1 nuotr.Užėjau čia kurią dieną į internetą, o ten aptikau aprašymą ir reklamą tokios laidos, kur britas važinėja po buvusias sovietines šalis ir ten linksminasi su vietine publika. Taigi, tas britas atvyko į Lietuvą ir susipažino su Gibonu, buvusiu Vilniaus Brigados veikėju, tas jį pakvietė į savo namus vienam Vilniaus miegamųjų rajonų, kaip supratau, o ten, vajeeee, fototapetai su Kremlium, sovietiniai plakatai įrėminti, Slava KPSS, šapkos ušankos, vėliavos Tarybų Lietuvos, žodžiu, toks kaip serialo apie Černobilį filmavimo paviljonas, kur pasijunti laiko mašina sugrįžęs į Brežnevo laikus. Na, tuos, kai vyrai galėjo bučiuotis į sveikatą, nebijodami būt apšaukti gėjais, nes gėjų kaip ir nebuvo, bent jau oficialiai.
Taigi, žiūriu aš į tą Giboną, kaip jis pagarbiai ir su nostalgija apie anuos laikus pasakoja, visokius foto albumus „Tarybų Lietuva" rodo, ir mąstau. Ar tik Gibonas jaučia nostalgiją sovietmečiui, ar mes visi truputuką, ką čia slėpti, būkim biedni, bet teisingi, kartais ilgesingai atsidūstam, prisiminę nerūpestingą sovietinę vaikystę su paršiuko Čiuko kramtoma guma arba jaunystę burokų laukuose, kai reikėdavo juos kolūkiuose retinti, o už gautus pinigus galima buvo Palangos bobturgyje, tarp nuogų moterų, nupirkti vyrui džinsus, jų net nematavus. O dar sako, nudistų pliažai kažkoks stebuklas. Pas mus anais laikais ne tik nudistų pliažai buvo, bet ir turgūs, įsivaizduojat? Na, ne visai nudistų, labiau nuogalių moterų, tikrų amazonių, kurios į tą pliažą užklydusį vyrą subėgę apdaužydavo. Ir čia pat apsisukę pusnuogės tapdavo maloniomis prekybininkėmis, kurias teisuoliai pašaipiai vadino spekuliantėmis. Įdomiai ir išradingai žmonės sukosi tais laikais, tiesa? Aišku, prisipažinti, kad su nostalgija meni anuos laikus dabar tolygu Tėvynės išdavystei, nes apie sovietmetį pagal naujausias rekomendacijas galima kalbėti tik su panieka ir demonstratyviu pasišlykštėjimu, taip, kaip tai daro koks nors Užkalnis, nors pats anei lagerius matė, anei KGB tardymus, kaip kokia sesuo Nijolė Sadūnaitė, kuri apie viską kalba su meile ir atjauta, net apie savo kankintojus. Bet Užkalnis ne toks, jis teisingas ir griežtas propagandinis teisuolis, iš jo ir turim imt pavyzdį, tada būsim cool, progresyvūs, idėjiškai teisingi ir savi tarp naujojo elito.
Bet vienas dalykas į akis šių laikų nenaudai krenta ypač ryškiai, kiek propagandistai bebandytų teigti, kad dabar stojo aukso amžius laisvoj rinkoj ir saviraiškos galimybėse. Neįmanoma nepastebėti, kokiais, atsiprašant, silpnapročiais mus laiko šiuolaikinė valdžia ir žiniasklaida. Na, tokiais visiškai beviltiškais kvaileliais, kuriuos reikia ne tik bizūnu kaip gyvulius ar vergus auklėti, bet ir kimšti jiems į galvas visišką mėšlą, gąsdinti ir terorizuoti be jokio gailesčio, kad tik mes visko bijotume ir tikėtume, kad esam neįgalūs degeneratai, priklausomi nuo valdžios malonės.
Sovietmečiu spauda rašė ką? Apie partijos suvažiavimus, kiek grūdų prikūlė, kiek bulvių iškasė, kiek namų ir vaikų darželių pastatė šaunieji tarybiniai žmonės, vadovaujami vienos ir teisingos komunistinės partijos ir vyriausybės. Na, juk visi pamenam tą optimistinį brežnevinį tarybinės „laisvos kaip Kuba" žiniasklaidos toną ir naujienas, įgalinusias tikėti, kad jau ryt poryt prasidės komunizmas, o dabar yra tiesiog viskas labai, labai, labai gerai. Kaip toj dainoj, kur dainuodavom pionierių stovykloj prie laužo vakarais: „Gera, kai gali tikėt gyvenimu ir laukt rytojaus tarsi šventės didelės, kosmonautai ir svajotojai ramina mus, kad ir Marse baltos obelys žydės ". Viskas. Na, sutikite, ko daugiau gyvenime reikia ir vaikui, ir suaugusiam, negu šitoj dainoj apdainuota? Čia juk ir viltis, ir šviesus rytojus, ir pasitikėjimas savimi, kosmonautais ir pačiu gyvenimu.
Ką mes girdime šiandien? Kokiems žygiams ir tikėjimui šviesiu rytojumi mus įkvepia laisva nepriklausoma žiniasklaida? Nagi, paskaitom medijų antraštes.
Praleisiu tas visas, kur gąsdina naujomis virusų atmainomis, pasaulio pabaiga ir infliacija, čia jau taip nuobodu ir banalu, kad net nėra, ką komentuoti. Bet randu ir tikrų perlų interneto lyderių puslapiuose, štai vienas iš jų.
„Dwayne'as Johnsonas sportuodamas šlapinasi į vandens buteliuką: atskleidė to priežastį", tokia straipsnio antrašte portalas vilioja savo skaitytojus, besidominčius garsenybių gyvenimu.
Suintrigavo? Iškilo klausimų, ką su tuo šlapimu daro aktorius? Banaliai geria? Plauna galvą, tikėdamasis, kad ataugs plaukai? Pardavinėja savo šlapimą kaip suvenyrą gerbėjoms? Nepykit, kolegos, net uždavusi tuos klausimus, nesusigundžiau to straipsnio atsiversti ir sužinoti atsakymą. Beje, radau šį opusą Žmonių portale, nes turbūt mūsų švietėjiška elito kronikų žiniasklaida yra įsitikinusi, kad jei tūlas lietuvis nepasiskaitys apie tai, kodėl tas mielas plikis sisioja į buteliuką, liks beviltiškai neišprusęs, atsilikęs ir turbūt kaimų kaimas. Žiūrim toliau, ką turim.
Štai dar vienas naujienų perlas: „Oficialiai už savęs ištekėjęs modelis Cris Galera paskelbė apie skyrybas: įsimylėjo kitą žmogų". Na, pasakykit, kuo reikia laikyti skaitytojus, kad tokias nesąmones pateikti kaip rimtą naujieną? Pasakysiu kuo. Tokiais pat menko protelio meškiukais, kaip ir ta, kuri neva ištekėjo pati už savęs, tada neva išsiskyrė, ir dar sugebėjo apie tai apsiskelbti visam pasauliui. Dabar apie ją rašo visa žiniasklaida nuo Amerikos iki Lietuvos. O gal nerašo? Gal tik mums čia, ypatingai nukvailintiems, tokios, atseit, naujienos pateikiamos kaip rimti reikalai tarp pranešimų apie klimato kaitą ir ekonomikos naujienų?
Štai Delfis pasakoja nepaprastą sėkmės istoriją.
„Barzdota moteris internete neatsigina dėmesio: vyrai kviečia ir į pasimatymus, bet jiems tenka nusivilti". Nuotraukoje iš tiesų moteris su ilgoka barzda, šypsosi, pozuoja patenkinta. Na, prisipažinkite, sovietmečiu tikrai žmonės nebuvo gąsdinami tokiomis antraštėmis, pamenu, mes bijojom vaikystėj tik karo, ir verkėm su drauge, kai mirė Brežnevas, nes atrodė, kad dabar tai jau tikrai tas karas su Amerika prasidės. Laimei, nežinojom tuomet, kad pasaulyje vyksta ir kiti kraupūs dalykai, kai vyrai kviečia į pasimatymus barzdotas moteris, o šios net sugeba juos, kaip teigia žiniasklaida, „nuvilti", galbūt tuo, kad nepasidalina savo vešlios barzdos auginimo ir priežiūros receptais?
Tad nepykit labai ant tų, kurie po lova laiko „Tarybinės moters" žurnalų tomelį, jie tiesiog taip bando išsaugoti sveiko proto likučius, kol jų nesugraužė naujieji progresnešiai. Beje, nepainiokit pastarųjų su užkratnešiais, tie tai nepalaužiami, jų net Užkalnis neveikia.
