To buvo galima tikėtis, pastebėjus, kaip pirmosiomis dienomis po incidento viešojoje erdvėje įvairūs žymūs žmonės stojo ginti žinomą žurnalistę. Nors tuomet, sekmadienio popietę, policijos sustabdyta vairuojanti E.Mildažytė į alkotesterį pripūtė 2,36 prom. ir jai buvo nustatytas vidutinis girtumas. „Dabar galime stebėti, ar bus gelbstimas „dvaro" žmogus. Kalbu apie bendrą teisingumo principą. Nesvarbu, ar nusikaltimą padarytų Povilas Gylys, ar Antanas Kandrotas, žinomas Celofano pravarde, ar E.Mildažytė. Bausmė turi būti atitinkama. Bet, manau, jau vyksta gerai organizuota gelbėjimo operacija. Viešumu teisintis nereikia. Jeigu esi viešas, tau padarius gerą darbą - visi žino, bet visi žino ir tau padarius blogą darbą. Taip jau yra", - tuomet „Vakaro žinioms" sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys.

Ir iš tiesų, panašu, kad gelbėjimo operacija suveikė. LRT, iš pradžių skelbusi, kad iš naujo įvertins E.Mildažytės galimybę vesti naują laidą, priėmė sprendimą žurnalistės nebausti. Kaip skelbia LRT, pokalbių laida „Svečiuose pas Editą" bus rodoma LRT mediatekoje nuo spalio 18 d. kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Kartu su vyru sukurtoje sodyboje E.Mildažytė kalbins įvairius žmones. Pirmoje laidoje teatro ir kino aktorius Marius Jampolskis pasakos apie tai, kaip atsisakius alkoholio pasikeitė jis ir jo gyvenimas.

Neseniai taip pat buvo paskelbta, kad policija baigė ikiteisminį tyrimą dėl E.Mildažytės vairavimo esant neblaiviai. Greitai moteriai turėtų būti paskelbtas teismo sprendimas. Už tai jai gresia teisių atėmimas ir baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už vairavimą, nustačius 1,51 ir daugiau prom. neblaivumą, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Vakar tiesioginio eterio metu specialioje LRT transliacijoje E.Mildažytę kalbino LRT.lt vyriausiasis redaktorius, žurnalistas Mindaugas Jackevičius.

- Edita, pastarosiomis savaitėmis dėl skandalo, kai vairavote išgėrusi, buvote ir vis dar esate dėmesio centre. Kaip šiandien jaučiatės?

- Taip gerai, kaip galima tokioje situacijoje jaustis. Turbūt jaučiuosi taip, kaip jaustųsi bet kuris kitas žmogus tokioje situacijoje, tik dar pridėkite tą viešumą, kuris yra.

- Viešumas turbūt ir buvo nemaloniausias momentas?

- Viešumas visada yra nemaloniausias momentas. Ir aš pagalvojau, kad turbūt mes esame pasiekę tokį viešumo ir viešinimo lygį, kad visai nesvarbu, ką tu padarai - teigiamą ar neigiamą veiksmą, - vis tiek galutinis komentarų ir apžvalgų taškas bus neigiamas. Net jeigu būčiau dabar ištekėjusi, komentarai būtų labai neigiami. Ir, tiesą pasakius, pirmą kartą gyvenime bent jau žinau, už ką gaunu - nes iš tiesų esu prisidirbusi. Tą pripažįstu ir suprantu.

- Grįžkime į tą dieną. Kas tokio atsitiko, kad sėdote prie vairo išgėrusi?

- Žinote, iš tiesų aš neturėjau niekur važiuoti. Bet... Ar jums taip yra buvę, kai darote beprotybę, suprantate, kad ją darote, bet darote toliau?

- Prigavote, sunku kažką atsakyti. Jums čia buvo ši diena?

- Taip, supratau, ką aš darau. Tai nebuvo kažkokia afekto būsena. Supratau, kokia apsvaigusi esu ir vis tiek važiavau. Ir tikriausia žinojau, kad mane sustabdys. Kodėl aš taip padariau, nežinau. Dabar nuėjau pas psichoterapeutą išsiaiškinti, ką ir kodėl aš padariau. Nesu iš tų vairuotojų, kurie geria nealkoholinį vyną ar alų. Aš - niekada. Negeriu net jokių taurių šampano. Todėl visi mano draugai buvo labai nustebinti. Aš visada sakydavau, jeigu perskaitysite, kad E.Mildažytė sulaikyta neblaivi prie vairo, tai bus netiesa. Bet šįkart tai buvo tiesa.

- Gimėte po laiminga žvaigžde, nes nieko neužmušėte, nesužalojote nei kitų, nei savęs.

- Didžiausia laimė, kad niekam nepadariau nieko blogo, išskyrus save. Nepaisant to, „stumdama" valandas areštinėje, daug ką apgalvojau. Ir apie kolegas, jų elgesį, ir ką turėčiau padaryti - atsiprašyti tų žmonių, kurie dėl tokių vairuotojų prarado savo artimuosius, kurių vaikai, artimieji buvo suluošinti. Mane Dievas saugojo.

Ir dar papasakosiu, kad mano kaimynas tokiu būdu neteko savo dukters. Ji buvo mano sūnaus bendraklasė. Būdama areštinėje galvojau, kaip Rimui apie tai pasakysiu, ką pasakysiu jam ir jo žmonai. Kokias dvi naktis dėliojau atsiprašymo laišką jiems, tačiau taip ir neparašiau. Vėliau man su anūkais einant į žaidimo aikštelę, susitikau jį. Jis išsakė man daug palaikymo žodžių ir paguodė. Tuomet supratau, kaip yra sunku mylėti kaltą žmogų. Supratau, kad Dievas mane myli.

- LRT pranešime rašoma, kad kreipėtės profesionalų pagalbos. Ar pripažįstate, kad turite problemų dėl alkoholio?

- Ne, neturiu problemų. Tą pasakė ir psichoterapeutas. Tai nėra alkoholio vartojimo problema.

- Tuomet kieno? Sakoma, pirmiausia reikia pripažinti sau, ir dažniausiai tie žmonės, kurie turi problemų, jas neigia.

- Ne, aš neneigiu to. Todėl ir nuėjau pas profesionalą. Pajutau, kad pusė Lietuvos mane kala prie kryžiaus, pusė gydo. Sulaukiau, kol iš užsienio grįš specialistas, kurį gerbiu ir kuriuo pasitikiu. Tai nėra kokia nors specializuota priklausomybių terapija. Ne, tai yra terapija, bet kitokia.

- Bet lankysitės nuolat pas specialistą?

- Aš nežinau, ar lankysiuosi. Manau, lankysiuosi ir gal man netgi bus labai įdomu. Kiekvienas toks atsitikimas kur nors tave atveda. Į visą tą žiūriu kaip į patirtį. Labai nemalonią ir sudėtingą, bet kaip į patirtį.

- Minėjote, kad viena pusė visuomenės kalė prie kryžiaus, kita - guodė. Ko buvo daugiau?

- Nežinau, neskaičiau nei straipsnių, nei komentarų, saugojau savo psichiką. Nes nuo to niekas nepagerės, faktas buvo toks, koks yra, jis įvykęs.

- Gatve galite eiti laisvai?

- Galiu. Bet daug žmonių mane stabdo ir reiškia užuojautą. Esu dėkinga jiems už palaikymą. Suprantu, kad jie nepalaiko pačio fakto, bet žmonės reaguoja į tai, kaip į klaidą. Suprantu, kad klaida atleidžiama vieną kartą.

- Ar pastebėjote, kad žinomiems žmonėms visuomenė atlaidesnė?

- Turbūt yra visaip. Aišku, kiekvienam žmogui būtų maloniau, jeigu būtų tik inicialai ir įvykis. Nes tokių, kaip aš, su panašiomis promilėmis, šiandien Lietuvoje sulaikyta daugiau kaip trys tūkstančiai. Ką jūs apie juos žinote? Nieko, jeigu nieko rimto jie neiškrėtė. Manau, tiems, kurie yra nežinomi, tokie įvykiai susiklosto žymiai paprasčiau. Dėl to mano tyrėja sakė, kad „daug būna garsių pavardžių ir negalvok, kad čia kažkas tokio".

- Dar tik stosite prieš teismą.

- Taip. Puikiai tą suprantu.

- Ką mąstėte tuo metu areštinėje: keikėte save, verkėte, atgailavote?

- Ne. Esu iš tų žmonių, kurie gyvenime yra lupti. Kai tik mane sustabdė, labai aiškiai supratau, kaip viskas bus. Areštinėje apie 20 val. pagalvojau, kad jau turėtų prasidėti (straipsniai žiniasklaidoje - aut. past.). Kadangi neturėjau telefono, ramiai praleidau tą naktį

- Žinojote, kad kolegų žurnalistų būrys laukia už lango?

- Be abejo. Ir aš gal būčiau išėjusi pas kolegas ir būčiau gal ką nors pasakiusi. Bet man patys pareigūnai pasakė, kad jeigu byloje kokių nors įrodymų gali nebūti, tai jų ir nebūna. Tad jeigu tavo vaizdo ten nebus, tu dėl to nenukentėsi. Ir esu labai dėkinga už tą patarimą.

- Suprask, kad neprisišnekėtumėte?

- Ne, ne tik dėl to. Bet kad išėjus iš areštinės, padarytos tavo nuotraukos liks visiems laikams. Ir jas visada bus galima ištraukti. Tad geriau elgtis taip, kad jų nebūtų.

- Šiandien išplatintame pranešime sakėte, kad jūsų karta užaugo alkoholio visuomenėje...

- Taip, mes visi užaugome tokioje visuomenėje, kur visi įvykiai (geri ar blogi) vienaip ar kitaip yra lydimi alkoholio. Du draugai, susitikę eina alaus išgerti į barą, o susitikusios moterys eina išgerti šampano. Net per laidotuves geriamas brendžiukas. Imkim bet kokį filmą. Trileriuose ne tik girti vairuoja, bet ir pilotuoja girti, pvz., Džeimsas Bondas.

- Ir žiniasklaidos pasaulyje. Pakalbėjus su LRT veteranais, jie pripasakoja istorijų, kai būdavo įprasta ir laidas atšvęsti viešai kabinetuose.

- Pagalvokite, kiek yra tikrai linksmų nutikimų įvykę visiškai blaiviems? Beveik niekada. Paskaitykite Kazimieros Kymantaitės arba Galinos Dauguvietytės atsiminimus. Gyvenimas yra labai pasikeitęs. Jeigu anksčiau kokią gerai „įpiešusią" Galiną kas nors pamatydavo gatvėje, stengdavosi saugiai parvesti namo ir perduoti vyrui. O dabar pastatytų prie medžio, prifotkintų ir sudėtų į feisbuką.

- Jūsų akimis, kiek alkoholizmas yra socialinė problema Lietuvoje?

- Man sunku atsakyti, nes yra ne tik alkoholizmas, yra ir narkomanija. Jeigu mūsų karta yra labai išreikšta alkoholikų karta, tai jaunesni už mus yra gana aiškiai išreikšta narkomanų karta. Svaiginasi visas pasaulis, net ir gyvūnai.

- Patikslinsiu, kad čia nekalbame apie pasiteisinimą ar kad alkoholis yra gerai.

- Ne, tiesiog kalbu, kad mokslininkai tiria, kas pirmiau atsirado - duona ar alus. Nes galvojant teoriškai, maisto buvo galima gauti daug paprastesniais būdais. Pavyzdžiui, nusišovus kokį paukštį. O čia reikia sėti, nuimti derlių, nukulti, sumalti ir pan. Koks procesas...

- Na, bet tą dieną jau ne derlių ėmėte.

- Ne (juokiasi).