respublika.lt

Maištas demokratijos citadelėje

(0)
Publikuota: 2021 sausio 18 07:00:32, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 2 nuotr.
Kapitolijaus šturmas. EPA-Eltos nuotr.

Kiek daugiau nei prieš savaitę pasaulio akys buvo nukreiptos į demokratijos citadele vadinamas Jungtines Amerikos Valstijas, kur, tvirtinant prezidento rinkimų rezultatus, Kongresą šturmavo pralaimėjimo nenorėjusio pripažinti Donaldo Trampo šalininkai. Šis įvykis ir šiaip jau suskaldytoje visuomenėje pavadintas gėdingiausiu per šimtmetį Amerikos istorijoje ir skaudžiausiu smūgiu šalies demokratijai.

 


Apie tai prie NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo kalbėjosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas KASČIŪNAS, filosofas Vytautas RUBAVIČIUS, dimisijos generolas Česlovas JEZERSKAS ir Kovo 11-osios akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Generole, esate vienas iš pagrindinių 1991 metų Lietuvos parlamento gynybos organizatorių, matėte ir 2009 m. Seimo „šturmą". Noriu paklausti, kaip profesionalaus kario, be jokių politinių simpatijų ir antipatijų, - kokios mintys kilo praėjusią savaitę per televizijas stebint JAV Kongreso pastato užėmimą?

Č.JEZERSKAS: Visų pirma, nustebino viešojoje erdvėje nuskambėjusi informacija, kad tą dieną policijos, saugojančios Kongresą ir jos narius, buvo mažiau nei įprastai. Juk informacija, kad ruošiamasi manifestacijoms, buvo paskelbta per visas JAV masinės informacijos priemones. Net Lietuvoje organizuojant mažiausią piketėlį prie Seimo stiprinama policijos apsauga ir didinamas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų skaičius. Norėtųsi sakyti, kad JAV pareigūnai dirbo neprofesionaliai. Bet mes kalbame apie amerikiečius, kurie turi puikiai išvystytas žvalgybas, profesionalius, gerai paruoštus, policijos pareigūnus, bei specialiąsias pajėgas, kurios net kitas valstybes perspėja apie ruošiamus teroro aktus. O čia net nacionalinė gvardija, kuri, esant kritinei situacijai, turėjo budėti Kongreso prieigose įvykių pradžioje, pasirodė tik tada, kai Kapitolijaus rūmai buvo užimti.

Kalbant apie JAV Kongresą puolusius maištininkus, sunku patikėti, kad stichiškai susirinkusi, niekieno neorganizuojama, savo veiksmų nekoordinuojanti minia galėtų ne tik pulti, bet ir užimti pagrindinį Amerikos įstatymų leidybos pastatą, su visom savo „karnavalinėm" aprangom įsiveržti į Kongreso pirmininkės kabinetą. Amerikiečiai dažnai akcentuoja, kad jų politika labai pragmatiška, o čia aš mačiau spektaklį, skirtą JAV ir viso pasaulio žiūrovams. Politologams, kurie komentuoja šiuos praėjusios savaitės įvykius, patarčiau paanalizuoti klausimą, kam tai naudinga ir dar kartą paskaityti, knygą „Politinio spektaklio konstravimas".

G.JAKAVONIS: Aišku, kad praėjusios savaitės įvykiai subrendo ne per vieną dieną ir ne per Džo Baideno bei Donaldo Trampo rinkiminės kovos dėl JAV prezidento posto laikotarpį... Kiti tą kovą vertina kaip neskelbtą karą tarp tradiciškai ankščiau JAV politiką formavusio, Sorošų-Rotšildų bloko ir naujai į valdžią įsiveržusio turtingo, iš gatvės atėjusio D.Trampo šalininkų. Kodėl „stagnaciškai" vykdomoje ir lengvai nuspėjamoje Amerikos politikoje atsitinka tokie dalykai? Kodėl JAV visuomenė skyla į dvi dalis?

L.KASČIŪNAS: Tai, kas vyksta JAV, ir ypač, ką matėme aną praėjusią savaitę, kada įniršusi minia įsiveržė į Kongresą, yra visuomenės susiskaldymo išdava, atskirų grupių radikalizacijos ir nesugebėjimo susikalbėti rezultatas. Tai yra kultūrinių karų, kurie ypač matomi Vakaruose, dalis. Tokie karai vyksta tarp skirtingų pusių toje pačioje politinėje bendruomenėje ir yra siejami su išryškėjusiomis ideologinėmis, pasaulėžiūrinėmis priešpriešomis. Žmonės užsidaro tokias pačias idėjas ir vertybes išpažįstančiųjų grupėse, kur vengiama bet kokių subtilesnių diskusijų, kritinio požiūrio, argumentų. Ir ne tik kategoriškai atmetama kitokios pozicijos egzistencija ir teisė į jos gynimą, bet vis dažniau prabylama apie būtinybę užčiaupti, taigi, neutralizuoti, o galbūt net ir diskursyviai sunaikinti nepatinkančias pozicijas. Prie to ypač prisidėjo socialinių tinklų išpopuliarėjimas, kada atsirado galimybė blokuoti ir mesti lauk bet kokią nepritampančią nuomonę. Taigi, sakyčiau, yra judėjimas kraštutinumų link, kur, net ir konkrečių klausimų atveju, tiesos pozicijoje esanti pusė yra linkusi siekti maksimalaus dominavimo.

V.RUBAVIČIUS: Amerikoje vykstantys reiškiniai patvirtina jau senokai daugelyje šalių intelektualų ir kultūrininkų sluoksniuose kirbantį įtarimą, kad su demokratijos turiniu, demokratijos samprata, demokratinių principų įgyvendinimu jau yra kažkas negerai. Atrodo, kad visuomenės vis labiau yra valdomos tam tikrų nematomų galios centrų, o viešieji politikai vienaip ar kitaip tuos galios centrus aptarnauja, patys net nežinodami tų galios centrų vietos, kur tie galios centrai yra susikaupę. Tą rodo ir žiniasklaidos elgesys. Pasižiūrėkime į pasaulinę žiniasklaidą, kuri save vadina demokratine, kaip ji staiga pakyla ir, tarsi burtų lazdele mostelėjus, išmeta vienokią arba kitokią idėją. Pavyzdžiui, kaip daugelyje pasaulio šalių nuvilnija demonstracijos, kurios jau po mėnesio yra užmirštamos. Tačiau vėl staiga pakyla kokia nors nauja banga ir vėl nuvilnija per pasaulį armonaičių vedamas jaunimas, klaupiasi, bučiuoja žemę prie ambasadų ir panašiai. O į realias problemas niekas rimtai nekreipia dėmesio. Amerikoje toks demokratijos virsmas išryškėjo labai aiškiai. Kartu labai aiškiai išryškėjo visiškas mainstryminės žiniasklaidos nedemokratiškumas. Su rinkimais susijusios nuotaikos Amerikoje buvo iškilusios į paviršių jau gana seniai. Ką dabar mes stebėjome iš šono? Apie 70 mln. amerikiečių mano, kad rinkimai buvo suklastoti, kad rinkimai įvyko su daugybe pažeidimų. Pažeidimų, beje, niekas neneigė, tačiau neigė visus tuos, kurie yra nepatenkinti pačių demokratinių rinkimų eiga, technologijomis, kurios buvo įveiksmintos. Jie vadinami „lūzeriais", atsilikėliais, populistais, sąmokslo teorijų šalininkais ir panašiai. Taigi, šitaip 70 mln. - beveik pusę Amerikos visuomenės - vadina demokratine save laikanti žiniasklaida. Kas yra įvykę? Juk negali 70 mln. žmonių taip smarkai apsirikti. Bet jeigu jie ir apsirinka, tai jie netampa dėl to kažkokiais kitokiais žmonėmis, į kurių nuomonę net nereikia atsižvelgti. Ir tai nereiškia, kad tie žmonės jau yra atgyvenę, juos reikia stumti kuo greičiau į pašalius ir kad jie niekada iš tų pašalių nebepakiltų. Bet pasižiūrėjus į žemėlapį, matai - tie žmonės apima didesnę Amerikos teritorijos dalį. Nes demokratų šalininkų yra didžiuosiuose miestuose, tokiose valstijose kaip Kalifornija ir kitur. Akivaizdus yra ne tik visuomenės susipriešinimas, bet ir sąmoningas visuomenės priešinimas. Ir tai vyksta įgyvendinant demokratines reformas, piešiant naujus lytinio tapatumo vaizdinius ir panašiai. Net šis įsiveržimas į Kapitolijaus rūmus, kad ir kaip jis atrodytų, buvo paskatintas desperacijos ir nepaliaujamo iš žiniasklaidos besipilančių įžeidimų srauto. Beje, nedaugelis pastebėjo, kad kaip tik kelios dienos prieš tą įvykį Nensi Pelosi (Atstovų rūmų pirmininkė - red. past.) pateikė Amerikos Kongresui siūlymą oficialioje kalboje išbraukti žodžius tėvas, motina, duktė ir panašiai, nes neva jie jau diskriminuoja kitas mažumas, kurios jau nebeįsirašo savęs į vyro ir moters kategoriją. Tačiau tai juk įžeidimas apskritai visiems tikintiems krikščionims ir bendrai visiems Amerikos tikintiesiems. Juk taip iš esmės uždraudžiamas vienas iš dešimties Dievo įsakymų veikimų Amerikos aukščiausioje valstybės institucijoje. Ką tada reiškia toje institucijoje dar galiojanti priesaika padėjus ranką ant Biblijos? Ji nieko nereiškia, tai tampa pasityčiojimu iš krikščionybės ir Šventojo Rašto. Manau, kad šitai taip pat buvo suvokta kaip daugelio Amerikos žmonių įžeidimas, perpildęs jų kantrybės taurę. Įdomu tai, kad apie tokius išsidemokratinimo virsmus jau buvo kalbama ganėtinai seniai. Jau prieš 100 metų labai aiškiai buvo pasakyta, kad iš esmės visuomenės nuomonę reikia formuoti, kad viešieji ryšiai turi formuoti visuomenės nuomonę, kuri nepaliaujamai atsilieka nuo įvairiausių progresyvių tendencijų ir kad visuomenės nuomonė turi iš esmės būti pajungta vartojimo didinimui.

Kitas dalykas, mes jau nebe pirmus metus kalbame apie galios centrus, kurių negalime įvardinti ir pamatyti. Tikroji valstybė, gilioji valstybė - tai yra tam tikri politikų, milijardierių ir kiti klubai, kurie iš esmės ir diriguoja pagrindinę vadinamųjų demokratinių įvykių eigą. Išties tas demokratijos vaizdinys dabartiniame pasaulyje yra ganėtinai pakrikęs ir tai susiję su tam tikru civilizaciniu nuosmukiu. Juk pastaruoju metu ypač išryškėjęs ateistinis šėtonizmas. Šitas reiškinys iš esmės ardo Vakarų civilizacijos pagrindus. Nes kaip tik vakarietiškos demokratijos, kuri yra grindžiama žmogaus orumo samprata, kilmė yra krikščioniška, religinė. Nes remiasi Dievo sukurtu žmogaus įvaizdžiu ir Dievo sukurtu visų lygių žmonių supratimu. Taigi, naikindami religines šaknis, mes iš esmės naikiname savo civilizacinius pamatus. O ką vietoj to pasiūlome? Vakarų civilizacija nepasiūlo jokių „klijų", tapatumo, bendrystės suvokimo, tiktai juridines ir įvairias naująsias ideologijas, ypač susijusias su lytinio tapatumo konstravimu. Ar tokie tapatumai ir toks civilizacinis modelis gali atsilaikyti prieš stipriąją Kinijos imperijos ir civilizacijos, taip pat kitų atgimstančių ir įsitvirtinančių civilizacinių darinių galią? Turime ir islamo civilizacijos pavyzdį. Ar tokie ateistai, genderistai ir kitokie gali vienaip ar kitaip atsilaikyti prieš tikinčius islamistus? Matome, kad net Europos valstybinės institucijos nedaug ką gali pasiūlyti kaip atsvarą mandresnėms Europoje išplitusioms islamo mokykloms. Išties esame atsidūrę tokioje tarsi civilizacinėje kryžkelėje ir tas iš Amerikos plintantis tos demokratijos ydų ir bėdų vaizdinys yra labai simptomiškas ir suvoktinas kaip tam tikras iššūkis, kurį būtina apmąstyti visoms Vakarų civilizacijos šalims. Juolab europinėms. Nes tos civilizacijos ekonominis, technologinis ir karinis lokomotyvas yra kaip tik Jungtinės Amerikos Valstijos. Nuo jų propaguojamos ideologijos, naikinančios vakarietiškos civilizacijos pamatus, juk priklauso iš esmės ir Vakarų civilizacijos likimas. Tą bėdą jau buvo pastebėję didieji mąstytojai ir anksčiau. Samuelis Hantingtonas, kuris jau 9 dešimtmečio pradžioje aiškino, kad didžiausia Vakarų civilizacijos bėda yra ir vis labiau bus iš Amerikos plintantis įvairių socialinių tapatumų iškėlimas, o ne žmogaus orumo, individo laisvės ir krikščioniškų pamatų naikinimas. Nes civilizacijos dažniausiai sunyksta su mūsų vaikais arba subyra iš vidaus. Tą yra patvirtinę didieji Amerikos mąstytojai, kurie aiškino, kad Amerikos tikrai niekas nenugalės iš išorės, jos niekas nesunaikins, bet ji turi daug galimybių susinaikinti pati iš vidaus. Tas grėsmes ir su jomis susijusias demokratijos eižėjimo ir jos turinio pasikeitimo problemas jau matome. Lietuvoje mes taip pat matome daugybę reiškinių, kurie taip pat neturi daug bendro su demokratija. Juolab kad mes Lietuvoje taip ir neįgyvendinome iš esmės vakarietiškos demokratijos principo - realios tiesioginio atstovavimo savivaldos. Mes net to nepajėgėme įgyvendinti, nes buvo žmonių sluoksnis, kuris jau buvo nusipelnęs anksčiau gyventi geriau. Jo supratimu, gyventi geriau gali nedidelis žmonių sluoksnis, tik atsisėjęs nuo visuomenės ir visuomenės gėrį tiesiog pasitelkęs savo naudai.

R.PAULAUSKAS: Įvykiai JAV - interesų susidūrimas tarp labai didelių pinigų, valstybės ir idėjų. Pirmiausia reikia minėti „Big Data": tai privačios internetinės korporacijos, kurių biudžetai didesni už daugelio pasaulio valstybių, o jų galimybės pveikti ir kontroliuoti visų valstybių žmones, neturi analogų žmonijos istorijoje. Valstybės kol kas dar turi monopolinę teisę leisti įstatymus. Taip pat ir nukreiptus prieš privačias kompanijas. 1911 m. JAV valdžia tokiu būdu suskaldė galingiausią tuo metu J.Rokfelerio naftos kompaniją „Standard Oil". Pastaruoju laiku JAV Kongrese vis pasigirsta siūlymų ir su „Big Data" pasielgti panašiai. Valstybės dar tebeturi išimtinę teisę emituoti pinigus, bet „Big Data" vis dažniau deklaruoja siekius emituoti savo kriptovaliutas. Teisė į prievartos panaudojimą palaikant viešąją tvarką ir cenzūros įvedimas - taip pat valstybės monopolis. Galima teigti, kad valstybė ir yra tol, kol jai priklauso išimtinė teisė naudoti prievartą užtikrinant įstatymų vykdymą. Valstybės, kurioje privatūs asmenys gali nebaudžiamai naudoti prievartą, laukia negeros permainos.

2020 m. JAV kelis mėnesius, be rimtesnių pasekmių sau, siautėjo BLM, „Antifa" ir panašios grupuotės. Taip pat 2020-ųjų ir 2021-ųjų pradžioje „Big Data" ir kitos privačios kompanijos įvedė cenzūrą TV ir internetinėje erdvėje visoje JAV teritorijoje. Tai tapo įmanoma, šalia kitų priežasčių, ir dėl to, kad dalis valstybininkų, šiuo atveju, mėlynieji-demokratai ir prijaučiantys, savo kovoje su D. Trampu ir raudonaisiais-respublikonais taktiniais sumetimais ima į sąjungininkus ir „Big Data", ir BLM, ir „Antifa" ir visus, ką tik gali. Mėlynųjų šūkis šiuo metu : VISI KAS PRIEŠ TRAMPĄ - MŪSŲ DRAUGAI! Šis šūkis tuoj taps neaktualus, nes, panašu, Trampo laikas baigiasi. Bet kovos draugų, kad ir laikinų, mėlyniesiems reikės ir toliau, nes dar nesibaigia raudonųjų laikas, o gal net viskas tik prasideda. Ir yra didelė tikimybė, kad politinėje, o gal ir ne tik politinėje, kovoje bus aukojami valstybės interesai privačių kompanijų ir pirmiausia „Big Data" naudai.

G.JAKAVONIS: Esame valstybė, kurios lūpomis Europoje kalba JAV. Dabar akivaizdu, kad susiskaldžius Amerikos visuomenei, Lietuvos politinis elitas ir jį aptarnaujanti Dž.Sorošo fondo pinigais „maitinama" žiniasklaida yra Dž.Baideno pusėje. Akivaizdžiai matome, kad neturime jokios savarankiškos, pragmatiškos užsienio politikos. Norėčiau ironizuodamas paklausti, ar kokie nors tapinai neketina, gindami žmogaus teises JAV, organizuoti gyvos žmonių grandinės nuo Vilniaus iki Vašingtono? O jei rimtai, tai kaip, jūsų manymu, įvykiai JAV pasieks Lietuvą?

L.KASČIŪNAS: JAV yra svarbiausia Lietuvos partnerė ir sąjungininkė saugumo srityje, kurios vaidmuo regione - Baltijos šalių saugumo garantas ir patikimiausia atgrasymo priemonė. Lietuvai taip pat yra svarbi JAV lyderystė sprendžiant globalias problemas ir dėmesys Rytų Europai. Tačiau kilusi ir tebesitęsianti suirutė JAV viduje gali telkti naujosios administracijos dėmesį būtent vidaus reikalams, visuomenės vienijimui, dėl ko mažėtų aktyvumas ir lyderystė užsienio politikoje. Tai nebūtų naudinga nei Lietuvai, nei Europai, kurios galimos įvairios iniciatyvos, susijusios su strategine autonomija, šio galios vakuumo tikrai neužpildytų. Vietą užimtų Lietuvai nedraugiškos šalys - pirmiausia Rusija ir Kinija, kurias vienija strateginiai interesai mažinti Vakarų įtaką pasaulyje. Tai būtų blogiausias scenarijus.

Tačiau gilias demokratijos tradicijas turinti šalis per savo istoriją išgyveno ne vieną tokią ar panašią šoko terapiją ir sugebėjo atsitiesti. Neabejoju, kad JAV išlaikys teisės viršenybės egzaminą. Aišku, žaizdos gali išlikti ilgą laiką, nes visuomenė yra gana poliarizuota, ir tai gali turėti įtakos JAV vaidmeniui užsienio politikoje. Kita vertus, prisiminkime, panašūs nuogąstavimai buvo ir prieš ketverius metus, išrinkus D.Trampą, tačiau realybė juos išsklaidė. Nuo pat pradžių užsimezgę artimi ir intensyvūs ryšiai su prezidento D.Trampo administracija rodo, kad JAV gerai supranta ir identiškai kaip Baltijos valstybės vertina kylančias išorines grėsmes bei iššūkius.

R.PAULAUSKAS: Ieškodami atsakymo, pradėkime kiek iš toliau. Pažiūrėkime, ko nepasidalino mėlynieji su raudonaisiais? Pasaulis, kuriame visi gyvename, nėra tobulumo viršūnė. Su tuo, turbūt, sutiks dauguma. Na, ir žmonės į šį pasaulį ateina labai skirtingi tiek savo siekiais, tiek ir galimybėmis. Vieni gimsta protingi, kiti tik alternatyviai. Vieni užauga aukšti ir gražūs, kiti tik simpatiški... Na, jūs mane supratote... Trumpai tariant, pasaulį reikia taisyti. Visada ir visur atsiranda žmonių, kurie manosi turį teisę ir sugebėjimų pataisyti šio pasaulio Kūrėją. Ir, nors net nesugeba atskirti, ką galima pataisyti, nuo to, kas yra duotybė arba dėsnis, vis bando ir bando tobulinti pasaulį ir žmogų. Kada tokių „tobulintojų", vienijamų bendro idėjų lauko, susirenka tam tikras kritinis kiekis, jie pradeda veikti, keldami sumaištį didesnėje ar mažesnėje erdvėje. Žmonijos istorija mirga marga tokiais „žygdarbiais". JAV, o ir visoje Vakarų civilizacijoje, kaip tik ir susiformavo eilinis pasaulio „tobulintojų" būrys. Na, ir pažiūrėkime, kuo gi reikia tikėti, norint būti priimtam į „tobulintojų" gretas šį kartą. Pradėkime kad ir nuo to, kaip žmonija daug amžių galėjo nepastebėti, kad yra ne tik moterys ir vyrai, bet ir daugybė kitų variantų. Be to, kaip žmogau būsi laimingas, jei tuo, kuo gimei, ir liksi visą amžių? O kur laisvė? Mes gi gimę laisvei. Šiandien noriu taip, rytoj kitaip. Ir geriausia pradėti vaikystėje. Ir šiaip laisvė yra aukščiau visko. Laisvė nuo lyties, nuo rasės, nuo valstybės, nuo tautos, nuo šeimos, nuo vaikų, laisvė nuo visų su gimimu gautų žmogaus savybių, sugebėjimų ir, galų gale, nuo paties žmogiškumo, kaip biologinio darinio. Ir nuo pinigų, aišku, ir nuo būtinybės juos uždirbti. Pasaulio gelbėtojais save matantys visais laikais suteikia sau teisę kitų atžvilgiu taikyti prievartą. Kiekvienas, kuris, jų manymu, trukdo pasauliui tobulėti, turi būti nubaustas ir pašalintas iš kelio į rojų. Įstatymai ir moralė - tik „tobulintojams", kas nesutinka ar netiki, prieš tuos galima viskas. Taip pat ir klastoti rinkimus. Dar reikia išskirti tuos, kurie nėra tikintys „tobulintojai", o tik prisiplaka dėl naudos. Štai ir turime tą kovos lauką, kuriame artimiausiu metu kunkuliuos aistros JAV, persimes, aišku, į Europą ir ateis į Lietuvą. Kaip sakoma, neklausk, kam skamba varpas, jis visada skamba tau.

V.RUBAVIČIUS: JAV pasiekia Lietuvą labai greitai. Mes jau matėme, kaip Armonaitė per naktį atsiradusius plakatus, kuriuose ne lietuviškai įrašyta, kad policijos „pimpalai" yra maži, jau buvo įspraudusi į moksleivių mergaičių rankas ir drąsiai žygiavo gatvėmis. Čia viskas priklauso nuo to, kas mosteli lazdele ir kaip reikia pakilti. Tad mes tų reiškinių matysime galbūt ir daugiau. Nes „pažangieji" turi save nepaliaujamai teigti. Naujoviškų tualetų kūrimas Seime yra tiktai žingsnis, bet žingsnis ta pačia linkme. Manau, kad kai bus atsigauta nuo pandemijos ir kai truputį išlaisvės ta atmosfera, mes tų naujų „pažangiųjų" vyksmų sulauksime.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s