Lito reinkarnacija

Nelabai seniai, lygiai prieš 20 metų, taip buvo. Pakeitė „vagnorkes“ į litus. Surinko 2520 kg, nuvežė į Grigiškių popieriaus kombinatą ir perdirbo kaip nereikalingą makulatūrą. O tos „vagnorkės“ taip pat mūsų paveldas. Ne bet koks - nacionalinis! Kočėlų, kultuvių, spragilų galima prisirinkti ir pas kaimynus baltarusius ar lenkus. „Vagnorkių“ neprisirinksi niekur. Tik Lietuvoje, O čia „iššlavė“. Kam kilo tokia mintis, kokios tų valdininkų pavardės, kas juos įpareigojo naikinti nacionalinį lietuvių Tautos kultūros, valstybingumo, egzistencinį paveldą? Juk buvo pagamintas už mokesčių mokėtojų pinigus. Juk nesutramdžius šitų veikėjų, jie gali kada nors balotiruotis, pavyzdžiui, į prezidentus, merus, o mes, užmiršę jų piktadarybes, imsim ir išrinksim. O jie dar ką nors iškrės. Pakeitus „vagnorkes“ į litus, kodėl nebuvo galimybių už simbolinę kainą įsigyti ir turėti pagal poreikius kiekvienoje šeimoje kaip atminimą. Ar užmiršta, kaip per televizijos pokalbių laidas buvo ginamas litas. Reikalauta referendumo. Žmonės šiuo klausimu pasisakydavo su ašarom.

Klausiama: kodėl? Negi tai būtų grėsę Tautos saugumui, kad taip skrupulingai sunaikino.

Pas vieną savo pažįstamą mačiau „smetoniškų“ litų. Sudėti į albumą. Gerai išsilaikę. Ir tikėsit ar netikėsit, nieko blogo valstybei iki šiol neatsitiko. Ar galėjo atsitikti nuo „vagnorkių“? O gal kitur šuo pakastas: kuo retesnis daiktas, tuo brangesnis. Ar suvežant į Grigiškes arba pačiame kombinate buvo kokia nors kontrolė? Prieš metant į katilą, imk, kiek paneši. Dabar jos kolekcininkams turi šiokią tokią vertę, o valstybei - šnipštas.

Įdomu, ar tokio paties likimo sulauks ir dabartiniai litai - bus tinkami tik tualetiniam popieriui gaminti.

Sulauks! Lietuvos banke stovi litų „malimo“ mašinos. Jomis bus sunaikinta 70 tonų pastaruoju metu apyvartoje cirkuliavusių litų banknotų, kurių vertė 11 milijardų litų. Gal manote, kad pagerės tualetinio popieriaus kokybė? Nuo „vagnorkių“ nepagerėjo. Koks buvo skystas, panašus į voratinklį, toks ir liko.

Negi už kokią nors simbolinę kainą jų nebus galima įsigyti ir saugoti kaip nepakeičiamą valstybingumo paveldą kiekvienoje šeimoje. Nubraukus, pavyzdžiui, po porą nulių. Kodėl apie tai nediskutuojama? Gal atsirastų kitokių pasiūlymų, ypač dėl įsigijimo kainos. Po šių eilučių matau susiraukusią ministerijos klerko fizionomiją: kas neduos!? Pasilik, kiek apžiosi! Nekeisk, ir turėsi! Žinoma, monetų pasiliksime be klerko patarimų. Pagal Latvijos pavyzdį jau apskaičiuota, kiek pasiliksime ir kokį „nuostolį“ už tai turės valstybė. Valdininkėliai su visa nacionalinio paveldo darbuotojų armija pamiršo, kad daugiau kaip pusė milijono stovinčiųjųties skurdo riba neišgalės pasilikti net 100 litų banknotų (ką jau kalbėti apie 200 ar 500 litų), gaudami minimalius atlygius ar pašalpas.

Ko neišspjaus Grigiškių makulatūros kaminas, vėliau įsigysime Tautos kalno blusų turgelyje be akcizo. Juk pratę viską naikinti. Dažnai randame svarbius dokumentus sąvartynuose, sudegintas bažnytines vertybes Tytuvėnuose, o vietoj jų į Valdovų rūmus parsitempiame sutrūnijusią „taburetkę“ ar gobeleną iš užsienio. Tai labai brangu. Tiek pinigine, tiek dvasine išraiška - prie jų buvo prisiglaudęs Žygimantas Augustas. Tai smulkmenos. Iki fundamentų naikiname ne tik kolchozų fermas, sovietines gamyklas, bet ir dvarus, kino teatrus, kultūros rūmus, net kino studiją. Niekaip nesugebėdami tų sienų panaudoti dabartiniams poreikiams. Sutrumpėtų socialinių būstų laukiančiųjų eilė.

Tiek to! Tegu stovi skulptūros ant Žaliojo tilto. Tai sovietinis paveldas, o mes po kiekvieno apsilankymo tualete, paėmę ritinėlį popieriaus prisiminsime: čia reinkarnavosi mūsų nacionalinė vertybė - litas.

M.Litvinavičius, Vilnius