Santuokos ir šeimos studijų centro atstovė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Birutė Obelenienė teigia, jog lytinis švietimas tėra antrinė priemonė, paprastai neatnešanti lauktų rezultatų.
Komentuodama Lietuvoje plataus dėmesio susilaukusią, praėjusią savaitę Europos Parlamente atmestą "Estrelos rezoliuciją", Seime surengtoje spaudos konferencijoje mokslininkė teigė, jog lytinis švietimas ateina iš sveikatos sistemos, o tarp jos tikslų niekada nebuvo brandžios asmenybės ugdymo. "Jis (lytinis švietimas - ELTA) negali būti anksčiau nei lytiškumo ugdymas - tai yra tas pats, kas statyti arklį už vežimo. Nesubrendusiai asmenybei, dar negalinčiai suprasti savo vertybių, yra pateikiama kita produkcija, kitas kelias. Lytiniai santykiai sukelia ne vien pasekmes - nėštumus, ligas, bet tai yra didžiulis emocinis sužalojimas - vaikai neturi jėgos įsipareigoti ir prisiimti atsakomybę, kažkuris iš jų bus sužeistas, ir dažniausiai tai būna mergaitė. Lytiškai plintančios ligos yra pagydomos, tuo tarpu emociniai sužeidimai lieka visam gyvenimui, ir vaikai nemoka megzti santykių (...). Jau dabar esame šalis, ES pirmaujanti pagal skyrybų skaičių", - teigia V. Obelenienė.
Anot jos, lytinis švietimas prisidengia humaniškais dalykais - rūpinimusi reprodukcine sveikata tam, kad apsaugotume juos nuo pasekmių - lytiškai plintančių ligų, paauglių nėštumo, ŽIV ir AIDS. Tačiau šis metodas neugdo jauno žmogaus ir yra paremtas prielaida, jog žmogus yra protinga būtybė, tačiau negali valdyti savo poreikių.
Edukologė siūlo vystyti lytinį ugdymą, kuomet aiškiai įvardinama, jog žmogus yra protinga būtybė ir laisva nuo gamtinio determinizmo, galinti valdyti savo potraukius, tereikia vaikui ar paaugliui padėti - išmokyti suderinti jo lytinį potraukį su bendra visuma ir meile.
"Žmogus elgiasi taip, kokias nuostatas ir vertybes jis turi. (...) vaikas supras, kad jo lytinis potraukis yra gėris, jeigu supras, jog žmogus galės mylėti, kai (...) nebus valdomas aistros. Lytiškumo ugdymas viso šito moko. Tai tarsi pirminė prevencija - stengiamasi pašalinti per ankstyvus lytinius santykius. Lytiškumo švietimas - antrinė prevencija, tai yra žalos mažinimo strategija", - teigia Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė.
Pasak jos, egzistuoja daugelis mokslinių įrodymų, patvirtinančių, jog lytinis švietimas yra neefektyvus. Pavyzdžiui, socialinė prezervatyvų rinkodara - komercinių principų pritaikymas sveikatos sistemoje veikia visai skirtingai nei suaugusiems. Anot mokslininkės, rinkodaros specialistai patys rašo, kad veikiant šiai rinkodarai visų kontraceptikų pardavimas padidėja 9 kartus. Taigi pripažįstama, jog ši rinkodara augina vartotoją.
"Ekonomistai pastebi, kada prezervatyvų kaina krinta, o socialinė rinkodara to ir siekia, tai paskatina vartoti ir tuos paauglius, kurie iki tol lytinių santykių nepraktikuoja. Tad ji paauglių atžvilgiu yra labai pavojinga ir neetiška - teigia B. Obelenienė. - Pavyzdžiui, jeigu socialinė rinkodara tarp moterų sumažina pastojimų skaičių, bet nesumažina abortų skaičiaus, tai paaugliams ji nesumažina nei abortų, nei nėštumų, nei lytiškai plintančių ligų".
Mokslininkės teigimu, ankstyvas lytinis gyvenimas kur kas pavojingesnis yra mergaitėms - šioje vietoje lyčių lygybė yra neįmanoma. Mergaitės geria kontraceptikus, jos kur kas dažniau serga lytiškai plintančiomis ligomis, darosi abortus.
B. Obelenienė išskyrė daugelį europinių pavyzdžių, kur lytinis švietimas atnešė priešingų rezultatų.
"Belgija yra viena iš daugiausiai abortų atliekančių šalių, čia valstybė yra įteisinusi laisvą kontracepcijos dalijimą paaugliams. Nuo to laiko, kai buvo pradėta dalinti nemokama kontracepcija, paauglių abortų skaičius auga. Švedija, šalis kurioje anksčiausiai įvestas lytinis švietimas - 1947 metais, dabar garsėja didžiausiu procentu penkiolikmečių merginų, kurios yra lytiškai aktyvios, didžiausias kontracepcijos vartojimas ir didžiausias lytiškai plintančių ligų paplitimo mastas tarp jaunų žmonių", - teigia mokslininkė.
