respublika.lt

Medikai: mirštama ne tik nuo COVID-19nuotraukos (16)

2020 lapkričio mėn. 09 d. 07:00:15
Gediminas JAKAVONIS

Siaučiant COVID-19 pandemijai, tarsi lieka pamirštos kitos ligos, kurios, deja, nusineša daugiau gyvybių, negu koronavirusas. Štai Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad 1 iš 4 ligonių miršta nuo trombozės. Nors Lietuvoje, kaip ir Europoje, dėl šios priežasties taip pat miršta daugybė žmonių, spalio mėnesį minima Pasaulinė trombozės diena pas mus liko nepastebėta. Medikai primena, kad net ir karantino metu nederėtų pamiršti, jog nepasiduoti daugeliui ligų galima sveikai gyvenant. Trombozės padarinių galėtume išvengti, jeigu mokėtume pažinti jos simptomus ir paisytume gydytojų rekomendacijų.

×
nuotr. 8 nuotr.
Siaučiant COVID-19 pandemijai, tarsi lieka pamirštos kitos ligos, kurios, deja, nusineša daugiau gyvybių, negu koronavirusas. EPA-Eltos nuotr.


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo kardiologai: profesorius Pranas ŠERPYTIS, profesorė Žaneta PETRULIONIENĖ, gydytoja kardiologė Greta RADAUSKAITĖ ir Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, doc. dr. Sigita GLAVECKAITĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Europoje venų trombozė kasmet nusineša daugybę gyvybių. Štai skelbiama, kad šešiose didžiausiose Senojo žemyno valstybėse kasmet šia liga suserga ir nuo jos miršta daugiau kaip milijonas žmonių. Tačiau tik nedaugelis žino šios būklės simptomus. Pasak medicinos mokslo, trombozė - būklė, kurios metu kraujo krešulys susiformuoja giliose kojų venose (žinoma kaip giliųjų venų trombozė) ir kraujagyslėmis gali nukeliauti iki plaučių (žinoma kaip plaučių arterinė trombinė embolija). Tad pakalbėkime apie trombozių profilaktiką. Ką vartoti, kaip elgtis, kad išvengtume sunkių pasekmių?

P.ŠERPYTIS: Trombozių profilaktika yra labai svarbi tema. Dauguma žmonių nekreipia pakankamai dėmesio į galimas trombozes, nors jų pasekmės dažnai būna mirtinos. Viena iš mirtinų trombozių yra insultas. Jis ištinka tuomet, kai žmonės turi tokį širdies ritmo sutrikimą - prieširdžių virpėjimą. Kai yra aritmija ir ji tęsiasi ilgesnį laiką, širdies kamerose, ausytėse, susidaro trombai. Jie 20-30 proc. tampa insulto priežastimi. Jeigu nėra naudojami vaistai, kurie skystina kraują, tuomet įvyksta vadinamasis išeminis insultas.

Žmonės dažnai galvoja, kad jeigu jie vartoja vaistus, vartoja aspiriną, vadinasi, viskas yra gerai. Deja, jie klysta, nes taip nėra. Aspirinas priklauso ne tai vaistų grupei. Jis yra antiagregantas, o čia reikia antikoaguliantų. Žinoma, žmonėms suprasti šiuos žodžius yra labai sunku, bet, trumpai tariant, šiuo atveju reikia ne aspirino, o reikia specialių vaistų, kurie padeda apsaugoti nuo insulto.

Pacientams, kenčiantiems nuo giliųjų venų trombozės, gresia plaučių arterijos embolija. Kai jau yra pažeista kraujagyslė arba kai pažeistos venų kraujagyslės, gali pradėti formuotis trombai apatinėse galūnėse. Apie 80 proc. embolo į plaučius patenka iš apatinės tuščiosios venos sistemos, t. y. iš kojų. Giliųjų venų trombozę paprastai turi nutukę žmonės arba daug laiko praleidžiantys ilguose skrydžiuose, tie, kurie turi navikinių susirgimų.

Lietuvoje giliųjų venų trombozė kiekvienais metais diagnozuojama 3 tūkst. gyventojų. Labai tikslios statistikos neturime, bet skaičiai yra nemaži. Prieširdžių virpėjimu serga 15 proc. žmonių, vyresnių nei 60 metų, ir daugiau kaip 50 proc., vyresnių nei 80 metų. Jeigu mes nevartojame kraują skystinančių preparatų, tai galima pasakyti, kad išeminiam insultui kilti atsiranda 5-6 kartus didesnė tikimybė.

Ž.PETRULIONIENĖ: Trombozės sąvoka labai plati. Kalbėti apie trombozę būtina, nes ji nusineša palyginti daug gyvybių. Yra įvairios trombozės rūšys: veninė, arterinė. Trombozė gali atsirasti įvairiose organizmo kraujagyslėse ir sukelti skirtingas ligas, dažnai labai pavojingas gyvybei. Trombu užsikimšus širdies vainikinei arterijai - įvyksta širdies miokardo infarktas, užsikimšus miego arterijai - galvos smegenų insultas. Esant užtrukusiam širdies ritmo sutrikimui, vadinamajam prieširdžių virpėjimui, ir nevartojant kraują skystinančių vaistų, širdies ertmėse (prieširdžiuose) formuojasi trombai, kurie gali nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą.

Labai dažna problema yra kojų venų trombozė. Giliosiose kojų venose susiformavę trombai gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių trombinę emboliją. Tai skubios pagalbos reikalaujanti, gyvybei pavojinga liga, ypač jeigu atitrūksta ir į plaučius keliauja dideli trombai. Šios ligos rizikos veiksniai: nejudrumas, pavyzdžiui, ilgas sėdėjimas vienoje pozoje nepatogiai sulenktomis kojomis. Tai dažnai pasitaiko ilgų distancijų vairuotojams, taip pat ypač daug keliaujantiems lėktuvais. Įrodyta, kad sėdint ilgiau nei 6 val. prie kompiuterio trombinės embolijos rizika išauga keletą kartų, todėl būtina daryti pertraukėles ir stengtis reguliariai pajudėti, taip pat, esant galimybei, palaikyti kojas pakeltas aukštyn.

Plaučių trombinės embolijos rizika išauga po traumų, operacijų, sergant cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis. Rizika didėja nėštumo metu, vartojant kontraceptikus, rūkant, esant nutukimui, metaboliniam sindromui, dideliam kraujo riebalų kiekiui (ne tik cholesterolio, bet ir trigliceridų), aukštam nesukoreguotam kraujospūdžiui.

Svarbus ir genetinis polinkis trombozėms, todėl reikia žinoti pirmos eilės giminaičių ligas ar mirčių priežastis. Trombozės rizika didėja ir su amžiumi. Pavyzdžiui, įrodyta, kad vyresnio amžiaus žmonėms ji pasitaiko dažniau.

Dėl trombozės profilaktikos esant padidintai rizikai būtina pasitarti su gydytoju, kuris rekomenduos, kokios profilaktinės priemonės konkrečiu atveju efektyviausios, kokius medikamentus geriausia vartoti siekiant išvengti trombų susidarymo. Tačiau bendras patarimas visiems: koreguoti rizikos veiksnius, keisti gyvenseną į sveikesnę, vengti ilgalaikės hipodinamijos, reguliariai judėti, būti fiziškai aktyviems, o ištikus traumai ar prireikus operacijos, būtinai tartis su gydytoju dėl trombozę mažinančių priemonių. Jeigu gydytojas parinko ir paskyrė kraują skystinančius vaistus - jų nenutraukti savavališkai.

G.JAKAVONIS: Neretai trombozės priežastimis tampa traumos? O kokios dar trombozės rizikos?

G.RADAUSKAITĖ: Trombozės ir trombembolijos yra dažna komplikacija po traumų, pasitaikanti nuo 5 iki 63 proc. atvejų. Trombozės išsivystymo dažnis labai priklauso nuo rizikos veiksnių. Didžiausias rizikos veiksnys yra traumos vieta. Trombozės dažnesnės pacientams, kurie patyrė apatinių galūnių, dubens, stuburo, galvos traumas. Šiais atvejais taikoma ilgesnė imobilizacija, gulimas režimas, pacientas tampa mažiau judrus. Taip pat trombozės rizika padidėja vyresnio amžiaus, nutukusiems, rūkantiems, lėtinėmis ligomis (tokiomis kaip širdies nepakankamumas, diabetas) sergantiems žmonėms. Trombozės rizikos veiksnys yra ir geriamųjų kontraceptikų vartojimas. Todėl moterų, kurios nustatyta trombozė ar trombembolija, reikėtų pasiteirauti, ar jos nevartoja kontraceptinių tablečių. Kai kurie pacientai turi įgimtų krešėjimo sutrikimų, jiems trombozės rizika taip pat yra didesnė. Tokius pacientus, kuriems trombozės kartojasi, ar trombozė išsivystė jauname amžiuje, nesant kitų rizikos veiksnių, reikėtų tirti dėl kraujo krešėjimo sutrikimų.

Kadangi svarbiausias rizikos veiksnys yra paciento nejudrumas, didelę reikšmę trombozės profilaktikoje turi ankstyvas paciento aktyvinimas bei reabilitacinės procedūros. Rekomenduojama skatinti paciento judėjimą kaip galima anksčiau po traumos, žinoma, tai priklauso nuo traumos pobūdžio. Kai kuriems pacientams gali būti taikoma mechaninė profilaktika - elastinės kojinės.

Taip pat svarbią profilaktikos dalį sudaro medikamentai. Priklausomai nuo įvertintos trombozės rizikos, pacientams gali būti skiriami leidžiami po oda mažos molekulinės masės heparinai arba geriamieji antikoaguliantai. Tinkamą konkrečiam pacientui gydymą parenka gydantis gydytojas.

G.JAKAVONIS: Kokie simptomai signalizuoja apie trombozės pavojų? Ką reikėtų daryti onkologiniams ligoniams, kuriems trombozių rizika taip pat yra didesnė?

P.ŠERPYTIS: Vėžys skatina krešumą, o kai yra padidėjęs krešumas, tuomet trombų susidarymo pavojus yra žymiai didesnis. Gali įvykti net mirtina komplikacija. Vėžiu sergančių žmonių kraujagyslių trombozės rizika padidėja, nes jų kraujo savybė krešėti būna sustiprėjusi. Kraujo krešuliai, susidarę kojų venose, gali pasireikšti kojų skausmu, tos vietos kojos audinių paraudimu, patinimu. Jei krešulys užkemša plaučių kraujagysles, pasireiškia skausmas krūtinėje, dusulys. Jei onkologine liga sergantis pacientas pajunta panašius simptomus, toks ligonis nedelsdamas turi kreiptis į gydytoją.

G.RADAUSKAITĖ: Trombozės išsivystymo rizika onkologiniams pacientams priklauso nuo vėžinio susirgimo lokalizacijos, taikomo gydymo (dažnesni įvykiai tiems, kuriems atliekama chemoterapija), naviko metastazavimo. Taip pat dėl bendro silpnumo pacientai mažiau juda, geria mažiau skysčių. Gydantis gydytojas, įvertinęs riziką, esant reikalui gali skirti medikamentinį profilaktinį gydymą. Užsiimti savigyda šiuo atveju nederėtų, tai gali duoti priešingus rezultatus ir netgi būti pavojinga gyvybei. Pacientas sau padėti gali tik stengdamasis daugiau judėti.

S.GLAVECKAITĖ: Pažymėtina, kad trombozė kartu su infekcinėmis komplikacijomis yra antra pagal dažnį vėžiu sergančių pacientų mirties priežastis. Vaistus tam tikriems vėžiu sergantiems pacientams trombozių profilaktikai rekomenduojama skirti priklausomai nuo veninių trombinių embolijų tikimybės. Klinikinėje praktikoje naudojamos specialios skaičiuoklės, leidžiančios įvertinti trombinių embolijų riziką. Skaičiuoklėmis įvertinamas rizikos balas ir pagal jį skiriami vaistai trombozės profilaktikai.

G.JAKAVONIS: Kaip teikiama pagalba tokiems ligoniams siaučiant koronavirusui?

P.ŠERPYTIS: Vaistų, kurie apsaugotų nuo trombozių, mes turime. Žinoma, visada yra kur patobulinti, todėl reikėtų gerinti kompensavimo mechanizmą. Kalbant apskritai apie gydymo prieinamumą esant pandemijai, galiu pasakyti, o ir mes tai turime suprasti, kad COVID-19 era nesibaigs labai greitai. Ji dar tęsis kelerius metus, manau, kad 1,5 -2 metus tikrai. Jeigu mes neturėsime vakcinos, apsauga ir patekimas į ligoninę bus išties apsunkintas. O kalbant apie mūsų aptariamą problemą, neturėtų būti trikdžių, kad pacientas skubiai patektų į ligoninę ir sulauktų kvalifikuotos pagalbos. Žinoma, aš negaliu spręsti apie visą Lietuvą, kai patekimas į ligoninę šiuo metu gali būti apsunkintas. Reikia suprasti, kad tokiomis sąlygomis ambulatorinis, planinis gydymas taip pat turi būti saugus. Pirmiausia pacientui turi būti padarytas COVID-19 testas ir tik paskui ligonis gali būti guldomas į skyrių. Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei Santaros klinikose ar Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje būtų masinis protrūkis, todėl tokios apsaugojimo priemonės yra būtinos.

Ž.PETRULIONIENĖ: Visame pasaulyje daugėja įrodymų, kad koronavirusas ne tik sukelia bendrą ir lokalų uždegimą, dideles uždegiminių citokinų audras, pažeidžia ne tik plaučius. Neretai COVID- 19 virusas pažeidžia ir širdį, širdies vainikines bei kitas organizmo kraujagysles ir sukelia trombozes tiek stambiose, tiek ir pačiose smulkiausiose kraujagyslėse. Todėl antrosios COVID-19 pandemijos bangos metu būtina atsakingai laikytis visų apsaugos priemonių, stengtis išvengti bereikalingų kontaktų, stiprinti imunitetą ir pasiskiepyti nuo gripo.

G.RADAUSKAITĖ: Nepaisant sudėtingos situacijos, pacientams kiek įmanoma yra teikiama tiek planinė, tiek būtinoji pagalba. Dirbame laikydamiesi tam tikrų saugumo reikalavimų: nešiojame apsaugines kaukes, dažniau vėdiname kabinetus, dezinfekuojame paviršius, nors tai užima daugiau laiko. Saugodami save ir pacientą, reguliariai atliekame tyrimus dėl koronaviruso. Pastebima, kad pacientų elgesys taip pat pasikeitė, kas yra labai svarbu: dabar jie stengiasi ateiti paskirtu laiku, kad nereiktų ilgai laukti prie kabineto durų.

 

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jau puošiatės namus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  0 C

-1  0 C

 

-3 -1 C

 +1 +3 C

+1 +2 C

 

 -1 +1 C

0-4 m/s

0-2 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos