to, ir Viešųjų pirkimų įstatymas nepritaikytas meno kūriniams, kurie yra unikalūs, vienetiniai, - šis įstatymas pritaikytas serijinei gamybai.
Apie Lukiškių pliažą jau ir aušinti burnos neverta. Mano supratimu, kai Vilnių buvo bandoma pristatyti kaip G tašką, tai buvo lyg šlapinimasis ant galvos, apie kurį buvo sakoma, kad tai lietus - ir kažkam tai patiko. Manau, kad ir su pliažu tas pats. Vaikų darželis taip pat yra geras dalykas, bet jeigu jis pastatytas vietoj buvusios Didžiosios žydų sinagogos, ką padarė okupantai, tai nėra gerai. Noriu pasakyti, kad geri dalykai, jei daromi ne vietoje, yra tam tikros okupacijos arba deformacijos požymiai.
