1 nuotr.Politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad kovos su koronavirusu kontekste išlieka labai arši Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Kinijos konkurencija ir netgi priešiškumas, turėsiantis ilgalaikių padarinių ir Lietuvos saugumui. L. Kojala taip pat akcentuoja kovoje su pandemija pastebintis, kad Europos Sąjunga (ES) pereina į didesnio solidarumo fazę.
„Ir toliau matyti labai arši Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos konkurencija ir netgi prieštaravimas vieni kitiems. Ši tendencija buvo matoma ir anksčiau, dar gerokai iki viruso išplitimo ekonomikos srityje, prekyboje, saugumo politikoje, technologijų politikoje, netgi ideologinėje politikoje tai buvo akivaizdu“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kojala.
Politologas atkreipia dėmesį, kad JAV ir Kinijos konkurencija ir prieštaravimas greičiausiai turės ilgalaikių padarinių ir Lietuvos saugumui.
„Dabar tai aprėpia ir virusą, ir tai turės ir ilgalaikių pasekmių ir Lietuvos saugumui todėl, kad geopolitiniai pokyčiai, kurie gali būti sąlygojami dabar vykstančių procesų, paveiks ir NATO aljansą, ir Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politiką ir, be abejo, kaip sąjungininkai į tai reaguos ir kokius sprendimus priims“, – paaiškino politologas.
Europos Sąjunga pereina į didesnio solidarumo fazę
L. Kojala taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos politikoje pastebimas didesnis solidarumas kovoje su virusu. Politologas akcentuoja, kad pirmoji ES fazė buvo šalių užsidarymo ir susikoncentravimo į save metas, o tai parodė, kad Europos valstybėms trūksta solidarumo.
„Kalbant apie Europos Sąjungą, aš manau, galime kalbėti apie antrą fazę kovoje su virusu. Pirmoji fazė buvo didelio užsidarymo ir susikoncentravimo į save fazė, dėl to galbūt mes matėme sprendimų, kurie rodė, kad Europos valstybėms trūksta solidarumo. Buvo stabdomi medicininių prekių judėjimai, bendroji rinka tam tikra prasme strigo“, – teigė jis.
Visgi politologas pripažįsta, kad gerokai dažniau koncentruojamasi į trečiųjų šalių paramą, o Europos valstybių pagalba, pasak jo, neretai paliekama nuošalyje.
„Ne visada galbūt tai pasireiškia praktiniais sprendimais, bet manau, kad į juos reikėtų susikoncentruoti labiau, nes, nors trečiųjų šalių parama Europos šalims yra labai matoma ir nušviečiama, tai, kad Europos šalys padeda viena kitai, ko gero, šiek tiek yra paliekama nuošalyje, ir vėlgi mes laidojame europietišką solidarumą, kuris visada yra po kritikos strėlėmis, nors galbūt ne visada pelnytai“, – pridūrė jis.
